Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims Vilijampolės socialinės globos namai, VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai, institucijoms, teikiančioms išvadas byloje, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė nuo laikinojo tėvų valdžios apribojimo ir globos P. ir B. K. nustatymo savo vaikais nesirūpina, dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė, gyvenimo būdo nekeičia, toliau girtauja, gyvenimo aplinkybės nestabilios, darbo ir gyvenimo sąlygos tik pablogėjo, duomenų, kad padėtis keistųsi ar gali pasikeisti teigiama linkme, nėra.

2006 m. birželio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-561-273/2006 nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 125 Lt. Augant vaikams, didėja jų poreikiai, todėl tikslinga pakeisti priteisto išlaikymo dydį. Globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir turto administratoriaus klausimai išspręsti Prienų rajono apylinkės teismo procesiniais sprendimais.

Atsakovė D. K. teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai (b.l. 148). Atsakovė atsiliepimo į ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdžius ji neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Trečiojo asmens Vilijampolės socialinės globos namai atstovas advokatas E. R. su ieškiniu sutinka. Teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė D. K. nepilnamečiais vaikais nesirūpina, jų neprižiūri. B. K. auga globojama Vilijampolės socialinės globos namų, kurie yra specializuota įstaiga, prižiūrinti sveikatos problemų turinčius vaikus. B. K. turi rimtų sveikatos problemų, šioje įstaigoje tinkamai pasirūpinta jos gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, sveikatos priežiūra. Paaiškino, kad šioje įstaigoje dirba specializuoti pedagogai, teikiamos papildomos programos auklėtiniams. Dėl turimų sveikatos problemų B. K. vienoje globos įstaigoje su seserim gyventi negalėtų.

Trečiojo asmens VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai atstovė teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai (b.l. 145). 2016 m. rugsėjo 8 d. vykusiame teismo posėdyje atstovė I. K. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai P. K. gyvena nuo 2008 metų. Nuo šio laiko P. su motina nebendravo, jokio kontakto neturėjo, tik vasaros metu P. K. du kartus aplankė vyresnis pilnametis brolis. P. K. motinos beveik neatsimena, jos apklausoje išsakyta nuomonė nesikeičia, apie šią bylą ji žino. Mergaitė turi kalbos problemų, buvo teikiamos logopedo ir kitos pagalbos, kiekvienais metais mergaitė vyksta į sanatoriją, atliekama nuolatinė sveikatos priežiūra. Vasarą P. svečiavosi draugės šeimoje, su kuria susipažino sanatorijoje. P. K. mokosi 11 klasėje, iki baigs vidurinę mokyklą, jeigu pati pageidaus, ji gali pasilikti gyventi VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai. Mano, kad atsakovei D. K. tikslinga apriboti motinos valdžią neterminuotai, nes ji nuo dukros auginimo, auklėjimo visiškai nusišalinusi, išlaikymo dukrai neteikia.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 149). Pateiktoje išvadoje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodo, kad P. K. galimybės sugrąžinti į šeimą nėra, nes atsakovė nevykdo motinos pareigų dukros atžvilgiu (b.l. 93).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 147). Pateiktoje išvadoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodo, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas šioje byloje atitinka vaiko interesus (b.l. 131, 132).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Bylos nagrinėjimo metu ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių dukrų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), motina (b.l. 7, 9). P. K. tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), B. K. gimimo liudijime tėvas nenurodytas (b.l. 9). 2006 m. birželio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-561-273/2006 atsakovei D. K. dukrų P. K., gimusis (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu laikinai apribota tėvų valdžia, P. K. ir B. K. nustatyta nuolatinė globa bei paskirti globėjai, iki jų pilnametystės priteistas išlaikymas po 125 Lt (b.l. 10-11). 2008 m. balandžio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-382-644/2008 nepilnametės B. K. globėju paskirtas Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionatas, gyvenamoji vieta nustatyta Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate (b.l. 14-15). 2008 m. gegužės 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-446-34/2008 P. K. globėju paskirti VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai, gyvenamoji vieta nustatyta VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai (b.l. 12-13).

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams - CK 3.181 straipsnio 2 dalis. Reikšmingos aplinkybės, kurios leistų kitaip spręsti tėvų valdžios ribojimo klausimą, galėtų būti atsakovo pastovaus darbo, gyvenamosios vietos turėjimas, išlaikymo vaikams teikimas, rūpinimasis vaikais, bendravimas su vaikais, žalingų įpročių atsisakymas, aplinkinių ir artimųjų požiūrio į atsakovą pasikeitimas, vaiko norai (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1058-601/2015). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės gyvenimo būdas, elgesys ir gyvenimo sąlygos būtų pasikeitę teigiama linkme. Atsakovės šeimai 2013-2014 metais buvo teikiamos socialinės paslaugos. Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro ataskaitose apie atliktą socialinį darbą pažymėtos tos pačios šeimos problemos – alkoholio vartojimas, namų švaros ir tvarkos palaikymo įgūdžių stoka, tėvystės įgūdžių trūkumas, motyvacijos bendrauti su nepilnamečiais vaikais, kuriems nustatyta nuolatinė globa, nebuvimas (b.l. 32-41). Atsižvelgiant į tai, kad socialinis darbas teigiamų rezultatų neduoda, situacija šeimoje nesikeičia, nuo 2015 m. sausio 28 d. atsakovės D. K. šeimai socialinių paslaugų teikimas nutrauktas (b.l. 42). Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys patvirtina, kad atsakovė daugybę kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidmus, susijusius su alkoholio vartojimu, viešosios tvarkos trikdymu (b.l. 51-66).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam neterminuoto tėvų valdžios apribojimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti vaikų nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Nagrinėjamoje byloje teismas pavedė globos institucijoms išsiaiškinti P. K. ir B. K. nuomonę dėl pareikšto ieškinio.

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai 2013 m. vasario 25 d. ir 2016 m. vasario 25 d. globos įstaigoje aplankę P. K. nustatė, kad P. K. sveika, specialiųjų poreikių neturi, ji patenkinta gyvenimo sąlygomis, santykiais šeimynoje, mergaitės santykiai su motina nutrūkę (b.l. 16-17; 22-24). VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų atstovai pateikė P. K. nuomonę, jog ji su ieškiniu sutinka. Nepilnametė nurodo, kad motina ja visiškai nesirūpina, VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuos nėra jos aplankiusi (b.l. 102). Teismo posėdžio metu VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų atstovė patvirtino, kad P. K. nuomonė tvirta, nėra pasikeitusi. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai 2015 m. lapkričio 26 d. Vilijampolės socialinės globos namuose aplankę B. K. nustatė, kad mergaitei nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ji nekalba, geba išreikšti emocijas. B. K., gimusi (duomenys neskelbtini),Vilijampolės socialinės globos namuose gyvena nuo 2008 m. liepos 18 d. Nuo pat atvykimo į globos įstaigą motina D. K. dukros nelankė, neskambino ar kitais būdais ryšio su dukra nepalaikė. Globos kokybė gera, globėjas savo pareigas atlieka tinkamai (b.l. 25-27, 83, 84). Teismo posėdžio metu Vilijampolės socialinės globos namų atstovas advokatas E. R. šias aplinkybes patvirtino.

Iš ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto ieškinio, jo atstovės, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė D. K. visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), priežiūros, auklėjimo, ugdymo, materialinės paramos teikimo, ji nesirūpina dukrų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis į gerąją pusę. Nuo globos nustatymo pradžios atsakovė vaikų globos namuose nėra aplankiusi, jiems neskambina, nė karto nepasiėmė dukrų pasisvečiuoti. Nors atsakovės šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jos teigiamų rezultatų nedavė. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie bylos dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo savo vaikų atžvilgiu iškėlimą, teismo procesu nuo pat pradžių nesidomėjo, parengiamajame ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, kas taip pat patvirtina, kad ji abejinga savo vaikams. Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdžio metu patikino, jog nuo globos pradžios atsakovė nė karto nebendravo su dukromis, jų neaplankė, nesiteiravo apie situaciją ir pas globos įstaigos darbuotojus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pakankamai ilgą laiko tarpą, t.y. nuo laikino tėvų valdžios apribojimo praėjo daugiau nei dešimt metų, yra abejinga savo, kaip motinos, pareigoms. Šios aplinkybės duoda pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovė vengia atlikti motinos pareigas, visiškai nesirūpina dukromis, neremia jų materialiai, pati nenori auginti savo vaikų. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė nesiekė nepilnamečių vaikų susigrąžinti į šeimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad nepilnametės mergaitės augtų mylimos ir jos prižiūrimos. Priešingai, pagal pateiktus dokumentus matyti, kad padėtis šeimoje tik pablogėjo. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, sąlygos namuose netinkamos gyventi nepilnamečiams vaikams. Atsakovės abejingumą ir jos nenorą nepilnametes dukras susigrąžinti į šeimą patvirtina ir tai, kad ji neatvyko į Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje organizuojamas vaiko globos (rūpybos) peržiūras, jomis nesidomėjo (b.l. 18, 28-31). Iš teismo ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė atsisako prigimtinės tėvų teisės rūpintis savo vaikais, ji neturi noro keistis, trūksta motyvacijos ir socialinių įgūdžių, kad galėtų sudaryti tinkamas sąlygas dukroms augti ir vystytis, pasirūpinti sveikatos priežiūra ir ugdymu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei D. K. neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apribojus motinos valdžią D. K. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su dukromis P. ir B., reikalauti jas grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su jomis) ir turtinės (paveldėti P. ir B. turtą pagal įstatymą, teisės būti jų išlaikomai vaikams suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su dukromis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei neterminuotas tėvų valdžios apribojimas dukrų P. ir B. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jeigu ji įrodys, kad pakeitė savo elgesį teigiama linkme, gali auklėti dukras, ir, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus pačių vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis 2006 m. birželio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-561-273/2006 priteisė iš D. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 125 litus kiekvienam iki jų pilnametystės. Ieškovas prašo pakeisti priimto sprendimo dalį ir iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki jų pilnametystės

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio tikslams užtikrinti. Atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lieka ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovė D. K. šiuo metu nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna (b.l. 75, 76), nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 74), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašyta (b.l. 130), Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriuje registruota nuo 2016 m. gegužės 2 d. (b.l. 129), jai mokamos socialinės išmokos (b.l. 141). Iš atsakovės D. K. nepilnamečiams vaikams 2006 metais priteistas išlaikymas po 125 Lt, tačiau bylos duomenimis išlaikymo gera valia dukroms P. ir B. atsakovė neteikia. Duomenų, kad atsakovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, turėtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių ir dėl to negalėtų dirbti, byloje nepateikta. Ieškovui nors ir nepateikus įrodymų, reikalingų vaikų poreikiams užtikrinti, atsižvelgiant į ženkliai nuo ankstesnio teismo procesinio sprendimo priėmimo pasikeitusį nepilnamečių vaikų amžių, kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią orientacinis kriterijus išlaikymo bylose yra MMA, kurios atitikmuo faktinėje situacijoje yra 380 eurų, vertinant tai, kad 2006 metais teismo nustatytas išlaikymo dydis iš esmės nebeatitinka turinčių rimtų sveikatos problemų (b.l. 14-15, 67) išaugusių atsakovės dukrų ekstraordinariųjų poreikių, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis padidintinas iki ieškovo prašomo. Teismas sprendžia, kad pagal amžių ir sveikatos būklę atsakovė gali dirbti, todėl turi pareigą susirasti darbą ir gauti reguliarias pajamas, reikalingas ne tik pragyvenimui ir savo pačios poreikių tenkinimui, bet ir proporcingai prisidėti prie nepilnamečių dukrų P. ir B., augančių valstybinėse globos institucijose, išlaikymo, o neperkelti besąlygiškai dukrų išlaikymo naštos valstybei. Išlaikymo dydis padidintinas ir iš atsakovės nepilnamečių dukrų išlaikymui priteistina po 100,00 Eur kiekvienai jų iki nepilnamečių dukrų P. ir B. pilnametystės.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis (41,00 Eur už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, 46,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 16,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2006 m. birželio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-561-273/2006 dalį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti 2006 m. birželio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-561-273/2006 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienai po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki P. ir B. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad P. K. išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai.

Nustatyti, kad B. K. išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos Vilijampolės socialinės globos namai.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 87,00 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu 16,00 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.