Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnė I. K. ieškovės atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovę laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo nepilnametės dukters U. U. 100 m atstumu bei su ja nebendrauti, o taip pat įpareigojo ieškovę neieškoti jokių ryšių su nepilnamete dukterimi. Pagal ieškovės pareikštą skundą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai buvo išduoti reaguojant į 2024 m. balandžio 12 d. įvykį, kai ieškovė negalėjo susitikti su savo dukra U. U., kuri tuo metu buvo D. T. (ieškovės motinos) gyvenamojoje vietoje. Ieškovė įrodinėdama neturtinę žalą pateikė įrodymus, jog jai buvo paskirti antidepresantai, taip pat 2024 m. birželio 27 d. medicinos dokumento išrašą/siuntimą, kurioje nurodyta, kad ieškovė skundžiasi prastėjančia rega (anamnezė), kurios pagrindu ieškovė yra siunčiama oftalmologo konsultacijai.

15. Ištyrus byloje pateiktus policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad policijos pareigūnai reaguodami į 2024 m. balandžio 12 d., 22.39 val. iškvietimą atvyko į D. T. gyvenamąją vietą, kurios laiptinėje sutiko ieškovę. Ieškovė paaiškino, kad nori pamatyti nepilnametį vaiką (dukrą U. U.), įsitikinti, kad viskas yra tvarkoje. Policijos pareigūnas V. J. aiškindamasis įvykio aplinkybes klausė ieškovės kodėl vaikas yra pas močiutę (D. T.), ką jis čia veikia, paprašė policijos kursanto atnešti alkotesterį, dvi „triubeles“. Ieškovei uždavus klausimą „prie ko čia alkotesteris“, policijos pareigūnas paaiškino, kad yra pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, paaiškino, kad bus išsiaiškinamos įvykio aplinkybės. Ieškovės motinai - D. T. pravėrus duris ji paaiškino, kad ieškovė drasko duris, sudaužė durų akutę, paaiškino, kad ieškovės dukra bijo savo mamos, atvėrus duris vaizdo/garso įraše girdėti nepilnamečio vaiko – U. U. prašymai neįleisti ieškovės. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą iš esmės nurodo, kad policijos pareigūnai veikė šališkai, tendencingai, kadangi ieškovės buvęs sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini) (A. U.), dėl ko buvo nepagrįstai surašyti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Teigia, kad dėl neteisėtų Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė didžiulius išgyvenimus ir nusivylimą Lietuvos Respublikos teisėsaugos sistema, pažeminimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, tai yra patyrė neturtinę žalą.

16. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas ,,valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2025 išaiškino, kad CK 6.271 straipsnis reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą – jame įtvirtinta griežtoji valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisiškai reikšminga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi viešiesiems subjektams, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, kurios pažeidimas gali lemti civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį taikymą.

18. Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ištyrusi policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir kaip nurodo ieškovė, iškraipė „Body“ kamerų vaizdo įrašų turinį. Priešingai, ištyrus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė grįsdama apeliacinio skundo argumentus pakeičia pareigūnų išsakytas frazes, jas apeliaciniame skunde naudoja selektyviai, nevertina bendro pasisakymų konteksto, įrodinėdama, jog šiuo atveju pareigūnai veikė tendencingai ir šališkai, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą. Pirma – ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnas V. J. kitai pareigūnei I. K. nurodė „o tu žinai pas ką jinai (ieškovė) gyvena? Pas A. U.. Tai bus proga žmogui ją iškraustyti“, kai tokia frazė nebuvo išsakyta - pareigūnas V. J. nurodė „o tu žinai pas ką jinai (ieškovė) gyvena? Pas A. U.. Bus proga išsikraustyti žmogui“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 29.00 min. – 29.15 min.). Antra – ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad D. T. pareigūnams paaiškino, jog A. U. nori, kad ieškovė išsikraustytų iš jo namų, tačiau tokia frazė jokiame paaiškinimų kontekste taip pat nebuvo išsakyta, tai yra D. T. paaiškino, kad „jos tėtis (U. U.) yra U. A., (duomenys neskelbtini)“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 5.00 – 5.15 min.) „jos mama (U. U. – ieškovė) gyvena su A. U., A. butas yra, A. už viską moka“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 06:26 – 06:40 min.). Minėtame vaizdo įraše nebuvo išsakyta frazė jog A. U. turi tikslą ar siekį iškraustyti ieškovę, o ir be to, tokios išvados negalima daryti ir įvertinus visą D. T. paaiškinimų kontekstą, nes teikiant paaiškinimus ji iš esmės tik paaiškino šeimoje esančius konfliktus, ieškovės ir jos dukros nesutarimus. Trečia – ieškovė nurodo, kad pareigūnas V. J. taip pat panaudojo frazę, kad „jeigu jos (ieškovės dukra ir motina) atsakinės į klausimus neigiamai, tai orderio nebus“, tačiau įvertinus vaizdo įrašo medžiagą nustatyta, kad pareigūnas pasakė „aš dabar užduodu tokius klausimus, į kuriuos man bus reikalingi atsakymai ir jeigu aš pažymėsiu neigiamai, paprasčiausiai, orderio nebus“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 20:35 – 20:50 min.), tai yra pareigūnas nenurodė, kaip turi atsakinėti ieškovės dukra ir jos motina, priešingai, nurodė „aš dabar užduosiu tokius klausimus, į kuriuos man bus reikalingi atsakymai“, todėl šiuo atveju apeliaciniame skunde ieškovė ne tik selektyviai vertina policijos pareigūnų išsakytas frazes, tačiau jas ir pakeičia, siekdama įrodyti jog pareigūnai veikė tendencingai ir šališkai.

19. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pareigūnų šališkumą ir jų tokį tendencingą elgesį patvirtina tai, kad jų (duomenys neskelbtini) yra A. U., kuris yra buvęs ieškovės sutuoktinis, tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo atveju policijos pareigūnai veikė šališkai ieškovės atžvilgiu, kadangi jų (duomenys neskelbtini) apeliantės teigimu yra A. U., kuris be kita ko turėjo ir tiesioginį suinteresuotumą, jog ieškovės atžvilgiu būtų išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai yra iš esmės grindžiami tik ieškovės deklaratyviais teiginiais, neteikiant jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pirmiausia - apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdo įrašų medžiagą, įvertinęs jų visumą (CPK 185 straipsnis) nenustatė, jog pareigūnai veikė šališkai ir (ar) tendencingai ieškovės atžvilgiu. Priešingai – policijos pareigūnai bendravo su ieškove pagarbiai, siūlė visokeriopą pagalbą pablogėjus sveikatos būklei, siekė išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir tik ta aplinkybė, kad policijos pareigūnams buvo žinoma, jog ieškovės buvęs sutuoktinis įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pareigūnai dėl to veikė netinkamai ir (ar) turėjo išankstinę nuomonę. Antra - ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad policijos pareigūnas V. J. įvykio metu teigė, kad A. U. bus proga iškraustyti ieškovę, tačiau kaip minėta nutarties 18 punkte, ieškovė nurodydama šį teiginį apeliaciniame skunde modifikavo pareigūno V. J. išsakytas frazes, kuris iš tiesų nurodė, kad „Bus proga išsikraustyti žmogui“, trečia - byloje nėra įrodymų, jog A. U., galimai pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, darė bet kokį poveikį pareigūnams V. J. ar I. K. sprendžiant klausimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo (CPK 185 straipsnis), ketvirta – ieškovės argumentai dėl tiesioginio A. U. suinteresuotumo išduodant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius grindžiami tik jų tarpusavio konfliktais ir nesutarimais, deklaratyviais teiginiais, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus dėl galimo bet kokio A. U. tiesioginio ar netiesioginio poveikio atmeta kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

21. Ieškovė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai išdavę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, klausimyną supildė remiantis tiesos neatitinkančiais faktais, juos klastojo, tačiau su šiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti.

22. Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5- V-506 (toliau – Tvarkos aprašas) 1 punktas nustato policijos pareigūnų veiksmus reaguojant į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarką. Tvarkos aprašo 8 punktas nustato, kad policijos pareigūnas, nustatęs, jog įvykis susijęs su artimos aplinkos subjektais, tačiau nenustatęs nusikalstamos veikos požymių, nedelsdamas pagal įvykio vietoje nustatytas aplinkybes šiame Tvarkos aprašo skyriuje nustatyta tvarka atlieka pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, atsakydamas į klausimus, kurie suformuluoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V- 171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ (toliau – Vertinimo kriterijai). Tvarko aprašo 11 punkte numatyta, kad pavojaus rizikos vertinimas atliekamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio turi būti priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo policijos įstaigoje momento. Numatyta, kad atliekant pavojaus rizikos vertinimą ir pažymėjus teigiamą atsakymą į klausimą, ar anksčiau dėl to paties pavojų keliančio asmens tuo pačiu arba kitu adresu buvo registruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (per praėjusius 24 mėnesius nors vieną kartą), policijos pareigūnas peržiūri užregistruotus registro objekto identifikavimo kodu (toliau – ROIK) įvykius, pasirenka ir pažymi tik tuos ROIK įvykius, kurie atitinka klausimo turinį. Tvarkos aprašo 12 punkte numatyta, kad atlikus pavojaus rizikos vertinimą ir nustačius, kad yra pakankama smurto artimoje aplinkoje rizika (surinkus tris „Taip“ pagal Vertinimo kriterijus), pilnamečiui pavojų keliančiam asmeniui 15 dienų laikotarpiui skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Tvarkos aprašo 17 punkte numatyta, kad pranešimai pavojų patiriančio asmens apie pavojų keliančiam asmeniui skirtą arba neskirtą apsaugos nuo smurto orderį bei pavojų keliančiam asmeniui apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį su visa apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nurodyta būtina informacija suformuojami automatiškai ir teikiami Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytais būdais. Pranešimas apie atliktą pavojaus rizikos vertinimą turi būti perduodamas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Jis suformuojamas ir siunčiamas automatiniu būdu, pasirinkus įvykio vietos teritorijoje pagalbą teikiantį centro padalinį.

23. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju tik du iš šešių atsakymų „Taip“ buvo pagrįsti, tai yra dėl konflikto vaiko akivaizdoje ir dėl registruoto pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovė taip pat selektyviai interpretuoja D. T. išsakytas frazes, nevertina viso jos paaiškinimų turinio. Ieškovė nurodo, kad D. T. aiškiai nenurodė, kad ji bijo ieškovės, kaip ir nenurodė, kad prašo izoliuoti ieškovę, tačiau įvertinus „Body“ kameros vaizdo įrašą nustatyta, kad D. T. tiek ir prieš informacijos pateikimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išdavimo, tiek ir po to policijos pareigūnui išreiškė baimę ir nenorą, jog ieškovė pasiliktų prie jos namų, baiminosi dėl savo turto. Pirma - D. T. atvykus pareigūnams paaiškino „Sakė (ieškovė) visą naktį taip daužysiu kol įsileisit, o mes bijom įsileisti“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 10:29 – 10:40 min.); „kad tik tiek (ieškovė) padarytų, kad neišdaužytų dar langų“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 23.53 – 24.00 min.). Taigi nors pareigūnui klausiant ar D. T. bijo, kad ieškovė gali smurtauti, ji į tai tiesiogiai neatsakė, kadangi pareigūno ir D. T. pokalbis vyravo apie anūkę (U. U.) (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 20.00 – 20.30 min.), tačiau D. T. pateikti paaiškinimai, kad ji bijo įsileisti ieškovę, išsakytos baimės dėl savo turto, tai yra, kad ieškovė neišdaužytų jos langų, leidžia daryti išvadą, jog pareigūnai pagrįstai vertino, jog D. T. baiminosi ieškovės elgesio. Be to, nors D. T. taip pat neišreiškė tiesioginio pageidavimo dėl ieškovės izoliacijos, tačiau ji pareigūnui taip pat paaiškino „mes norim, kad ji eitų nuo durų“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 11:05 – 11:10 min.), kas taip pat leidžia spręsti, jog D. T. pageidavo, jog ieškovė būtų pašalinta iš jos gyvenamosios vietos, kur tiek D. T., tiek U. U. paaiškinimais ieškovė su šluotos galu daužė duris, sudaužė durų akutę. Taigi atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą ne du, o mažiausiai keturi kriterijai buvo nustatyti pagrįstai ir objektyviai (nutarties 22 punktas). Ta aplinkybė, jog pareigūnai nurodė, kad konflikto vietoje gyvena nepilnametis vaikas (U. U.) nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo aspektu pareigūnai, kaip teigia apeliantė, klastojo klausimyną, kadangi konflikto metu vaikas faktiškai buvo D. T. gyvenamojoje vietoje ir buvo atvykęs pas ją pagyventi.

24. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė su pareigūnais elgėsi nemandagiai ir piktinosi, kad jie liepė daug kartų pūsti jai į alkotesterį. Teigia, kad ieškovė elgėsi emocionaliai, kadangi jai nepavyko įpūsti į alkotesterį dėl ko vėliau ištiko panikos priepuolis. Teigia, kad nesielgė agresyviai, to nepatvirtino ir liudytojais apklausti V. J. ir I. K., kurie tik nurodė, kad ieškovė buvo arogantiška, tačiau įvertinus byloje pateiktą įvykio vaizdo įrašų medžiagą, su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, atvykus policijos pareigūnams ir policijos pareigūnui paprašius atnešti alkotesterį ieškovė pradėjo elgtis konfliktiškai ir nepagarbiai, klausti „prie ko čia alkotesteris“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 2.00 – 2.05 min.), pradėjus neblaivumo patikrą ieškovė priešingai nei teigia apeliaciniame skunde nesistengė patikrą atlikti pagal pareigūnų paaiškinimus, tai yra „pūsti penkias sekundes“ ; „pūsti kaip balioną“. Nepavykus atlikti patikrinimo, pažymėtina, dėl ieškovės veiksmų (per ankstyvo patikros nutraukimo), ieškovė reiškė replikas „nedarykite cirko“, „aš nepūsiu jums dešimt kartų“, „paimam kraują normaliai viską padarom“, „sorry, jeigu jums neužtenka“, pradėjo daryti garso įrašą, kritikuoti policijos pareigūno išsakytą frazę „kol įpūsit“ (policijos pareigūnės I. K. „Body“ kameros vaizdo įrašo 03:20 – 10:00 min.). Toks ieškovės elgesys vyravo ir vėliau, tai yra išėjus į kiemą, ieškovė aiškino, kad policijos pareigūnai turėtų turėti transporto priemonėje vaistinių preparatų, o pareigūnui paaiškinus, kad vaistinėlėse nėra skystų preparatų ieškovė toliau reiškė nepasitenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotini prašymai pūsti į alkotesterį kelis kartus buvo nulemti ne pareigūnų neteisėtų ar aplaidžių veiksmų, ar siekimo parodyti nepagarbą, o dėl to, kad ieškovė neteisingai pūtė į alkotesterį ir ignoravo kursanto ir pareigūnės aiškinimą kaip teisingai pūsti į alkotesterį. O ir be to, byloje pateikta „Body“ kamerų vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnai elgėsi pagarbiai, pablogėjus ieškovės sveikatai siūlė visokeriopą pagalbą, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, siūlė vandens, išvedė į lauką, siūlė prisėsti. Teismo vertinimu, byloje esanti vaizdo įrašų medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko ieškovė galėjo patirti neturtinę žalą.

25. Atmestini ir ieškovės argumentai jog policijos pareigūnas V. J. netinkamai vykdė pareigas apklausdamas nepilnametę U. U.. Ieškovė teigia, kad V. J. nurodė, kad jei jos (ieškovės dukra ir motina) atsakinės į klausimus neigiamai, orderio nebus, o ir vėliau pats atsakė į pateiktus klausimus, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta nutarties 18 punkte, pareigūnas V. J. nenurodė kaip ieškovės dukrai ar motinai atsakinėti į klausimus, o nurodė „aš dabar užduodu tokius klausimus, į kuriuos man bus reikalingi atsakymai ir jeigu aš pažymėsiu neigiamai, paprasčiausiai, orderio nebus“ (policijos pareigūno V. J. vaizdo įrašo 20:35 – 20:50 min.), tai yra pareigūnas nenurodė, kaip turi atsakinėti ieškovės dukra ir jos motina, o ir be to, įvertinus minėtą vaizdo įrašą, nėra pagrindo ir išvadai, jog pats policijos pareigūnas atsakė į klausimyno klausimus. Pažymėtina, kad pateikta „Body“ kamerų vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, pravėrus D. T. buto duris ieškovės dukra ne kartą minėjo, kad prašo neįleisti ieškovės, nurodė, kad jos bijo, teigė, kad yra patyrusi smurtą, bijo ieškovės draugo. Pažymėtina, kad po apklausos policijos pareigūnas V. J. taip pat ieškovės dukrai ir motinai nurodė, kad „kai supildysim klausimyną informuosiu jus išduotas ar neišduotas (apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis)“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 24 min. – 24:15 min.), taigi šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, jog pareigūnas iš anksto nusprendė, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis bus išduotas.

26. Ieškovė taip pat teigia, kad konflikto metu smurto nebuvo, visą laiką buvo laiptinėje už uždarų durų, beldė į duris su tikslu pasimatyti su dukra su kuria nesutarė, tačiau šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės prieštaraujantys ieškovės dukros ir jos motinos paaiškinimams įvykio metu, kurios policijos pareigūnui V. J. paaiškino, kad ieškovė atvykusi į D. T. gyvenamąją vietą daužė duris su šluota, įskėlė durų akutę, girdėjo, kad ieškovė sakė, jog duris daužys visą naktį (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 02.20 – 3.00 min.). Pažymėtina ir tai, kad įvykis buvo registruotas nakties metu, tai yra 2024 m. balandžio 12 d., 22.39 val., o ir be to, tiek ieškovės dukra U. U., tiek ieškovės motina D. T., kaip minėta nutarties 23 punkte dėl ieškovės elgesio patyrė baimę, bijojo ieškovę įsileisti į namus, D. T. taip pat bijojo dėl savo turto, nurodydama „kad tik tiek (ieškovė) padarytų, kad neišdaužytų dar langų“ (policijos pareigūno V. J. „Body“ kameros vaizdo įrašo 23.53 – 24.00 min.), todėl nesutiktina su ieškovės argumentais jog 2024 m. balandžio 12 d. įvykio metu jokio smurto iš esmės nebuvo, kadangi tiek ieškovės dukra, tiek ieškovės motina patyrė baimę ir stresą dėl ieškovės elgesio.

27. Nustačius, kad policijos pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atžvilgiu policijos pareigūnai I. K. ir V. J. vykdė neteisėtus, aplaidžius veiksmus ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, ar buvo šališki, įtakojami ieškovės buvusio sutuoktinio A. U., tuo metu einančio (duomenys neskelbtini) pareigas. Kaip minėta nutarties 17 punkte, nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo jos taikyti ir šiuo atveju atsakovei, Lietuvos Respublikos valstybei, pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo įrašų medžiagą nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neprisiteistinos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.