Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24403-1176/2022 pagal ieškovo J. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Panek“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros B formoje „Teismo prašymas užpildyti ir (arba) pataisyti ieškinio formą“ nustatė ieškovui terminą ieškinio A formos trūkumams pašalinti. B forma ieškovui buvo įteikta elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovui. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – įvykių lentelę, banko pavedimo išrašo ekrano ištrauką, teismo nutartį.

10. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

11. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad minėti apelianto duomenys galėjo būti teismui teikiama anksčiau. Be to nors apeliantas pateikė teismo nutartį, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas su civilinėmis bylomis ir jose pateiktais procesiniais dokumentais gali susipažinti, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą bei išdėstytas aplinkybes, teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institute (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros B formoje „Teismo prašymas užpildyti ir (arba) pataisyti ieškinio formą“ nustatė ieškovui terminą ieškinio A formos trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktos A formos 1 punkte reikia nurodyti teismą, į kurį kreipiamasi (ieškovas nurodė Kauno apylinkės teismą); ieškovas teismui turi pateikti A formos originalą su ieškovo raštu pasirašytu parašu arba formą pateikti pasirašytą su saugiu elektroniniu parašu (CPK 11 straipsnio 2 dalies 7 punktas); ieškovas nepateikė A formoje išvardintų įrodymų; ieškovas turi išversti į lietuvių kalbą 7.3.3 punkte pateiktą informaciją; ieškovas turi sumokėti 42,00 Eur žyminį mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Vilniaus mieto apylinkės teismas nustatė 30 dienų terminą nuo B formos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

16. Ieškovas, vykdydamas minėtus teismo įpareigojimus elektroninių ryšių priemonėmis pateikė patikslintą ieškinį (A formą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas pašalino ne visus teismo nustatytus ieškinio trūkumus – nėra pateiktas pasirašytos A formos originalas. A forma pateikta elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Taip pat patikrinus duomenis apie žyminio mokesčio apmokėjimą, teismas nenustatė, jog ieškovas žyminį mokestį sumokėjo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieškinys) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Pagal Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį - asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

18. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas elektroniniu paštu pateikė elektroniniu parašu nepasirašytą ieškinį ir/ar nebuvo pateiktas pasirašytos A formos originalas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl pasirašyto ieškinio atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pateikimas teismui elektroninių ryšių priemonėmis kitu būdu, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte, yra esminis ieškinio trūkumas. Minėto teisės akto 3 punkte numatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis).

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. <...> teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, <...>, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

20. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas sumokėjo 42,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 9 d. sumokėjo minėto dydžio žyminį mokestį (mokėtojas – J. F.N(), mokėjimo paskirtis – juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) įmokos kodas 5660, kita - (duomenys neskelbtini)). Kadangi minėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, jis ieškovui negrąžinamas.

21. Taigi, nepaisant to, jog ieškovas sumokėjo žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliantas visų ieškinio (A formos) trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas nepašalino visų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovui.

22. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui išaiškina, kad tai neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 115 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovo ieškinį (A formą) nepaduotu ir grąžindamas jį ieškovui, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.