Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Panevėžio rajono savivaldybės administracija dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja I. L (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, po 2023 m. sausio 4 d. reorganizacijos NŽT prie Aplinkos ministerijos) Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SFP-13620(14.23.36) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto.

2. Pareiškėja skunde nurodė, jog ji yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) savininkė. Pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą (toliau – ir Projektas), tikslu suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus (apie 0,0370 ha ir 0,0044 ha) ir sujungti juos su besiribojančiu pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės Sklypu. Skyrius gavo Administracijos prašymą išduoti Projekto rengimo reikalavimus, tačiau Sprendimu atsisakė išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Šiuo atveju atsakovas neįvertino kadastro žemėlapio duomenų, jog prašomas prijungti žemės sklypas, pažymėtas „žalia zona“, dar 1999 m. buvo priskirtas prie jos paveldėtos namų valdos žemės. Pareiškėjos prašomas prijungti žemės plotas ne didesnis kaip 0,04 ha dydžio ir tęsiasi tik iki komunaliniams inžinieriniams tinklams skirto žemės sklypo, kuris yra savivaldybės patikėjimo teise valdomas žemės sklypas.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. birželio 16 d. buvo atliktas pareiškėjos Sklypo patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad yra užimta (užtverta) 295 kv. m. valstybinės žemės bei vakarinėje pusėje iškasta kūdra patenka į valstybinę žemę (pravažiavimą), todėl buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 23ŽN-20- (14.23.78). Pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo Projektą. Skyrius išnagrinėjo pareiškėjos prašymą bei pateiktus dokumentus ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti Projekto rengimo reikalavimus, kadangi pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas lygiagrečiai įsiterpęs tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo rytinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini) yra daugiau kaip 10 metrų, sklypo plotas viršija 0,04 ha bei ribojasi su (duomenys neskelbtini), kuriai žemės sklypas nėra suformuotas, taigi valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija nuo 2018 m. birželio 1 d.) (toliau ir – Nutarimas) 2.15 papunktyje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog palieka bylą spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus – 0,0370 ha ir 0,0044 ha ir sujungti su besiribojančiu pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės Sklypu. Administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. A-503 buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas rengiamas, viešinamas ir tikrinamas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, šioje sistemoje buvo užsakyti projekto rengimo reikalavimai iš suinteresuotų institucijų. Skyrius Sprendimu atsisakė išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, nurodydamas, kad žemės sklypo rytinėje pusėje pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo rytinėje pusėje esantis pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas ribojasi su (duomenys neskelbtini), kuriai žemės sklypas nėra suformuotas. Kadangi minėta gatvė neturi suformuoto žemės sklypo, negalima tiksliai nuspręsti įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydžio, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir Sklypo, ką būtų galima nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu arba rengiant žemės sklypo ir / ar kvartalo teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą).

II.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įrodymų visuma, taip pat viešai skelbiami žemės sklypų kadastro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės Sklypas, įregistruotas viešajame registre. Prie pareiškėjai priklausančio Sklypo rytinėje pusėje yra laisvas valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėja siekia prisijungti kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Vis dėlto, teismas nustatė, jog pareiškėjos pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas lygiagrečiai įsiterpęs tarp pareiškėjai priklausančio žemės Sklypo rytinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini) yra daugiau kaip 10 metrų, sklypo plotas viršija 0,04 ha bei ribojasi su (duomenys neskelbtini), kuriai žemės sklypas nėra suformuotas. Ginčo nagrinėjimo metu gatvė prie ginčo žemės yra tik suprojektuota, tačiau nėra suformuota bei byloje nenustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra siaura juosta, įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo ir gatvės.

9. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai numato, kad valstybinė žemė kitų asmenų nuosavybėn perleidžiama tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o be aukciono tik išimtiniais atvejais – kai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Tokius dydžius nustato vienintelis teisės aktas – Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas. Šis teisinis reglamentavimas yra imperatyvus.

10. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 47 punkto nuostata, įsiterpęs kitos paskirties laisvos valstybinės žemės plotas formuojamas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus.

11. Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinama kokiais požymiais apibrėžti laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti laikomi įsiterpusiais. Pagal šioje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tokie tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir kurie nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto antroje ir trečioje pastraipose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su šio punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų dydžio nustatymu. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

12. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono sąlygos aiškinama, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 ir kt.).

14. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Nutarimo 2.15 papunkčiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja siekia prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, taip pat nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti Skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto.

III.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą

16. Pareiškėja, dėstydama apeliacinio skundo argumentus, taip pat prašo peržiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-294-822/2022. Pareiškėja prašo pradėti teisės akto teisėtumo tyrimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsniu, ar Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta įsiterpusio žemės sklypo sąvoka „iki kelių (gatvės)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 6 daliai, nes inžinerinę infrastruktūros sąvoką nustato šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis ir urbanizuotoje teritorijoje kelias (gatvė) yra tik vienas iš nekilnojamojo turto objektų.

17. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į Administraciją, nes jai taip patarė Skyriaus darbuotojai, taip pat neteisingai nustatė, jog pareiškėjos Sklypo patikrinimo vietoje nustatyta, kad yra užimta 295 kv. m. valstybinės žemės bei vakarinėje pusėje iškasta kūdra patenka į valstybinę žemę. Teismas taip pat netiksliai nustatė, jog Administracija bylą paliko spręsti teismo nuožiūra, Administracijai nurodžius, jog kadangi (duomenys neskelbtini) neturi suformuoto žemės sklypo, negalimai tiksliai nuspręsti įsiterpusios valstybinės žemės ploto dydžio, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir Sklypo, tačiau tą būtų galima nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo metu. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai nebuvo vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymu ir jo 2 straipsniu.

18. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, jog ginčijamame Sprendime Skyrius pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas, esantis greta Sklypo, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Nutarimo 2.15 papunktyje ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pagrįstai ir teisėtai sutiko su atsakovo išvada, nes šiuo atveju įsiterpusios valstybinės žemės ploto tarp Sklypo rytinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini) yra daugiau kaip 10 metrų, o sklypo plotas viršija 0,04 ha.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog palieka bylą spręsti teismo nuožiūra.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog išsamius argumentus, grindžiančius Administracijos poziciją nagrinėjamoje byloje, Administracija išdėstė atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, todėl Administracija neteikia naujų argumentų ar paaiškinimų, papildančių atsiliepimą į skundą (žr. šios nutarties 6 p.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimo, nurodyto rašte Nr. SFP-13620 (14.23.36), kuriuo atsisakyta išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. birželio 16 d. atliko pareiškėjos nuosavybės teise naudojimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra užimta ( užtverta) 295 m² valstybinės žemės bei vakarinėje pusėje iškasta kūdra patenka į valstybinę žemę (pravažiavimą), buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 23ŽN-20- ( 14.23.78) ( b. l. 88-94). Pareiškėja I. L. 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą, tikslu suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus (apie 0,0370 ha ir 0,0044 ha) ir sujungti juos su besiribojančiu pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ( b. l. 73). Pareiškėjos prašymas buvo užregistruotas ir įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS), paslaugai suteiktas Nr. ZSFP-79260. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. A-503 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 78). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. SFP-13620 (14.23.36) atsisakė išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas, lygiagrečiai įsiterpęs tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo rytinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini), yra daugiau kaip 10 metrų, sklypo plotas viršija 0,04 ha bei ribojasi su (duomenys neskelbtini), kuriai žemės sklypas nėra suformuotas, dėl ko šis valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje numatytų reikalavimų, keliamų yra įsiterpusiam žemės sklypui.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, jog laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja siekia prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Nutarimo 2.15 papunktyje: prie pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo rytinėje pusėje esantis laisvas valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėja siekia prisijungti kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, yra lygiagrečiai įsiterpęs tarp pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo rytinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini), jo (pageidaujamo prisijungti žemės sklypo) plotis yra daugiau kaip 10 metrų, plotas viršija 0,04 ha, ribojasi su (duomenys neskelbtini), kuriai žemės sklypas nėra suformuotas; (duomenys neskelbtini) prie ginčo žemės yra tik suprojektuota, tačiau nėra suformuota.

25. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, motyvuodama tuo, kad teismo išvados padarytos neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindo jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai atskleidė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų turinį, nurodė jų aiškinimo ir taikymo praktiką (šios nutarties 9-13 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiais aspektais teismo motyvams pritaria ir jų nekartoja.

27. Nors pareiškėja teigia abejojanti, ar Nutarimo 2.15 punkte nuostata, tiek kiek laisvos valstybinės žemės plotams priskiriami, įsiterpę tarp <...> privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) <...>, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 6 daliai („Inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti“), ir prašo pradėti šios normos tyrimą, duomenys, kad prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje laisvos valstybinės žemės ploto yra inžinerinių komunikacijų koridorius, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti (priimti) ir vertinti, todėl tokio pobūdžio argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra vertintini. Pažymėtina, kad pareiškėjos patikslintą skundą ir jos priedus atsisakyta priimti, jie yra grąžinti pareiškėjai.

28. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra arba deklaratyvūs, arba nesusiję su ginčo dalyku, t. y. sprendimu, kuriuo atsisakyta išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo: nagrinėjamo ginčo kontekste nėra ir negali būti peržiūrimi aktų, kuriais pareiškėjos, kaip nurodoma, paveldėtas Žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas pirkusiam asmeniui, teisėtumas.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą nėra pagrindo.

30. Tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad viešai skelbiamais duomenimis ((duomenys neskelbtini)), yra pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) dalies, ribojamos (duomenys neskelbtini) gatvių, detalusis planas. Rengimo pagrindas – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. A-79 „Dėl leidimo rengti detalųjį planą“, 2021 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. A-162 „Dėl detaliojo plano rengimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“ ir 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A-886 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. A-162 „Dėl detaliojo plano rengimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta detaliojo plano rengimo planavimo darbų programos nauja redakcija; planuojama teritorija – (duomenys neskelbtini) dalis, ribojama (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Planuojamos teritorijos plotas – apie 6,5000 ha; planavimo tikslas – suformuoti įsiterpusius kitos paskirties valstybinės žemės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), suformuotus įsiterpusius kitos paskirties žemės plotus sujungti su besiribojančiais kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypais, kelis naujai suformuotus žemės sklypus padalyti į atskirus kitos paskirties žemės sklypus (naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) bei keisti privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-154 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“, sprendinius.

31. Nors (duomenys neskelbtini) dalies, ribojamos (duomenys neskelbtini) gatvių, t. y. teritorijos, į kurią preliminariai patenka ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Sklypas, detalųjį planą pradėta rengti jau po byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo ir duomenys apie jį nebuvo pateikti, galima manyti, kad klausimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto suformavimo ir sujungimo pareiškėjai priklausančiu Sklypu bus / gali būti išspręstas rengiant šį detalųjį planą, arba detaliojo plano rengimo metu yra / bus patikslinti duomenys apie (duomenys neskelbtini) dydžius (jos raudonąsias linijas): pažymėtina, kad atsakovas, kaip matyti iš procesinių dokumentų, neginčija, kad įsiterpęs žemės sklypas prie Sklypo gali būti suformuotas; tiksliai nuspręsti dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydžio, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir Sklypo, kaip nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, būtų galima nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu arba rengiant žemės sklypo ir / ar kvartalo teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.