Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Ž. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27993-862/2016 pagal ieškovės Ž. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovui M. K., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnamečių dukrų T. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms kiekvienai po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 43 239,53 Eur dydžio kompensaciją; padalinti santuokos metu įgytą turtą; padalinti santuokos metu įgytas prievoles; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atleisti ieškovę nuo likusios 2 265 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodė, kad turtinių reikalavimų suma yra 111 600 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 2 315 Eur. Ieškovės vienintelės mėnesinės pajamos sudaro apie 670 Eur, santaupų neturi. Ieškovė taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų bankuose. Be to, ji rūpinasi vaikais, kurių išlaikymui atsakovas skiria nepakankamai lėšų. Turimų lėšų nepakanka apmokėti visas būtinas pragyvenimui išlaidas, buto išlaikymo sąskaitas, dengti bankui kreditą, taip pat patenkinti vaikų poreikius. Pragyventi padeda tėvai, artimi asmenys. Ieškovės finansinė padėtis yra prasta, o mokėtinas žyminis mokestis viršija gaunamas pajamas dėl ko sumokėti visą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį ieškovė negali.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Atidėjo ieškovei Ž. K. likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.Teismas susipažinęs su ieškovės pateiktais dokumentais sprendė, kad pakankamų duomenų apie tai, jog ieškovės finansinė padėtis šiuo metu tiek sunki, jog ir ateityje ieškovė neturės galimybės sukaupti reikiamos sumos žyminiam mokesčiui sumokėti, nepateikta. Atsižvelgiant į tai teismas atmetė ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir taikė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo (nutarties) priėmimo institutą (CPK 84 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2S-1832-580/2016 pagal ieškovė Ž. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui (1 tomas b. l. 243).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir atleisti ieškovę nuo 4920,60 Eur likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismui laikant pirmosios instancijos teismo nutartį teisinga, prašo minimaliai sumažinti žyminio mokesčio sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo apskaičiuotos 4 970,60 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimas yra didelė našta šeimai ir vaikams, dėl ko nukentės vaikų poreikiai ir interesai.Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, kad ieškovė ateityje neturės galimybės sukaupti reikiamos sumos. Byloje yra pateikti visi apeliantės padėtį patvirtinantys duomenys, t.y. vienintelis santuokos metu už paskolą įgytas nekilnojamasis turtas – butas, kuris yra įkeistas bankui, viso kredito suma 74 864,16 Eur, mokėtina suma kas mėnesį – 330 Eur; komunaliniai mokesčiai; dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidos, kurioms reikalinga per mėnesį 1000 Eur. Šeimos narių ,kurie galėtų padėti finansiškai nėra, nes ieškovės motina yra pensininkė, gaunanti 300 Eur dydžio pensiją. Iš kasmetinių deklaruojamų pajamų matyti, kad ieškovė santaupų ar vertybinių popierių neuri. Ieškovė taip pat neturi kito pragyvenimo šaltinio, gaunamas atlyginimas yra vienintelės pajamos. Žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo paskelbimo užkirstų kelią išnagrinėti ieškinį. Su atskiruoju skundu pateikiami papildomi įrodymai, t. y. AB „Swedbank“ ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti ieškovės gaunamos pajamos ir išlaidos mokant komunalinius mokesčius, banko paskolą bei aplinkybė, kad atsakovas vaikų išlaikymui yra pervedęs tik 150 Eur.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė AB „Swedbank“ ieškovės banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti ieškovės gaunamos pajamos ir išlaidos mokant komunalinius mokesčius, banko paskolą bei aplinkybė, kad atsakovas vaikų išlaikymui yra pervedęs tik 150 Eur. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai apie jos gaunamas pajamas, išlaidas, atsakovo mokamą nepilnamečiams vaikams išlaikymą gali turėti reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos ir juos vertina visų kitų bylos įrodymų visete.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas ją atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir atidėtas ieškovei Ž. K. likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimas jiems atidedamas. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-33-407/2016 ir kt.).Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad pirmuoju atveju apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti ieškinį, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Taigi, esant tik prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu ieškovo (apelianto) turtinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153/2012).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė vadovaudamasi CPK 83 str. 3 d. prašė teismo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir taikė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo (nutarties) priėmimo institutą (CPK 84 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliantė sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį (I tomas b. l. 168), o nuo likusios žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo dalies prašė ją atleisti (I tomas b. l. 193 – 212). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu riboja jos galimybes sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau nepagrįstai sprendė, jog likusią žyminio mokesčio dalį ieškovė galės sumokėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pakankamų duomenų apie tai, jog ieškovės finansinė padėtis šiuo metu tiek sunki, jog ir ateityje ieškovė neturės galimybės sukaupti reikiamos sumos žyminiam mokesčiui sumokėti, nepateikta.Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės finansinė padėtis nėra gera. Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus (I tomas b. l. 25 – 26), kurių išlaikymui kaip nurodoma poreikių lentelėje (I tomas b. l. 10) vienam mėnesiui reikalinga skirti apie 975,80 Eur (abiems vaikams bendrai). Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 670 Eur (I tomas b. l. 126 – 127). Nekilnojamasis turtas - butas (u. n. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės (u.n. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, be to, šiam turtui taikomi apribojimai disponuoti nekilnojamuoju turtu (I tomas b. l. 128 – 132). Taip pat minėtam turtui įsigyti 2011-04-29 tarp ieškovės, atsakovo ir DnB NORD banko sudaryta kreditavimo sutartis (I tomas b. l. 139 – 148), pagal kurią suteiktas 85 437,91 Eur dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas yra 2040-03-31. VĮ Registrų centro duomenimis nenustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklausyto kitas nekilnojamasis turtas. VĮ Regitra duomenimis nėra registruota transporto priemonių, kurios nuosavybės teise priklausytų ieškovei. 2014-10-10 ieškovė su AB „Swedbank“ sudariusi vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovei suteiktas 2896,20 Eur dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas yra 2018-02-03 (I tomas b. l. 149 – 156). Ieškovės banko sąskaitos išrašas 2016-04-01 – 2016-06-28 patvirtina, kad ieškovė AB „Swedbank“ moka 100,49 Eur dydžio mėnesines įmokas (I tomas b. l. 231 – 234). Iš pateikto banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad ieškovė moka komunalinius mokesčius; 2016 m. balandžio mėn. apie 263,53 Eur; gegužio mėn. apie 74,70 Eur; birželio mėn. apie 281,88 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-06-28 atsakovas į ieškovės banko sąskaitą pervedė 250 Eur (I tomas b. l. 231 – 233). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovei sumokėjus komunalinius mokesčius, AB „Swedbank“ kredito įmokas per mėnesį lieka apie 362,81 Eur (670 Eur – ((263,53 Eur + 74,70 Eur + 281,88 Eur) : 3) -100,49 Eur). Iš likusios sumos ieškovė taip pat turi užtikrinti bent minimalius dviejų nepilnamečių vaikų poreikius. Todėl ieškovei liekanti piniginių lėšų suma dar labiau sumažėja.Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, mokamų komunalinių mokesčių dydį, pareigą užtikrinti nepilnamečių vaikų bent minimalius poreikius, vartojimo kredito įmokas bei šio kredito grąžinimo terminą (2018-02-03), apeliacinės instancijos teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis pagerės ir, nesant ieškovės prašymo taikyti CPK 84 str. nuostatas, nepagrįstai bent iš dalies netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir nepagrįstai taikė žyminio mokesčio atidėjimo institutą.Apeliantė atskirajame skunde prašo, apeliacinės instancijos teismui laikant pirmosios instancijos teismo nutartį teisinga, minimaliai sumažinti žyminio mokesčio sumą, kadangi pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos 4 970,60 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimas yra didelė našta šeimai ir vaikams dėl ko nukentės vaikų poreikiai ir interesai.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016).Visų pirma, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuota mokėtino žyminio mokesčio suma 4970,60 Eur neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovė reiškia šiuos reikalavimus: nutraukti santuoką (41 Eur dydžio žyminis mokestis); priteisti iš atsakovo 5000 Eur dydžio kompensaciją (150 Eur dydžio žyminis mokestis); priteisti 43 239,53 Eur dydžio kompensaciją (2463,46 Eur žyminis mokestis); padalinti santuokos metu įgytą turtą (2316,14 Eur dydžio žyminis mokestis). Tačiau mokėtina žyminio mokesčio suma turėtų būti 3 661 Eur t. y.: nutraukti santuoką (41 Eur dydžio žyminis mokestis); priteisti iš atsakovo 5000 Eur dydžio kompensaciją (150 Eur dydžio žyminis mokestis); priteisti 43 239,53 Eur dydžio kompensaciją (1 154 Eur žyminis mokestis); padalinti santuokos metu įgytą turtą (102 000 Eur, 4 600 Eur) (2 316 Eur dydžio žyminis mokestis).

Apeliantė sumokėjo tik nežymią žyminio mokesčio dalį, t. y. 50 Eur, ir pateikė teismui prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Apeliantės sumokėta suma siekia vos 1,37 proc. nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos, dėl to jos prašymo tenkinimas iš esmės reikštų atleidimą nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir neatitiktų įstatymų leidėjo paminėta teisės norma siekiamų tikslų.Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylos duomenys nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies - 3 6 11 Eur. Tačiau remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliantės turtinė padėtis yra gana sunki – ji neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus apskaičiuotą žyminį mokestį – 3 661 Eur. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atidėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas apeliantei būtų nepakeliama finansinė našta. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 366 Eur (10 proc. nuo mokėtino žyminio mokesčio) žyminio mokesčio dalis nebūtų pernelyg didelė ieškovei, o bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nėra realiai finansiškai pajėgi sumokėti tokio dydžio žyminio mokesčio dalį ir įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi dalį (50 Eur) žyminio mokesčio, todėl likusi ieškovei mokėtina žyminio mokesčio suma yra 316 Eur, o nuo likusios didžiosios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tai yra nuo 3 295 Eur ieškovė atleistina (CPK 83 str. 3 d.).Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 83 str. 3 d., dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, iš dalies atleidžiant ieškovę nuo 3 295 Eur likusios nesumokėtos žyminio mokesčio už ieškinį dalies bei įpareigojant ieškovę per 14 d. terminą nuo šios nutarties priėmimo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, t. y. 316 Eur bei pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie šios pareigos įvykdymą (CPK 115 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti.

Atleisti ieškovę Ž. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 3 295 Eur likusios nesumokėtos žyminio mokesčio už ieškinį dalies mokėjimo.

Įpareigoti ieškovę Ž. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti likusią 316 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dalį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.