- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- e2-3038-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00254-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „GelvoraSergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo S. L. 276,88 Eur skolą, 69,26 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant.
Nurodė, kad pradinė kreditorė AS „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas sudarė Viasat paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas tinkamai sutarties nevykdė, dėl ko liko skolingas. Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2011 m. vasario 17 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui įsipareigojo suteikti televizijos paslaugas – „Sidabrinis paketas“, 36 mėn. minimaliam laikotarpiui. 2019 m. rugsėjo 16 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20190830/2 ir jos priedu Nr. 1 AS „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo iki 2012 m. kovo 11 d. susidariusią 97,32 Eur skolą už paslaugas, 179,56 Eur skolą už suteiktas lengvatas. 2019 m. spalio 15 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą, ragino padengti įsiskolinimą – 415,83 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Šiuo atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas tinkamai.
Bylos duomenimis nustatyta kad tarp šalių susiformavo paslaugų teisiniai santykiai. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 276,88 Eur skolą, kurią kaip matyti iš Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties priedo sudaro: 97,32 Eur skola už paslaugas ir 179,56 Eur netesybos – skola už suteiktas lengvatas.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 7, 178 straipsniai). Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko pagrįstumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).
Kasacinis teismas yra nurodę, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas, kuris atskleistas CPK 13 straipsnyje (šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), įrodinėjimo procese atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
Ieškovę viso civilinės bylos metu atstovavo teisininkė, baigusi teisės universitetinių vientisųjų studijų programą bei kuriai suteiktas magistro laipsnis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad ieškovei civilinis procesas nėra naujovė – jos iniciatyva yra inicijuota ne viena civilinė byla dėl skolos išieškojimo, todėl įrodinėjimo našta jai turėjo būti žinoma ir suprantama. Šiuo atveju ieškovė civilinėje byloje pasirinko pasyvią įrodinėjimo strategiją, t. y. neįrodinėjo skolos, netesybų dydžio, jų pagrįstumo: ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą apie susidariusią skolą (pvz., nepateikti įrodymai apie išrašytas ir pateiktas apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas atsakovui), nepateikti įrodymai, kad sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva nepasibaigus minimaliam laikotarpiui, ko pagrindu, kaip matyti iš pateikto sutarties priedo, atsakovui kiltų pareiga grąžinti suteiktos lengvatos dalį, proporcingą likusiam minimaliam laikotarpiui, ieškovės atstovė nedalyvavo teismo paskirtame žodiniame bylos nagrinėjime, neteikė papildomų paaiškinimų. Be kita ko, ieškovė ieškinyje nurodo, kad įsiskolinimas atsakovui susidarė už suteiktas paslaugas, o tiksliau Viasat Auksinį ir Sidabrinį paketą, nors iš Sutarties priedo matyti, kad atsakovui buvo suteiktas tik Sidabrinis paketas.
Teismas pažymi, kad vien tik sutarties sudarymo faktas pats savaime toli gražu nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad viena iš šalių ją vykdo netinkamai. Šalis – šiuo atveju ieškovė perėmusi reikalavimo teisę, privalo šią aplinkybę įrodinėti civilinės bylos metu, tačiau to neįrodinėjo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamas 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams (raštinei).
Sprendimą išsiųsti ieškovės atstovei per EPP, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:
„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 m. balandžio 2 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3038-476/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, ieškinį atsakovui S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., dėl skolos priteisimo. Atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl jam 2025 m. balandžio 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3038-476/2025, įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 428) 70 465“
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.