Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Žemkasa“ atstovams I. K., D. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žemkasa“ ieškinį atsakovams UAB „Inkomsta“, A. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė UAB „Inkomsta“, atstovaujama direktoriaus A. Č., 2016-02-23 pateikė teismui prieštaravimus dėl 2016-02-01 preliminaraus sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai. Nurodė, jog su preliminariu sprendimu nesutinka, taip pat nurodė, kad neginčija pagrindinės skolos sumos, tačiau prašo pakeisti priimtą preliminarų sprendimą, sumažinti ieškovei priteistus delspinigius iki protingų ir sąžiningų 0,02 proc. dydžio delspinigių, ieškovės reikalavimą dėl pagrindinės skolos sumos priteisimo tenkinti iš dalies, sprendimo įvykdymą išdėstyti ir nustatyti, kad atsakovė priteistas sumas turi sumokėti per 6 mėnesius, nes dėl sunkios padėties negali iš karto atsiskaityti su ieškove.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant. Byla nagrinėjama iš esmės atsakovams nedalyvaujant.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Inkomsta“ 2015-04-20 sudarė produkcijos tiekimo sutartį Nr. A2015-03, pagal kurią pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo parduoti pirkėjui (atsakovei) UAB „Inkomsta“ asfaltbetonį, o pirkėjas įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis, t.y. per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo pirkėjui dienos, sutarties 3.1.2.4 punktu pirkėjas įsipareigojo pardavėjui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, (e.b.l. 7-12). 2015-10-13 tarp ieškovės, atsakovės UAB „Inkomsta“ ir atsakovo (laiduotojo) A. Č. sudaryta laidavimo sutartis, kurios 1.2 punkte numatyta, jog skolininkui nevykdant ar netinkamai vykdant savo prievoles, laiduotojas atsako solidariai kartu su skolininku (e.b.l. 13-15). Ieškovė siuntė priminimus ragindama padengti susidariusį įsiskolinimą (e.b.l. 17, 19, 23), tačiau atsakovai tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir iki šiol neapmokėjo dviejų sąskaitų – faktūrų: 2015-11-24 Nr. ZEM 0002274 – 11395,18 Eur sumai (mokėjimo terminas 2015-12-24) ir 2015-11-30 Nr. ZEM 0002292 – 6302,29 Eur sumai. Atsakovai neatsiskaitė su ieškove, liko jai skolingi 17697,49 Eur, taip pat 349,11 Eur delspinigių.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Taigi, iš esmės kiekviena sutartimi šalys nustato savo teises ir prisiima atitinkamas pareigas, o sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai (CK 6.200 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta produkcijos tiekimo sutartis, sudaryta sutartimi šalys sutarė atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų įsiskolinimą, susidariusį už dvi neapmokėtas sąskaitas - 2015-11-24 sąskaitą Nr. ZEM 0002274, išrašytą 11395,18 Eur sumai, kurios mokėjimo terminas suėjo 2015-12-24, bei 2015-11-30 sąskaitą Nr. ZEM 0002292 – 6302,29 Eur sumai, kurios mokėjimo terminas suėjo 2015-12-30. Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Atsakovai ieškovės nurodytos skolos sumos ir 2016-02-01 preliminariu sprendimu priteistos skolos sumos neginčijo, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog ieškovės reikalavimas dėl 17697,49 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 349,11 Eur delspinigių. Atsakovai nesutiko su šiuo reikalavimu nurodydami, kad delspinigiai yra neprotingai dideli. Teismas su tokia atsakovų pozicija sutikti negali. CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo susitarė 2015-04-20 sutartimi Nr.A2015-03, šios sutarties 3.1.2.4 punktu pirkėjas (atsakovė) įsipareigojo pardavėjui (ieškovei) mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal kasacinio teismo praktiką, šalims susitarus dėl tam tikro netesybų dydžio, skolininkas negali vėliau jo ginčyti, išskyrus atvejus, kurie numatyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje, kai būtina užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise ir nepagrįstam praturtėjimui. (LAT 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant iki kokio dydžio, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Atsižvelgiant į tai, kad sudaryta sutartimi buvo sutarta dėl delspinigių skaičiavimo už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną taikant 0,2 proc. dydžio delspinigius, sutarties šalys yra verslininkai, delspinigių suma, įvertinus patį įsiskolinimą ir vėlavimo laiką, yra palyginti nedidelė, laikytina, kad pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį, nėra, ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti 349,11 Eur delspinigių yra pagrįstas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovei iš atsakovų teisėtai priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 203 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovai prašo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams. Ieškovė su skolos išdėstymu nesutiko motyvuodama tuo, kad atsakovai vilkina atsiskaitymą, nebendradarbiauja, UAB „Inkomsta“ masiškai pardavinėja savo turtą. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (284 str. 1 d.). Atsakovė, prašydama išdėstyti priteistos skolos mokėjimą, teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie įmonės „ypač blogą turtinę padėtį“, duomenų apie solidaraus atsakovo A. Č. turtinę padėtį iš viso nenurodė, todėl prašymas dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1punktu, teismas

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.