- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-1345-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, uzufrukto panaikinimo ir atsakovės R. L. priešieškinį dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 2-5) bei patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 38-41) prašydamas nepilnamečių vaikų A. G. ir D. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais) atsakovė pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina 20.30 val.; kas antrą savaitgalį motina vaikus pasiima šeštadienį 10 val. ir grąžina sekmadienį 18 val.; per kas antras DK numatytas šventes motina pasiima vaikus pirmą švenčių dieną 10 val. ir sugrąžina paskutinę švenčių dieną 18 val.; vaikai praleidžia su motina visą jos atostogų laiką, jei tas laikas sutampa su vaikų atostogomis bei pusę vaikų atostogų laiko, derinant konkrečias vaikų pasiėmimo dienas bei valandas su tėvu, ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios; panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų naudai iki jų pilnametystės uzufruktą butui, esančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. G.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė netinkamai užtikrina vaikų teisę į mokslą, vaikai blogai prižiūrimi, atsakovė nesudaro sąlygų vaikams sveikai vystytis, dažnai palieka vienus. Bute, kuriam yra nustatytas uzufruktas, ieškovė su vaikais negyvena. Vaikų sveikata domisi tik ieškovas. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovas iš esmės palaikė ieškinį, tačiau atsisakė nuo reikalavimo nustatyti sūnaus A. G. gyvenamąją vietą su tėvu. Nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarka, patvirtinta 2006-06-20 teismo sprendimu yra pakankamai atitinkanti tiek jo, tiek vaikų interesus, tačiau dėl šalių konflikto jos nebuvo laikomasi. Paaiškino, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 700 Lt per mėnesį ir yra pakankamos jam bei sūnui D. G. pragyventi. Sūnui nusprendus grįžti gyventi pas motiną, tokiam apsisprendimui neprieštarautų.
Atsakovė pateikė priešieškinį (1 t., b.l. 64-66), prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimą ir padidinti vaikams skirtą išlaikymą iki 600 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui; pakeisti teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su vaikais ir nustatyti, kad ieškovas susitinka su vaikais: du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais pasiima vaikus 18.00 val. ir grąžina jai 20 val.); kas antrą savaitgalį (pasiima vaikus šeštadienį 12.00 val. ir grąžina sekmadienį 17 val.); kas antras DK numatytas švenčių dienas (pasiima vaikus švenčių dieną 12.00 val. ir grąžina paskutinę švenčių dieną 17 val.); ieškovo darbo atostogų metu, jeigu jos sutampa su vaikų atostogomis dvi savaites nepertraukiamai būnant su jais, su sąlyga, kad atsakovė turės teisę matytis su vaikais du kartus per savaitę prieš tai įspėjusi ieškovą prieš 24 val. iki pasimatymo; jeigu tėvas nori papildomai pasimatyti su vaikais, jis privalo apie tai informuoti atsakovę prieš 24 val; be atsakovės sutikimo tėvo ir vaikų pasimatymo vieta negali būti vaikų ir atsakovės gyvenamoji vieta. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ji vaikais rūpinasi tinkamai, vaikai yra prižiūrėti ir aprūpinti, kartu su jais lanko teatrus, užsiima kitomis pramogomis. Priešingai, ieškovas netinkamai elgiasi su vaikais, naudojo smurtą prieš atsakovę. Ieškovo reikalavimas panaikinti uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini, Vilniuje, yra jo siekimas atimti iš vaikų gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad nutraukiant santuoką vaikų poreikiai nebuvo nustatinėjami. Priteistas išlaikymas yra per menkas išaugusiems vaikų poreikiams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu (2 t., b.l. 287-292) ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-894-55/2006 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. G. ir D. G. priteisimo ir priteisė iš A. G. nepilnamečių vaikų A. G. ir D. G. išlaikymui po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pavedė R. L. disponuoti uzufrukto teise vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-894-55/2006 dalyje dėl A. G. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatė A. G. bendravimo su sūnumis A. G. ir D. G. tvarką: ieškovas su sūnumis A. G. ir D. G. bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 20.00 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba kitos su atsakove iš anksto suderintos vietos) ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą (arba kitą su atsakove iš anksto suderintą vietą). Ieškovas su sūnumis bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas vaikus šeštadienį 10.30 val. ir grąžindamas sekmadienį 16 val. į jų gyvenamąją vietą (arba kitą su atsakove iš anksto suderintą vietą). Kas antrus metus (pirmais metais laikant 2011 m. sausio 1 d.) ieškovas su sūnumis bendrauja per Naujųjų metų šventę, t.y. sausio 1 d., nuo 10 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ieškovas bendrauja su sūnumis Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Sentikių Kalėdų ir Velykų metu antrą švenčių dieną nuo 10 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Per Tėvo dieną ieškovas bendrauja su sūnumis nuo 10 val. iki 20 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Per ieškovo gimimo dieną, jeigu tai darbo diena, ieškovas bendrauja su vaikais nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovo gimimo diena savaitgalį, ieškovas bendrauja su vaikais nuo 10 val. iki 20 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Per vaikų gimtadienius ieškovas bendrauja su sūnumis ne mažiau kaip 3 valandas vaikų gyvenamojoje vietoje arba vietoje, kurioje švenčiamas gimtadienis. Ieškovas bendrauja su sūnumis 14 dienų ieškovo atostogų metu, pradedant nuo 2010 metų, ieškovo namuose arba jo pasirinktoje vietoje. Apie būsimas atostogas (jų trukmę bei planuojamą atostogų vietą) ieškovas privalo informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 40 dienų. Apie tai, kad ieškovas negalės bendrauti su vaikais teismo nustatyta tvarka, ieškovas privalo informuoti atsakovę telefonu.
Teismas priteisė iš ieškovo A. G. atsakovės R. L. naudai 1515 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. G. valstybės naudai 90 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Teismas, spręsdamas dėl A. G. gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kad
ieškovas yra sukūręs naują šeimą, nors šiuo metu ir gyvena su sutuoktine skyrium, tačiau sutuoktiniams susitaikius, vaikas gyventų naujojoje ieškovo šeimoje, o vaikų ir V. G. santykiai nėra šilti. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, turintis realias galimybes sudaryti sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Ieškovui nenurodžius konkrečių duomenų, kad atsakovės namuose aplinkybės po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė, nesant duomenų apie netinkamą vaikų auklėjimą ar priežiūrą, ieškinio reikalavimą dėl vaiko D. G. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu teismas atmetė.
Spręsdamas dėl uzufrukto panaikinimo teismas konstatavo, kad uzufrukto panaikinimas būtų priešingas nepilnamečių vaikų interesams, pažeistų vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, todėl ieškovo reikalavimą panaikinti uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini 2, Vilniuje, atmetė.
Spręsdamas dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas laikė, kad vaikams augant vaikų poreikiai didėjo. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2006-06-20 pablogėjo, sumažėjus jo gaunamoms pajamoms ir atsirado išlaikymo prievolė mažamečiui vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad keistinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimu priteistas vaikų išlaikymo dydis, kadangi teismo sprendimu nustatytas vaikų išlaikymas negali užtikrinti net minimalių jų poreikių, yra per skurdus ir nepakankamas. Išaugo poreikiai ne tik maistui, aprangai, pramogoms, bet ir papildomam ugdymui. Abu vaikai lanko mokyklą, papildomas ugdymo įstaigas, specialių poreikių, susijusių su sveikata ar kt., neturi. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje esančių, atsakovės pateiktų duomenų nepakanka priešieškinyje nurodytiems vaikų poreikiams įrodyti, dalis nurodytų poreikių, tokie kaip poilsis užsienyje, nepriskirtini prie būtinų išlaidų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovo, ji neturi kitų išlaikytinių, laikė, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo ir priteisti iš ieškovo mažesnę išlaikymo dalį nei reikalinga kiekvienam vaikui išlaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovas būdamas sveikas, jaunas, darbingo amžiaus vyras yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą vaikams, turi visas galimybes ir gali užsidirbti bei privalo ieškoti geriau apmokamo darbo ir daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ekonominė situacija šalyje yra laikina, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pagal jo gaunamas pajamas vaikų išlaikymo dydis dar turėtų būti mažinamas.
Teismas spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo padarė išvadą, kad byloje įrodytas reikalavimo keisti tėvo bendravimo su sūnumis tvarką, pagrįstumas. Tarp tėvų susiklostę itin konfliktiški santykiai, dėl ko kenčia vaikai. Teismas pažymėjo, jog ieškovo noras bendrauti su sūnumis neprieštarauja vaikų interesams, nes sūnūs džiaugiasi šiuo bendravimu, nejaučia psichologinės įtampos, baimės. Tėvo neigiamos įtakos vaikų ugdymui teismas nenustatė.
Teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su sūnumis tvarką, atsižvelgė į vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą bei nuomonę, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendime šalių numatytą bendravimo tvarką, į vaikų amžių, jų dienotvarkę, psichologų išvadą ir rekomendacijas, tėvų švenčiamas religines šventes.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 313-317) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dalyje dėl uzufrukto panaikinimo tenkinti, o atsakovės R. L. priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkretaus vaiko poreikių, o nustatyta aplinkybė – abiejų tėvų turtinė padėtis nesudaro pagrindo didinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti konkretaus vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino atsakovės į bylą pateiktų vaikų išlaidų lentelių ir išlaidas pagrindžiančių kvitų, nors atsakovė nurodė ir išlaidas, kurios nepriskirtinos vaikų poreikiams, daugelyje kvitų nesimato pirkimo data ir laikas. Atsakovė teigė, kad vaikai lanko įvairius būrelius, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
Apeliantas nurodo, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 674 Lt, jis yra susituokęs ir jam santuokoje gimė vaikas, kuris turi sveikatos problemų, taigi ieškovui yra atsiradusi išlaikymo prievolė šiam vaikui. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, jos pajamos per mėnesį 6 kartus didesnės nei ieškovo, atsakovė neturi kitų išlaikytinių.
Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis – po 350 Lt kiekvienam vaikui neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pagal skundžiamą sprendimą ieškovas turėtų sumokėti visas savo mėnesines pajamas ir dar liktų skolingas, taigi šis sprendimas pažeidžia kitoje santuokoje gimusio vaiko teises, nes dukters išlaikymui nebelieka pajamų. Anot ieškovo, kiekvienam vaikui turėtų būti skiriama po 225 Lt.
Ieškovui nėra aišku dėl kurio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovo reikalavimas atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi skundžiamu sprendimu nėra įvertintos Vaiko raidos centro gydytojų išvados. Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė iškviesti ir apklausti, išvadas pasirašiusias specialistes S. S. ir I. N., apie aplinkybes, kaip D. G. galėjo pats pasiprašyti psichologo konsultacijai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tai padaryti atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą, kad negalėdamas bendrauti su vaikais teismo nustatyta tvarka, jis privalo informuoti atsakovę telefonu, tačiau apelianto teigimu, toks sprendimo vykdymas gali pažeisti jo teises, kadangi norėdamas informuoti apie bendravimą su vaikais ir pateikti pastabas dėl vaikų priežiūros jis atsakovės būna netinkamai suprastas. Tai patvirtina atsakovės skundai Vaikų teisių tarnybai, todėl prašo pakeisti informavimo apie negalėjimą bendrauti su vaikais tvarką – ieškovas informuoja apie tai atsakovę ne skambučiu, o SMS žinute.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, spręsdamas dėl uzufrukto panaikinimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškovo teiktus paaiškinimus. Byloje esančiuose 2008-05-15, 2008-06-03, 2008-06-05, 2008-06-10 aktuose dėl vykdymo veiksmų atlikimo yra užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini, Vilniuje, niekas durų neatidaro, o paskambinus prie durų įrengtu pasikalbėjimo įrenginiu niekas neatsako. Be to, name (duomenys neskelbtini, Vilniuje, 2010-01-14 kilo gaisras. Jo metu sudegė namo stogas, sandėliukai, išdegė butas (duomenys neskelbtini, todėl laiko, jog tai yra savarankiškas pagrindas pabaigti uzufruktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (1 t., b.l. 7-10). Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad vaikų A. G. ir D. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, tėvas moka kas mėnesį ne mažiau nei 450 Lt vaikų išlaikymui, butui, esančiam (duomenys neskelbtini, Vilniuje, nustatytas uzufruktas, patvirtinta tėvo bendravimo su sūnumis tvarka.
Dėl uzufrukto panaikinimo
Kaip matyti iš 2010-02-04 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos apie gaisrą, 2010-01-14 kilo gaisras mediniame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini, Vilniuje. Gaisro metu sudegė namo stogas, sandėliukai, išdegė butas (duomenys neskelbtini, aprūko bei vandeniu užlietas butas (duomenys neskelbtini, Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje abi šalys taop pat pripažino faktą, kad butas, kuriam buvo nustatytas uzufruktas yra visiškai sumaikintas. CK 4.150 str. 1 d. 5 p. numato, kad uzufruktas baigiasi žuvus uzufrukto objektui, tad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apelianto reikalavimas dėl uzufrukto panaikinimo minėtam butui tenkinamas ir uzufruktas butui (duomenys neskelbtini, Vilnius, panaikinamas.
Dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad tėvas vaikų išlaikymui moka kas mėnesį ne mažiau nei 450 Lt.
Byloje nustatyta, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovo darbinės pajamos pastoviai mažėjo (1 t., b.l. 148,150, 175, 266). Kito nekilnojamo turto jis neįgijo (1 t., b.l. 153-158). Santuokos nutraukimo metu turėjo 5 transporto priemones, šiuo metu turi 3 transporto priemones. Apeliantui gimė dar vienas vaikas (2 t., b.l. 149). Atsakovė po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto neįgijo (2 t., b.l. 13). Jos darbinės pajamos nuo 2008 metų liepos mėnesio iki 2009 metų birželio mėnesio sudarė 30 940 Lt, neatskaičius mokesčių, išmokėta 24634 Lt, kas sudaro vidutiniškai 2052 Lt per mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovo, ji neturi kitų išlaikytinių, laikė, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo ir priteisti iš ieškovo mažesnę išlaikymo dalį nei reikalinga kiekvienam vaikui išlaikyti – ir priteisė po 350 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė vienos iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, t.y. konkretaus vaiko poreikių. Apeliantas nurodo, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 674 Lt, jis yra susituokęs ir jam santuokoje gimė vaikas, kuris turi sveikatos problemų, taigi ieškovui yra atsiradusi išlaikymo prievolė šiam vaikui. Pagal skundžiamą sprendimą ieškovas turėtų sumokėti visas savo mėnesines pajamas ir dar liktų skolingas, taigi šis sprendimas pažeidžia kitoje santuokoje gimusio vaiko teises, nes dukters išlaikymui nebelieka pajamų. Anot ieškovo, kiekvienam vaikui turėtų būti skiriama po 225 Lt.
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, ieškovas pateikė 2010-12-01 pažymą dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose (3 t., b.l. 3) ir 2010-11-24 pažymą ieškantiems darbo (b.l. 4). Teisėjų kolegija pažymi, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantas bedarbio statutą įgijo, t. y. kreipėsi į teritorinę darbo biržą ir buvo joje registruotas tik 2010 m. lapkričio 30 d. Kaip jau minėta, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. G. nuosavybės teise turi 4 nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą bei tris butus (1 t., b.l. 153-158). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas siekė susirasti darbą, parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis negali apskritai dirbti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėjo spręsti, kad jis siekė susirasti darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas ir taip nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo ir priteisė iš ieškovo mažesnę išlaikymo dalį nei reikalinga kiekvienam vaikui išlaikyti – po 350 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sumažinti iš apelianto pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos
Apeliantas nurodo, jog jam nėra aišku dėl kurio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo jo reikalavimas buvo atmestas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi skundžiamu sprendimu nėra įvertintos Vaiko raidos centro gydytojų išvados. Ieškovo teigimu, jis prašė iškviesti ir apklausti, išvadas pasirašiusias specialistes S. S. ir I. N., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tai padaryti atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog sprendžia dėl vaiko A. G. gyvenamosios vietos pakeitimo padarė aiškų rašymo apsirikimą, nes motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog ieškovo reikalavimas nustatyti D. G. gyvenamąją vietą su juo atmestas, taigi pirmosios instancijos teismas faktiškai pasisakė apie D. G. gyvenamosios vietos pakeitimą. Teismas spręsdamas dėl D. G. gyvenamosios vietos pakeitimo, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė į Vaiko raidos centro psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvadą, į tai, kad ieškovas yra sukūręs naują šeimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas kompleksinis psichiatrinis - psichologinis vaikų ir šeimos įvertinimas (1 t., b.l. 181-183). Vaiko raidos centras pateikė psichiatrinio - psichologinio įvertinimo išvadą, kurioje abu vaikai išreiškė norą gyventi su mama, taigi nebuvo pagrindo apklausti ieškovo prašomas išvadą pasirašiusias specialistes.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo skundžia toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą, kad negalėdamas bendrauti su vaikais teismo nustatyta tvarka, jis privalo informuoti atsakovę telefonu, tačiau apelianto teigimu, toks sprendimo vykdymas gali pažeisti jo teises, kadangi norėdamas informuoti apie bendravimą su vaikais ir pateikti pastabas dėl vaikų priežiūros jis atsakovės būna netinkamai suprastas. Apeliantas prašo pakeisti informavimo apie negalėjimą bendrauti su vaikais tvarką – ieškovas informuoja apie tai atsakovę ne skambučiu, o SMS žinute. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti informavimo apie negalėjimą bendrauti su vaikais tvarką, kadangi apeliantas neįrodė, jog toks informavimo būdas pažeidžia jo teises, prieštarauja vienos iš šalių ar vaikų interesams (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl iš atsakovės R. L. priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinės instancijos teisme patenkintą neturtinio pobūdžio reikalavimą – uzufrukto panaikinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškinys dėl uzufrukto panaikinimo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje tenkinti.
Panaikinti uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini, Vilniuje nuosavybės teise priklausančiam A. G., nustatytą 2006 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu.
Priteisti iš atsakovės R. L. ieškovui A. G. 135 Lt žyminio mokesčio.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės R. L. 135 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovui A. G..