Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-24 · Administracinė byla Nr. I3-2871-279/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I3-2871-279/2022Sprendimas · 2022-11-24Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2023-07-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
I3-2871-279/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00188-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
I. L.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. I3-2871-279/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3- 00188-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos:; 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus; 2) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto.

Pareiškėja skunde nurodo, jog ji yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą (toliau - Projektas), tikslu suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus (apie 0,0370 ha ir 0,0044 ha) ir sujungti juos su besiribojančiu pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyrius gavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos prašymą išduoti Projekto rengimo reikalavimus. NŽT Panevėžio skyrius 2020 m. spalio 6 d. sprendimu atsisakė išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Pareiškėja nesutikdama su šiuo sprendimu, teigia, kad atsakovas nesivadovavo VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio duomenimis, jog prašomas prijungti žemės sklypas, pažymėtas „žalia zona“, dar 1999 m. buvo priskirtas prie jos pavedėtos namų valdos žemės. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaimo vietovėse prie nuosavybės teise priklausančių pastatų parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai nedidesni nei 2 ha, pareiškėjos pavedėto namų valdos žemės sklypo ribos yra numatytos žemės valdos projekte ir pažymėtos Registro kadastro žemėlapyje. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjos prašomas prijungti žemės plotas nedidesnis kaip 0,04 ha dydžio ir tęsiasi tik iki komunaliniams inžinieriniams tinklams skirto žemės sklypo, kuris yra savivaldybės patikėjimo teise valdomas žemės sklypas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos skundu.

Atsakovas teigia, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. birželio 16 d. buvo atliktas pareiškėjos nuosavybės teise naudojimo žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra užimta (užtverta) 295 m² valstybinės žemės bei vakarinėje pusėje iškasta kūdra patenka į valstybinę žemę (pravažiavimą), buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą (toliau - Projektas), tikslu suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus (apie 0,0370 ha ir 0,0044 ha) ir sujungti juos su besiribojančiu pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyrius išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus, ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, skundžiamu 2020 m. spalio 6 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti Projekto rengimo reikalavimus, kadangi pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas lygiagrečiai įsiterpęs tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo rytinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra daugiau kaip 10 metrų, sklypo plotas viršija 0,04 ha bei ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuriai žemės sklypas nėra suformuotas, taigi valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „ Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 papunktyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija paliko bylą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėja I. L. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus - 0,0370 ha ir 0,0044 ha ir sujungti su besiribojančiu pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. A-503 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas rengiamas, viešinamas ir tikrinamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS). Šioje sistemoje buvo užsakyti projekto rengimo reikalavimai iš suinteresuotų institucijų. NŽT Panevėžio skyrius 2020 m. spalio 6 d. sprendimu atsisakė išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, nurodydamas, kad žemės sklypo rytinėje pusėje pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Nurodė, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo rytinėje pusėje esantis pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuriai žemės sklypas nėra suformuotas. Kadangi minėta gatvė neturi suformuoto žemės sklypo, negalima tiksliai nuspręsti įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydžio, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9) .

Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. birželio 16 d. atliko pareiškėjos nuosavybės teise naudojimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra užimta (užtverta) 295 m² valstybinės žemės bei vakarinėje pusėje iškasta kūdra patenka į valstybinę žemę (pravažiavimą), buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr(duomenys neskelbtini) (b. l. 88-94). Pareiškėja I. L. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą, tikslu suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus (apie 0,0370 ha ir 0,0044 ha) ir sujungti juos su besiribojančiu pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ( b. l. 73). Pareiškėjos prašymas buvo užregistruotas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, paslaugai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Apie dokumentų įkėlimą į ŽPDRIS pareiškėja I. L. buvo informuota 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. ( (duomenys neskelbtini), kuris jai išsiųstas 2020 m. rugsėjo 10 d. (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu laišku (b. l. 76,77 ).

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 papunkčiu ir 40 straipsnio 2 dalimi , Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, parengė 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. A-503 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 78). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2018 06 01), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia (liet. be kita ko) nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-09-30, 2005-07-08, 2005-08-23, 2007-05-23, 2007-11-23, 2009-03-02 nutarimus). Taigi šiais atvejais turi būti laikomasi visų teisės aktų numatytų reikalavimų ir kartu nepažeidžiamas viešasis interesas.

Todėl svarbu nustatyti, ar pareiškėja turi teisę lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotą pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą.

Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai numato, kad valstybinė žemė kitų asmenų nuosavybėn perleidžiama tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o be aukciono tik išimtiniais atvejais – kai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Tokius dydžius nustato vienintelis teisės aktas – Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas. Šis teisinis reglamentavimas yra imperatyvus

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 47 punkto nuostata, įsiterpęs kitos paskirties laisvos valstybinės žemės plotas formuojamas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus.

Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinama kokiais požymiais apibrėžti laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti laikomi įsiterpusiais. Pagal šioje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tokie tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir kurie nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto antroje ir trečioje pastraipose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su šio punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų dydžio nustatymu. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Pagal aptartą teisinį reguliavimą, byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono sąlygos aiškinama, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 ir kt.).

Teismui pateiktų įrodymų visuma, taip pat viešai skelbiami žemės sklypų kadastro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas : 0,1844 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įregistruotas viešajame registre. Prie minėto pareiškėjai priklausančio žemės sklypo rytinėje pusėje yra laisvas valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėja siekia prisijungti kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas lygiagrečiai įsiterpęs tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo rytinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra daugiau kaip 10 metrų, sklypo plotas viršija 0,04 ha bei ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuriai žemės sklypas nėra suformuotas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo nagrinėjimo metu gatvė prie ginčo žemės yra tik suprojektuota, tačiau nėra suformuota. Nenustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra siaura juosta, įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo ir gatvės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes , teismas konstatuoja , jog laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines bei faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus“ yra teisėtas bei pagrįstas. Administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą aktą pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą administracinį aktą, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė