Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Luksofonas“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. DGKS-1103 darbo byloje Nr. APS-131-1474, kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovės R. M. (toliau – darbuotoja, atsakovė) prašymą visiškai, išieškojo darbuotojos naudai iš ieškovės 954,72 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 731,04 Eur netesybas bei įpareigojo ieškovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje papildomai deklaruoti atsakovės draudimines pajamas už 2019 metų lapkričio mėnesį – 954,72 Eur, pateikė teismui ieškinį, prašydama atsakovės prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas priteisti papildomą kompensaciją už tariamai nepanaudotas 39,5 kasmetinių atostogų dienas, tenkintas vadovaujantis tik atsakovės nepagrįstais paaiškinimais, neįvertinus pateiktų įrodymų visumos, jos (vienintelė ieškovės buhalterė) eitų darbo pareigų bei atliktų įsipareigojimų. Atsakovė neįrodė kaip, kur ir kokias duomenimis remiantis yra fiksuotas jos nurodytas nepanaudotų atostogų dienų skaičius, kuris tariamai nebuvo kompensuotas, todėl nėra pagrindo iš ieškovės papildomai išieškoti kompensaciją už, neva, nepanaudotas 39,5 kasmetinių atostogų dienas. Su atsakove nuo 2006 m. lapkričio 1 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ji dirbo finansininke antraeilėse pareigose 4 valandų darbo dienos režimu. Atsakovė administravo visus su ieškovės buhalterija susijusius klausimus bei dokumentus, teisės aktų nustatyta tvarka teikė ataskaitas bei deklaracijas valstybinėms institucijoms, tvarkė personalo dokumentus. Bendrovė yra maža, turėjo tik 2-3 darbuotojus. Ieškovės direktorius atsakove pasitikėjo, sudarė jai priimtinas ir jos pageidaujamas darbo sąlygas, visą laiką leido dirbti iš namų, nesilaikyti darbo laiko grafiko, nekontroliavo jos faktiškai išdirbamų valandų skaičiaus, leido savo žinioje turėti ir valdyti bei laikyti bendrovės dokumentus. Tačiau 2019 metų rudenį, kai ieškovės direktorius atsakovei uždavė konkrečius klausimus apie jos vykdomas darbo funkcijas ir tvarkomus dokumentus, nes buvo svarstytas klausimas dėl ieškovės veiklos stabdymo, ir iškilo būtinybė peržiūrėti ieškovės veiklos bei buhalterinius dokumentus, atsakovė atsisakė pateikti savo žinioje turėtus bendrovės dokumentus. 2019 m. spalio 9 d. įvyko susitikimas su atsakove, bet ir jo metu prašomi dokumentai perduoti nebuvo. Atsakovė pateikė tik atspausdintą ir pačios nepasirašytą didžiąją knygą 2019 m. rugpjūčio 31 d. datai. Buvo sutarta, kad atsakovė darbdavei perduos personalo dokumentus (darbo sutartis, tabelius, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, prašymus, įsakymus ir t.t.) ir didžiąją knygą 2019 m. rugsėjo 30 d. datai, tačiau prašomų dokumentų dalies atsakovė nepateikė, o kitą dalį pateikti delsė. Su atsakove buvo sutarta, kad prašytus dokumentus ji perduos 2019 m. spalio 16 d., tačiau atvykusi į ieškovės biurą, jų neperdavė, į konkrečius dalykinius klausimus neatsakė ir iš biuro pasišalino. Kadangi dokumentai bendrovei nebuvo perduoti, atsakovės dar kartą pareikalauta iki 2019 m. spalio 17 d. pristatyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir t.t., taip pat nuo 2019 m. spalio 18 d. panaikinta prieiga valdyti ieškovės banko sąskaitą ir daryti atsiskaitymus. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. atsiuntė ieškovės didžiąją knygą 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui, 2019 m. spalio 29 d. pateikė prašymą išleisti atostogų. Ieškovės direktorius prašymo netenkino, nes atsakovė nebuvo atlikusi konkrečių darbų, įskaitant ir reikalavimo perduoti dokumentus. Atsakovė 2019 m. spalio 28 d. pateikė paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, tačiau nenurodė, kodėl įmonės dokumentai, įskaitant ir darbo laiko apskaitos dokumentus, nėra perduodami. Atsakovei 2019 m. spalio 29 d. pateikus prašymą atleisti iš darbo, ieškovės direktorius prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2019 m. lapkričio 18 d. tenkino. Ieškovei taip pat iš atsakovės per antstolį buvo perduoti keturi paketai dokumentų, tačiau atsakovė nebuvo fiksavusi, ką perduoda, nebuvo pasirašiusi jokio priėmimo-perdavimo akto. Atsakovė 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė bendrovei darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščius už 2019 metų spalio mėnesį, kad ieškovės direktorius galėtų atlikti mokėjimus. Susipažinus su atsakovės pateiktais dokumentais, bendrovės direktoriui kilo klausimų, tačiau į juos nebuvo atsakyta. Ieškovės direktorius 2019 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, prašydamas nurodyti nepanaudotų atostogų likutį 2019 m. lapkričio 18 d., kad galėtų įvykdyti galutinį atsiskaitymą su atsakove paskutinę jos darbo dieną. Atsakovė, nepateikdama jokių jos teiginius pagrindžiančių duomenų, taip pat, nepateikusi jokių paaiškinimų, 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jos nepanaudotų atostogų likutis – 79 darbo dienos. Ieškovė, neturėdama duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytus teiginius apie jos nepanaudotų atostogų likučius, vadovavosi 2019 m. spalio 23 d. pateiktoje didžiojoje knygoje buvusiais duomenimis apie atostoginių kaupimus, bei 2019 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu pateiktu 2019 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Nustačius, kad bendrovėje yra sukaupta atostoginių kaupinių 1 891,83 Eur sumai, esant dviems darbuotojams, ši kaupinių suma buvo padalinta iš įmonės darbuotojų skaičiaus ir beveik pusė jos išmokėta atsakovei kaip kompensacija už nepanaudotos atostogas. Po atsakovės atleidimo, siekiant galutinai su atsakove išspręsti bendrovės dokumentų perdavimo klausimus, jai buvo nurodyta palaikyti kontaktą ir bendradarbiauti su bendrovei buhalterines paslaugas pradėjusiu teikti UAB „Profesiniai mokymai“ vadovu R. M., tačiau atsakovė jo siekį padėti išsiaiškinti klausimus dėl atsakovei priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas ignoravo.

3. Už ieškovės buhalterinių dokumentų, įskaitant ir darbo laiko apskaitos duomenų, tinkamą vedimą buvo atsakinga atsakovė, tačiau ji neperdavė bendrovei dokumentų, pagrindžiančių bendrovės darbuotojų darbo laiką. Vienintelis duomuo, perduotas ieškovei, ir iš kurio galima nustatyti mokėtiną kompensaciją – įrašai apie atostoginių kaupinius didžioje knygoje. Kadangi bendrovėje 2019 metais buvo 2 darbuotojai ir nebuvo pateikta jokių kitų duomenų apie kiekvieno darbuotojo nepanaudotas atostogas, 1 891,83 Eur kaupinių suma padalinta iš įmonės darbuotojų skaičiaus (2 asmenys) ir atitinkamai beveik pusė šios sumos išmokėta atsakovei kaip kompensacija už nepanaudotos atostogas. Kitaip paskaičiuoti mokėtiną kompensaciją nebuvo objektyviai įmanoma tik dėl atsakovės neatliktų pareigų, nepildžius tabelių. Ieškovė negalėjo remtis atsakovės pateiktais atostoginių paskaičiavimais, nes jie buvo nepagrįsti bei nuolat kito. 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniame laiške atsakovė nurodė, kad yra neišnaudojusi atostogų už 79 darbo dienas. Tačiau 2019 m. spalio 29 d. prašyme nutraukti darbo sutartį jau nurodė, kad yra neišnaudojusi atostogų už 69 darbo dienas. Prašyme Darbo ginčų komisijai nurodyta, kad neišnaudotų dienų skaičius – 81,37 darbo dienos. Atsakovė, būdama vienintele bendrovės buhaltere, buvo atsakinga už apskaitos tinkamą vedimą. Darbdavės kaltės nėra, duomenų neperdavus ir, tikėtinai, tinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraščių nevedus atsakovei, tokiu atveju nesant pagrindo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnį taikyti netesybas.

4. Bendrovės vadovas negalėjo dalyvauti Darbo ginčų komisijos posėdyje, jo paaiškinimai nebuvo išklausyti, sprendimas priimtas tik išklausius atsakovę. Be to, pati atsakovė Darbo ginčų komisijos posėdyje patvirtino faktą, kad nepanaudotų atostogų rezervą ji fiksuodavo bendrovės apskaitoje ir finansinėse ataskaitose. Kitaip sakant, atsakovė pripažino faktą, kad didžiojoje knygoje yra fiksuotas bendrovėje sukauptas nepanaudotų atostogų rezervas. Atsakovė ne tik tvarkė, bet ir fiziškai valdė (turėjo savo žinioje ir laikė juos ne ieškovės biure) tiek buhalterinius, tiek darbo laiko apskaitos dokumentus. Jei atsakovė – buhalterė – būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, tinkamai vedusi darbo laiko apskaitą, klausimų dėl nepanaudotų atostogų likučių, nebūtų kilę, t. y. dėl esamos situacijos (neaiškumo) nėra ieškovės kaltės. Be to, Darbo ginčų komisija nesurinko jokiu įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės prielaidas, kad dokumentai, persiųsti per antstolį, ieškovei buvo įteikti pagal konkretų lydraštį, jokio aprašo į bylą nepateikus. Darbo ginčų komisija nepagrįstai įpareigojo ieškovę įrodyti, kokį neišnaudotų atostogų dienų skaičių buvo sukaupusi atsakovė.

6. Ieškovė galimai tyčia, siekdama nemokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teigė, jog neva nėra gavusi reikiamų dokumentų ir atsakovė juos slepia. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog atitinkami darbo laiko apskaitos dokumentai yra ar turėjo būti pas atsakovę. Atsakovė nesutinka su darbdavės atliktu atsakovei priklausančios nepanaudotų atostogų kompensacijos apskaičiavimu pagal sukauptą atostoginių sumą preziumavus, jog atsakovė ir ieškovės direktorius atostogavo po lygiai, ir sukaupta atostogų suma kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas dalintina pusiau. Toks ieškovės sprendimas laikytinas visiškai nepagrįstu ir neteisėtu, nes darbuotojui kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso tik nuo jo dirbto ir poilsiui skirto laiko, bet ne nuo kitų pas darbdavį dirbančių darbuotojų poilsio laiko. Atsakovei darbo laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. birželio 30 d. priklausė 293,88 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, iš kurių ji išnaudojo 188 kalendorines dienas, todėl galutinis likutis sudarė 76 darbo dienas. Už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. atsakovei priklausė 59 darbo dienos kasmetinių atostogų, iš kurių panaudotos buvo 56 darbo dienos. Taigi, nepanaudotų atostogų likutis minėtu laikotarpiu sudarė 3 darbo dienas. Iš viso nepanaudotų atostogų likutis sudaro 79 darbo dienas. Tuo tarpu ieškovė, taikydama lygių dalių tarp dviejų darbuotojų kompensacijos padalinimo principą, kuris nėra niekuo pagrįstas, atsakovei kompensavo tik 39,5 darbo dienų nepanaudotų atostogų, t. y. tik už pusę atsakovės nepanaudotų atostogų. Kita nepanaudotų atostogų dalis liko nekompensuota. Vidutiniam darbo užmokesčiui sudarant 505,00 Eur per mėnesį arba 24,16 Eur už dieną, likusi neišmokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsakovei dalis, jos paskaičiavimais, sudaro 954,72 Eur. Būtent tokią kompensaciją turėjo gauti atsakovė pagal darbo laiko apskaitos dokumentus. Ieškovė neteisingai skaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dėl nežinomų priežasčių dalindama pusiau sukauptą sumą atostogų kompensavimui. Atsakovė yra perdavusi visus darbo laiko apskaitos dokumentus ieškovei, todėl neturi galimybės pateikti darbo laiko žiniaraščių, iš kurių matytųsi nurodytas nepanaudotų atostogų skaičius; tokią galimybę turi tik ieškovė, tačiau teikdama ieškinį to nepadarė. Darbo ginčų komisija pagrįstai darbdavei priskaičiavusi netesybas, šiai laiku neatsiskaičius po darbo santykių nutraukimo. Kadangi ieškovė nėra atsiskaičiusi už nepanaudotas atostogas ir toliau delsia, o nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo datos praėjo daugiau nei du mėnesiai, atsakovei pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priklauso netesybos už keturis mėnesius.

19. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovė 2006 m. spalio 31 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 01 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovė nuo 2006 m. lapkričio 2 d. priimta dirbti finansininke. Nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovei mokėtas 505,00 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) (2018 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties pakeitimas). Atsakovės 2019 m. spalio 29 d. prašymu, ji nuo 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovės direktoriaus 2019 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ atleista iš finansininkės pareigų. Ieškovės direktorius T. P. 2019 m. lapkričio 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, prašydamas nurodyti jos nepanaudotų atostogų likutį 2019 m. lapkričio 18 d., už kurį paskutinę darbo dieną bus galutinai atsiskaityta, bei jo nepanaudotų atostogų likutį 2019 m. spalio 31 d. Atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniuose laiškuose nurodžiusi, jog iki 2017 m. birželio 30 d. jai priklausė 293,88 kalendorinės dienos atostogų, iš kurių panaudota – 188 kalendorinės dienos; likutis 2017 m. birželio 30 d. – 105,88 kalendorinės dienos / 76 darbo dienos; iki 2019 m. lapkričio 2 d. atsakovei priklauso 135 darbo dienos atostogų (76 d. d. + 13,08 + 23 + 23); nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. panaudota atostogų – 56 darbo dienos; nepanaudotų atostogų likutis 2019 m. lapkričio 2 d. – 79 darbo dienos; ieškovės direktoriaus T. P. atostogų likutis 2019 m. spalio 31 d. – 2,74 dienos. Iš 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymo Nr. 537 matyti, jog atsakovei į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 723,57 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant: „galutinis atsiskaitymas su darbuotoju – 168,05 Eur DU už 2019 metų lapkričio mėnesį, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 555,53 Eur“.

20. Iš 2019 m. lapkričio 19 d. vykusio atsakovės ir ieškovės direktoriaus T. P. susirašinėjimo matyti, jog atsakovė kreipėsi į pastarąjį, prašydama pateikti nepanaudotų atostogų apskaičiavimą ir 2019 metų lapkričio mėnesio darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų priskaitymo ir atsiskaitymo dokumentą; atsakydamas į atsakovės prašymą, ieškovės direktorius T. P. nurodęs, jog elektroniniu paštu tokių dokumentų siųsti negali, nesant galimybių užtikrinti duomenų apsaugos, todėl prašė pasakyti, kada jai būtų patogu ateiti ir pasiimti spausdinto dokumento kopiją; atsakovė informavusi, kad paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas – neteisinga ir šiai dienai su ja – neatsiskaityta; ieškovės direktorius T. P. prašęs atsakovės pagrįsti savo pretenziją konkrečiais skaičiavimais, iš kurių būtų matyti atsiradusi nepriemoka. Atsakydama į ieškovės direktoriaus T. P. 2019 m. lapkričio 19 d. elektroninį laišką, atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. elektroniniame laiške nurodžiusi, jog tuo atveju, jeigu darbuotojas bendrovėje dirba puse ar mažiau etato, jam priklauso mažiausiai 20 dienų kasmetinių atostogų, už stažą virš 10 metų – pridedamos 3 dienos kiekvienais metais, todėl matant išmokėtą sumą, galima spręsti, jog kompensacija už nepanaudotas atostogas priskaičiuota tik už 39,5 dienų. Tos pačios dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d., elektroniniame laiške atsakovė nurodė, jog dar kartą prašo pateikti informaciją apie jai apskaičiuotą 2019 metų lapkričio mėnesio darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nurodant darbo dienų skaičių; kadangi nėra galimybės atvykti, informaciją prašė išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė 2019 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku pateikė 2019 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl pažymos apie priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kuriuo prašė išsiųsti paštu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius pažymą apie kiekvieną mėnesį jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., o pažymos kopiją – elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) vėliausiai iki 2019 m. gruodžio 12 d. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2019 metų lapkričio mėnesį parengta 2020 m. sausio 30 d.

21. Darbuotoja 2020 m. sausio 22 d. prašymu dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. DGKS-1103, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-1474, prašymą patenkino, nuspręsdama išieškoti atsakovės naudai iš ieškovės 954,72 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 731,04 Eur netesybas bei įpareigojo ieškovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje papildomai deklaruoti atsakovės draudimines pajamas už 2019 metų lapkričio mėnesį – 954,72 Eur.

25. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdama, jog į bylą nei viena iš šalių aktualių darbo laiko apskaitos žiniaraščių, patvirtintų ieškovės ir atsakovės parašais, kuriuose butų fiksuota atsakovės darbo laiko apskaita laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., nepateikė.

28. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai). Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

29. Aptartos įstatyminės nuostatos leidžia daryti išvadą, jog atsakomybė tiek už apskaitos organizavimą, tiek už apskaitos registrų išsaugojimą reikiamą laiką patikimoje ir saugioje aplinkoje tenka būtent bendrovės vadovui, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji negali būti perkeliama atleidžiamai iš darbo darbuotojai. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovės direktorius T. P. 2019 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodęs, jog reikia paruošti tokius dokumentus: balansą 2019 m. rugpjūčio 31 d.; pelno (nuostolių) ataskaitą; didžiąją knygą; darbuotojų dokumentus už visą laiką, prašymus, įsakymus, sutartis, jei yra – avanso apyskaitas, tabelius ir darbo užmokesčio žiniaraščius; jei yra ilgalaikio turto – visą ilgalaikio turto apskaitą (kortelės, nusidėvėjimas); jei yra trumpalaikio turto sandėlyje – sąrašą likučių, o jei nebėra, bet šiais metais buvo – nurašymo aktus; jei yra debitorinių ir / ar kreditorinių skolų – sąrašą. 2019 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku atsakovė ieškovės direktoriaus T. P. buvo informuota, jog planuojama stabdyti bendrovės veiklą nuo 2019 m. spalio 1 d.; tam laikui reikėtų dokumentų pagal atsiųstą sąrašą. Atsakydama į ieškovės direktoriaus T. P. 2019 m. rugsėjo 11 d. elektroninį laišką, atsakovė dėl dokumentų sąrašo nurodžiusi, jog jai reikia žinoti ar bendrovė bus likviduojama, ar reorganizuojama, kokia sprendimo data, todėl jeigu ieškovės direktorius T. P. turi surašytą dokumentą, prašė jį atsiųsti.

30. Atsakovei ieškovės direktoriaus T. P. 2019 m. spalio 10 d. elektroniniame laiške buvo rašyta, jog kaip ir sutarė vakar įvykusiame susitikime, jis laukia iš atsakovės šių iki šiol nepateiktų duomenų: 1) personalo dokumentų – darbo sutarčių, tabelių, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, prašymų, įsakymų; 2) didžiosios knygos 2019 m. rugsėjo 30 d., pažymėdamas, jog dėl operatyvumo, nurodytus duomenis (didžiąją knygą ir sąrašą personalo turimų dokumentų, kurie yra pas atsakovę) bus paprasčiausia pateikti elektroniniu paštu iki 2019 m. spalio 23 d. Iš atsakovės 2019 m. spalio 16 d. elektroninio laiško ieškovės direktoriui T. P. matyti, jog ji rašiusi, kad jai reikėtų patekti į biurą (duomenys neskelbtini) g., kur saugomi bendrovės dokumentai; didžioji dalis bendrovės dokumentų, tame tarpe ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo sutartys, yra biure (duomenys neskelbtini) g.; reikia atlikti dokumentų ir turto inventorizaciją, todėl teiravosi, kada galėtų atvykti į biurą. Atsakydamas į atsakovės 2019 m. spalio 16 d. elektroninį laišką, ieškovės direktorius T. P. nurodęs, kad ofisas – remonto būsenoje; dokumentai jau prieinami, todėl atsakovė gali apie pietus atvykti. Tos pačios dienos, t. y. 2019 m. spalio 16 d., elektroniniu laišku ieškovės direktorius T. P., pažymėdamas, jog atsakovė vengia dalykinio pokalbio, uždavus konkrečius klausimus apie dokumentus, pareikalavęs, be kitų dokumentų, 2019 m. spalio 17 d. 16.00 val. atnešti darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2019 metus (iki rugsėjo mėnesio imtinai), 2018 metus ir 2017 metus su atsakovės, žiniaraščių sudarytojos, parašais, nurodydamas, jog ankstesnių metų žiniaraščius sužiūrės vėliau. Atsakovė 2020 m. vasario 10 d. atsakyme į 2020 m. sausio 31 d. ieškovės direktoriaus T. P. atsiliepimą darbo byloje Nr. APS-131-1474 nurodžiusi, jog 2019 m. spalio 16 d. su ieškovės direktoriumi T. P. pavyko susitarti susitikti biure (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; susitikimo tikslas buvo abiems kartu atlikti biure esančių dokumentų inventorizaciją ir perduoti kitus atsakovės atsineštus personalo ir finansinius dokumentus; atsakovė buvo paruošusi dokumentų perdavimo aktą, tačiau ieškovės direktorius T. P. į ją nekreipė dėmesio, liepė palikti atsineštus dokumentus ir kategoriškai atsisakė juos pasirašyti; biure jau visus metus vyko vidaus remontas, įmonės dokumentai buvo išmėtyti keliose vietose; netrukus atvyko R. M., kuris pradėjo atsakovę tardyti, šis žmogus jai buvo nežinomas, nepateikė įgaliojimo, neprisistatė, pagal kokį susitarimą veikia ieškovės naudai; abu su vadovu pradėjo grasinti; tokioje situacijoje atsineštus dokumentus be parašų jiems palikti būtų buvę neatsakinga, todėl atsakovė išėjo iš biuro ir kreipėsi į policiją, tikėdamasi, kad pareigūnai tarpininkaus perduodant dokumentus; nesulaukusi pagalbos iš policijos, 2019 m. spalio 30 d. kreipėsi į antstolį dėl ieškovės dokumentų perdavimo; antstoliui perdavė suarchyvuotus ieškovės dokumentus pagal aprašą – vienoje dėžėje supakuotus 4 paketus; tvirtino, jog visi darbo užmokesčio ir darbo laiko žiniaraščiai, suarchyvuoti chronologine tvarka nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., buvo perduoti; bendrovės dokumentus iš antstolio ieškovės direktorius T. P. pasiėmė 2019 m. lapkričio 4 d.