- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1-2761-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62486-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė, Tomas Talutis, Vladislavas Latušinskis
kaltinamajai E. V., jos gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.01 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Mercedes Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šilo gatvės namo Nr. 2 kiemo įvažiuodama į Šilo gatvės važiuojamąją dalį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, jai vairuojamu automobiliu įvažiavus iš minėto namo kiemo į Šilo gatvės važiuojamąją dalį ir sukant į kairę link Smėlio gatvės pusės, jos kelyje atsiradus kliūčiai, kurią ji galėjo pastebėti, jos važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per kelio važiuojamąją dalį tam neskirtoje vietoje ėjusiai pėsčiajai I. Š., kuri jos (E. V.) objektyvaus matomumo zonoje, sudarydama kliūtį, įveikė ne mažesnį kaip 7 metrų atstumą, – laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to Šilo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Antakalnio gatvės pusės, ją (I. Š.) partrenkė. Šio eismo įvykio metu pėsčiajai I. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais E. V. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamoji E. V. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios už šį įvykį. Paaiškino, kad žmogiškąja prasme jai tikrai labai sunku, supranta nukentėjusiosios skausmą ir patirtus nepatogumus. Buvo penktadienio vakaras, apie 21.00 val., toje vietoje yra jos darbovietė, nors jau buvo laikas po darbo, tačiau toje vietovėje dar turėjo asmeninių reikalų. Išvažinėjant iš to gyvenamojo namo kiemo, turėjo pasukti į kairę pusę. Eismas buvo pakankamai intensyvus. Visuomet, kuomet išvažinėji iš to kiemo, automobiliai sustoja praleisti tuos, kurie nori išvažiuoti iš kiemo. Jos atveju, automobiliai sustojo ją praleisti, turėjo pasukti į kairę. Visos gatvės, data ir laikas kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Pravažiavo dvi eismo juostas, kuomet automobiliai sustojo ją praleisti, kai jau įvažinėjo į savo juostą, turėjo pažiūrėti, kas dedasi iš dešinės pusės. Toje vietoje yra keturios eismo juostos, t. y. dvi į vieną pusę, o kitos dvi – į kitą pusę. Kai jau buvo savo juostoje, pažiūrėjo į dešinę pusę, pamatė, kad automobilių nėra, tuomet pradėjo judėti į kairį posūkį, paskutinę minutę pamatė nukentėjusiąją, paspaudė stabdį, bet kontaktas vis tiek įvyko. Nukentėjusioji nukrito šalia automobilio. Ji staigiai išlipo iš automobilio, lėkė prie nukentėjusiosios, aplink buvo daug žmonių, sustojo automobiliai, kadangi buvo intensyvus eismas. Vienas žmogus pribėgo prie jos ir pasakė, kad jau iškvietė policiją, kitas – kad nukentėjusioji gyvena šalia. Ji buvo šoke. Nukentėjusioji po kontakto sėdėjo ant asfalto. Ji laukė, kol atvažiuos policija, greitoji. Ji buvo įsitikinusi, kad įvyko nelaimė, tik po to, kai jai buvo išaiškinti įstatymai, suprato, kad yra kalta. Nukentėjusioji kirto gatvę ne per pėsčiųjų perėją, o neleistinoje vietoje. Ją praleido automobiliai, jie buvo sustoję, todėl ir įvažiavo. Toje vietoje dažnai važinėja. Kuomet bandė gauti informacijos po įvykio, negavo informacijos apie nukentėjusiąją dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo. Bandė klausti policijos, kurioje ligoninėje guli nukentėjusioji, bet jai niekas nieko nesakė. Tik po maždaug 6 mėnesių su ja susisiekė tyrėja ir pasakė, kad nukentėjusioji gulėjo ligoninėje, kad yra kaltinama pagal šį straipsnį. Iki to laiko ji negalėjo nieko padaryti. Paskui susisiekė su nukentėjusiąja, bandė susitarti, bet nepavyko. Tyrėja sakė, kad moteris sunkiai juda, kad jai reikia pagalbos, bet susitikus nukentėjusioji norėjo tik pinigų. Jos supratimu, tuo metu išsakyta suma buvo labai didelė. Moteris paaiškino, kad pinigai yra dėl sužalojimo, jai ta suma pasirodė per didelė, todėl liko tik šis kelias, kuris yra dabar. Tuo metu nukentėjusioji buvo su dar viena moterimi, bet pastaroji neprisistatė, prisistatė tik ji (E. V.). Pokalbis buvo labai trumpas. Jaučiasi labai blogai dėl įvykio, juk yra žmogus, nei vienas nenori sukelti kitam žmogui skausmo. Gailisi dėl to, juk nukentėjo žmogaus sveikata. Šiuo metu neatlygino jokios žalos dalies, neturi net apsisprendimo dėl to, kas vyksta. Automobilio markė ir valstybinis numeris kaltinime nurodyti teisingai. Automobiliu naudojasi lizingo sutarties pagrindu, jis naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslams ir ne tik. Iš tos vietos, iš kurios važiavo, yra jos darbovietės buveinė. Po darbo turėjo asmeninių reikalų, susitvarkė juos, sėdo į automobilį ir ruošėsi važiuoti namo. Savaitgalį naudoja įmonės automobilį ir savo reikmėms. Jai yra nustatytas darbo laikas, abiejose darbovietėse dirba po pusę etato, tačiau dokumentuose yra nurodyta, kad gali naudoti automobilį ir asmeniniais tikslais. Mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra labai didelis, be to, įmonė turi didelių finansinių sunkumų. Asmeninėje plotmėje finansinė padėtis taip pat yra pakankamai sudėtinga, turi finansinių įsipareigojimų, viena augina sūnų. Dėl neturtinės žalos, kaip ir minėjo, tai labai didelė suma. Šiuo klausimu neturi savo nuomonės. Jai buvo paaiškinta ir ji tikrai supranta bei pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Sutinka su pareikštu kaltinimu. Mano, kad Kelių eismo taisykles žino gerai. Sūnaus tėvas išlaikymą moka nereguliariai. Finansinius įsipareigojimus jau turėjo prieš eismo įvykį. Dviejose juostose stovėjo automobiliai, kurie sustojo ją praleisti, be to, buvo dar keli automobiliai, kurie sustojo už tų pirmų automobilių, kuomet išvažinėjo. Tą dieną darbą baigė 19.00 val. Toje vietoje, kuria ėjo nukentėjusioji, yra dvi pėsčiųjų perėjos, jos yra ties sankryžomis, jas skiria apie 40 metrų. Eismas toje vietoje labai intensyvus.
Nukentėjusioji I. Š. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo apie 21.00 val., tačiau gatvė buvo apšviesta. Visada žiūri, ar yra automobilių, ar nėra, stovi ir žiūri į dešinę ir į kairę puses, koks šviesoforas šviečia. Niekur neskubėjo, ėjo namo. Šiek tiek paėjo, kadangi prie šviesoforo stovėjo automobiliai, jie stovėjo apačioje prie sankryžos, kur yra Šilo tiltas. Automobilių visiškai nebuvo, buvo tuščia, todėl šiek tiek paėjo ir pajuto, kad sėdi. Tačiau buvo liudytojų, kurie matė, kaip viskas įvyko. Po įvykio gulėjo ligoninėje. Žmogus nesidomėjo, kokia jos sveikata, juk matė, kad atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Jai darė operaciją, iki šiol sunkiai vaikšto. Ji pastebėjo tą automobilį, bet buvo per vėlu, daugiau nieko nepamena, jai buvo šokas. Kaip ją partrenkė, gali pasakyti tik liudytojai. Ji ėjo iš kiemo į kitą kiemą. Ten visi vaikšto, nors ir nėra pėsčiųjų perėjos, toks kelias. Ten jos namai, todėl bet kokiu atveju taip eitų. Ji gyvena viena. Su kaltinamąja buvo susitikusios gal gruodžio mėnesį, pastaroji atvažiavo pas ją į namus. Kaltinamoji atėjo tartis dėl žalos atlyginimo. Joms nepavyko susitarti, kadangi kaltinamoji nesutiko sumokėti prašomos sumos. Sumą nustatė ne ji, o jos advokatė. Jai tikrai sunku, todėl ta kompensacija reikalinga. Ligoninėje gulėjo nuo rugpjūčio mėnesio iki spalio mėnesio. Jai buvo padaryta viena operacija. Iki įvykio problemų su kojomis neturėjo, vaikščiojo be problemų, buvo sveika. Išėjusi iš ligoninės vyko į reabilitaciją, reikėjo visokių procedūrų. Šiai dienai jai sunku vaikščioti, skauda. Įvykio metu dirbo mokykloje bibliotekininke, dirbo pusę etato. Į darbą grįžo spalio mėnesį, atlieka tas pačias funkcijas ir gauna tokį pat atlyginimą. Draudimas jai atlygino dalį žalos. Prašo tokios neturtinės žalos, nes yra viena, jos niekas neprižiūri, jai morališkai sunku. Per tą laiką, kol gulėjo ligoninėje, prieglaudoje buvo šuo. Jai pasidarė sudėtingiau gyventi, sunku eiti į darbą. Jai labai sunku. Anksčiau ji buvo sveika, jai nereikėjo gydytojų. Mano, kad prašoma suma jai padėtų. Jai reikalingas protezavimas, bet koja dar nesugijo, todėl kol kas negalima protezuoti. Jos kojoje yra metalas, jį pašalins tik po metų, tuomet galės protezuoti. Savarankiškai negalėjo judėti nuo įvykio iki kovo mėnesio. Vėliau teko vaikščioti su lazdele. Kai reikdavo vykti į procedūras, kviesdavo socialinį transportą, o vėliau – taksi. Jos rankos sveikos, todėl sugebėjo važinėti po namus su kėde, kuri turi ratukus, ir save aptarnauti. Jai skaudėjo koją, visą laiką ją reikėjo tepti, kad nekentėtų dėl patiriamo skausmo. Po įvykio negali įlipti į vonią, negali net išsimaudyti. Jai reiktų sveikatos, o ne pinigų, tačiau norėtų, kad jai atlygintų 20 000 Eur neturtinę žalą. Jos ūgis turbūt yra apie 159 cm. Ji trumpino kelią, kad galėtų grįžti namo, visi ten taip vaikšto. Iki pėsčiųjų perėjos reikia gerokai paeiti, ji nėra šalia namų. Ji dirba pusę metų, tiek pat, kiek iki įvykio. Su kaimynais sveikinasi, su pažįstamais, iki įvykio dar lankydavo tetą, kuriai pamatuodavo spaudimą, daugiau su niekuo nebendravo. Iki tol buvo sveika, niekuo nesirgo, nesilankė pas gydytojus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.00 val., Vilniuje važiavo Šilo g., nuo Smėlio g. pusės link Antakalnio g., ir ties Šilo g. namu Nr. 2 pamatė, kad Šilo gatvėje, nuo įvažiavimo į Šilo g. namo Nr. 2 kiemo, į kairę suko automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai pamatė automobilį, jis jau kirto dvi Šilo gatvės eismo juostas (skirtas važiuoti nuo Smėlio g. link Antakalnio g. pusės) ir važiavo lėtai, apie 20 km/h greičiu. Tuo metu, kai automobilis suko į kairę ties dviguba ištisine ženklinimo linija, priekine dalimi kliudė ėjusią pėsčiąja. Automobilis iš karto sustojo. Pats matė tą momentą, kai pėsčioji buvo parblokšta automobilio priekine dalimi ir nukrito prie pat automobilio priekinės dalies, prie dešiniojo priekinio sparno. Kokia kryptimi judėjo pėsčioji, pasakyti negali, nematė. Važiuojamoji dalis buvo sausas asfaltas, gatvės žibintai buvo įjungti. Kuria tiksliai automobilio dalimi buvo partrenkta pėsčioji ir į kurią kūno vietą, taip pat tiksliai nurodyti negali. Jam atrodo, kad dešiniuoju priekiniu kampu. Paskui jo automobilį sustojo kitas automobilis. Iš jo išlipo vyras, kuris priėjo prie pėsčiosios. Ji sakė, kad jai skauda, todėl pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu, savo duomenis paliko Mercedes Benz vairuotojai ir išvažiavo (1 t., b. l. 75).
Iš eismo įvykio vietos plano ir pridėtų nuotraukų matyti automobilio „Mercedes Benz“ sustojimo vieta po susidūrimo su nukentėjusiąja (1 t., b. l. 18–24).
Iš įvykio vietos 2017 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Šilo g. 2, Šilo g. ties išvažiavimu iš kiemo (1 t., b. l. 25–28).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ techniškai tvarkingas (1 t., b. l. 35).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvojo automobilio „Mercedes Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas AB SEB bankas (1 t., b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (1 t., b. l. 69–71, 88–96).
Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad atliktas eksperimentas nustatyti matomumą tamsiu paros metu iš vairuotojo pusės transporto priemonėje iki kliūties (pėsčiojo). Vaizdas Nr. 1 iš automobilio „Mercedes Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro priekinį stiklą vairuotojo vietos, kai buvo važiuojama iš Šilo g. namo Nr. 2 kiemo link Šilo g. važiuojamosios dalies ir sustabdytas kai pro priekinį stiklą iš vairuotojo vietos Šilo g. važiuojamojoje dalyje stovintis pėsčiasis tampa matomas nuo galvos iki juosmens. Vaizdas Nr. 2 nuo Šilo namo Nr. 1 pusės, automobiliu „Mercedes Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama iš Šilo g. namo Nr. 2 kiemo link Šilo g. važiuojamosios dalies ir automobilis sustabdytas kai pro priekinį stiklą iš vairuotojo vietos Šilo g. važiuojamojoje dalyje stovintis pėsčiasis tampa matomas nuo galvos iki juosmens. Matomumo eksperimentas buvo atliktas šviesiu paros metu, tuo tarpu kelių eismo įvykis įvyko apie 21.00 val. (1 t., b. l. 97–99).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvados Nr. 11-826(18) matyti, kad eismo įvykio eigos (mechanizmo) elementai buvo tokie. Automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas E. V., išvažinėdamas iš kiemo ir sukdamas į kairę, nedidesniu kaip 9,1 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, priekinės dalies dešine puse partrenkė kelio važiuojamojoje dalyje buvusią pėsčiąją. Po kontakto pėsčioji buvo parblokšta į dešinę, o automobilis „Mercedes Benz“ buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu greičiu automobilis „Mercedes Benz“ partrenkė pėsčiąją I. Š.. Automobilis „Mercedes Benz“ partrenkė pėsčiąją nedidesniu kaip 9,1 m atstumu nuo Šilo gatvės kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoja, važiuodama nurodytu 5 km/h greičiu ir laiku stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiosios I. Š., kuri sudarydama kliūtį vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje, judėjo skersai gatvės ne mažiau nei 7,0 m atstumą, eidama lėtu tempu. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojos E. V. veiksmai – pradėjusi kairio posūkio manevrą iš išvažiavimo į kiemą nepraleido pėsčiosios I. Š., kurios judėjimo kryptį ji kirto ir ją partrenkė, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo kilimo sąlyga (1 t., b. l. 151–155).
Iš apžiūros protokolų ir specialisto paaiškinimo matyti, kad specialistė J. M.-Č., susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis ir I. Š. medicininiais dokumentais: gydymo stacionare ligos istorija iš VšĮ RVUL, 42 lapai; 1CD Nr. 817; asmens sveikatos istorija iš VšĮ Antakalnio poliklinikos, 63 lapai ir rentgenogramos, 2 vnt., pateikė išvadą, kad I. Š. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio kelio srityje su dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustiniu intrasąnariniu lūžiu pereinančiu į blauzdikaulio kūną, dešinio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis, dėl ko išsivystė dešinio kelio artrozė. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 18 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, nustatytas sužalojimas bei po jo išsivysčiusi dešinio kelio artrozė neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio nustatymas remiasi Darbingumo lygio nustatymo kriterijais bei jų priedais, yra ne teismo medicinos ekspertų kompetencijoje, todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą į Darbingumo lygio pažymą neatsižvelgiama (1 t., b. l. 37–39, 139).
Specialistė J. M.-Č. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jų taisyklėse yra lentelė su bendro darbingumo praradimo procentais. Kalbant apie kelio sužalojimą, yra aiškiai nurodyta, kad tam, kad būtų netekimo procentas, turi būti visiškas kelio sąnario nejudrumas, t. y. sąnaris turi susilenkti ne mažiau ir išsitiesti ne daugiau kaip 150 laipsnių. Šiuo atveju tokių duomenų tiriant visus dokumentus neturėjo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sprendžia pagal savo taisykles, į kurias jie (teismo ekspertai) neatsižvelgia. Pas I. Š. visai nebuvo nurodyta kontroktūra, tik tai, kad jai yra artrozė. Artrozė nustatyta kaip traumos pasekmė, bet galima kvalifikuoti tik judrumą. Jai nebuvo duota užduotis apžiūrėti patį asmenį, tik jos medicininius dokumentus. Ekspertas nėra atsakingas už tai, ko neįrašė gydytojas. NDNT turi savo taisykles, jie remiasi kitomis asmens ligomis, pagal tai ir suskaičiuoja tą procentą. Jie (teismo ekspertai) remiasi tik traumos pasekmėmis. Laikosi savo išvados, kurią davė. Yra sveikatos sutrikdymo masto taisyklės, kuriose yra lentelės ir dar komentaras, kuris išleistas atskirai.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismo vertinimu, E. V. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir nukentėjusiosios I. Š. parodymai, specialistės J. M.-Č. paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. M. parodymai, apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, eksperimento atlikimo protokolas, specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. V. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytas neatsargus nusikaltimas), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – dirbanti (1 t., b. l. 111) neteista (1 t., b. l. 01), bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 102–110). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. V. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – bauda, nustatant jos dydį tarp minimalaus ir vidurkio (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas baudą teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcija, kuri buvo aktuali nusikalstamos veikos padarymo metu, o būtent 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija. Be to, apskaičiuojant baudos dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas taip pat toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad E. V. nagrinėjamu atveju buvo blaivi, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu (yra atsakinga už įmonių administravimą, klientų paiešką, pardavimus, todėl tenka dažnai važinėti ir bendrauti su klientais bei partneriais po visą Lietuvą ir už jos ribų), neteista, nebausta administracine tvarka už analogišką veiką, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Bylos teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti: 1) iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir Draudikas) 1 108,29 Eur turtinės žalos ir 2 100 Eur neturtinės žalos; 2) solidariai iš kaltinamosios ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Darbdavys) 15 000 Eur neturtinės žalos; 3) iš kaltinamosios bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. kovo 22 d. buvo nedarbinga, todėl turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias sudaro nukentėjusiosios vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (229,30 Eur) ir nedarbingumo laikotarpiu realiai gautų pajamų (ligos pašalpos) skirtumas, t. y. 559,47 Eur. Be to, turtinę žalą sudaro 511,09 Eur su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (reabilitacijos išlaidos ir skausmą mažinantis gelis) ir 37,73 Eur transporto išlaidos.
Reikalavimas dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji neteko 45 proc. darbingumo, nors specialistė nukentėjusiajai padarytus sužalojimus įvertino nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji dėl traumos patyrė didelį fizinį skausmą, jai buvo atlikta sudėtinga operacija, nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo priversta gulėti ligoninėje, gerti stiprius skausmą mažinančius vaistus. Beveik 6 mėnesius (iki 2018 m. kovo mėn.) nukentėjusioji galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, vėliau su ramentu, visą laiką buvo iš esmės nesavarankiška. Nukentėjusioji gyvena viena, neturi artimųjų, todėl negalėdama savęs apsitarnauti dėl bejėgiškos padėties ir didelio fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė itin didelių dvasinių išgyvenimų, diskomfortą, nežinomybę, ar ateityje galės judėti be apribojimų. Nukentėjusiąją iki šiol nežino, kas jos laukia ateityje, jaučia sužalotos kojos didelius skausmus, ateityje numatoma dar viena operacija. Dėl šių priežasčių iš esmės pasikeitė nukentėjusiosios gyvenimas, itin sumažėjo bendravimo galimybės. Kadangi Draudikas 2018 m. balandžio 9 d. atlygino nukentėjusiajai 2 900 Eur neturtinės žalos, iš Draudiko priteistina likusi įstatymo numatyta 2 100 Eur neturtinės žalos suma, o iš kaltinamosios ir Darbdavio solidariai 15 000 Eur neturtinės žalos.
Draudiko atsiliepime į nukentėjusiosios civilinį ieškinį nurodyta, kad nukentėjusioji, skaičiuodama negautas pajamas už kovo mėnesį, neatsižvelgė į tą mėnesį gautą darbo užmokestį. Draudikas apskaičiavo 451,77 Eur negautų pajamų sumą ir ją išmokės. Be to, Draudikas sutinka atlyginti nukentėjusiajai dalį, t. y. 502,97 Eur, medicininių išlaidų, nes 23,37 Eur pirkimo kvitas yra neįskaitomas, ir visas 37,73 Eur transporto išlaidas. Draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą ir Lietuvos teismų praktikoje, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, priteistinos neturtinės žalos dydžius analogiškose byloje, sumokėjo nukentėjusiajai 2 900 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Draudiko vertinimu, 20 000 Eur neturtinės žalos reikalavimas neatitinka nukentėjusiosios patirtiems skausmui ir nepatogumams. Draudikas, gavęs ieškinį ir prie jo pridėtus dokumentus, iš naujo įvertino neturtinės žalos nukentėjusiajai dydžio klausimą. Draudikas pripažįsta, kad sužalojimų gijimas yra sunkesnis ir dėl to nukentėjusioji patyrė didesnius nepatogumus ir skausmą. Atsižvelgęs į teigiamą gijimo dinamiką, taikomą reabilitaciją, intervencijų netaikymą, Draudikas priėmė sprendimą papildomai sumokėti nukentėjusiajai 600 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimu į nukentėjusiosios civilinį ieškinį Darbdavys prašo civilinio ieškinio reikalavimų, pareikštų jam, netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (20 000 Eur) neatitinka teismų praktikoje priteistino neturtinės žalos dydžio, kai sveikata sutrikdoma nesunkiai. Draudikas jau atlygino nukentėjusiajai 2 900 Eur neturtinės žalos, t. y. pagal teismų praktiką priteistiną maksimalią sumą bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Darbingumo lygio vertinimo akte nukentėjusiajai nenustatyti jokie specialieji poreikiai, nustatyta, kad nukentėjusioji nepatiria sunkumų bendraudama su kitais asmenimis, neturi sunkumų likusi keletą dienų viena, yra savarankiška rengiantis ir prausiantis visą kūną, tikrai kartais reikalingos pagalbinės priemonės ir kito asmens pagalba, judant nukentėjusioji iš dalies savarankiška, visada reikalingos pagalbinės priemonės ir kartais kito asmens pagalba. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinių pasekmių, t. y. tokių, kurios nebūtų įprastos patyrus tokio pobūdžio sužalojimą. Tęsiant gydymą minėti sunkumai gali būti visiškai pašalinti. Nėra pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Nukentėjusiosios nurodomas darbingumo lygis (neteko 45 proc. darbingumo) nėra susijęs su sveikatos sutrikdymo masto nustatymu. Be to, nukentėjusiosios netekto darbingumo lygis nėra pastovus, t. y. tęsiant gydymą nukentėjusioji gali atgauti darbingumą. Laikinas nukentėjusiosios darbingumo lygio sumažėjimas jos darbinei veiklai turėjo minimalias neigiama pasekmes. Nukentėjusiosios prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis (20 000 Eur), remiantis teismų praktika, priteisiamas sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais. Nukentėjusiosios pasirinkimas kirsti judrios gatvės važiuojamąją dalį (keturių eismo juostų) tam neskirtoje vietoje kvalifikuotinas dideliu neatsargumu. Kadangi eismo įvykio metu kaltinamoji vykdė ne savo darbo pareigas ir veikė ne Darbdavio interesais, pastarajam civilinė atsakomybė nekyla.
Draudiko atstovas teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes būtina remtis teismų praktiką bylose, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Maksimalus priteistinas žalos dydis gali būti 2 900 Eur, o norint nukrypti nuo tokio dydžio turi būti kažkokios išskirtinės aplinkybės, kurių šioje byloje nėra. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą reiktų siekti ne pagerinti turtinę žmogaus padėtį, o pinigine išraiška kompensuoti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Teisinga priteistina suma iš draudimo bendrovės dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje būtų 2 700 Eur. Kaltinamoji kaltinama padariusi neatsargų nusikaltimą, Vertinant neturtinės žalos dydį, tai yra labai svarbi aplinkybė. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nedarbingumo netekimas yra laikinas. Nustatant nedarbingumo lygį, akte aiškiai nurodyta, kad nukentėjusioji neturi sunkumų likti viena, bendraujant su kitais asmenimis, yra iš dalies savarankiška ir kt. Nukentėjusioji iš draudimo įmonės prašo priteisti 2 100 Eur, t. y. likusią sumą iki 5 000 Eur sumos, kuri numatyta įstatyme. Jei teismas vertintų, kad dabartinės išmokėtinos sumos dydis yra per mažas, tai jų manymu, 5 000 Eur suma, nors ir nukrypstant nuo teismų praktikos, galėtų būti pagrįstas neturtinei žalai atlyginti. Dėl įmonės atsakomybės, tai nori pažymėti, kad kaltinamoji teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbą baigė 19.00 val. ir važiavo automobiliu nevykdydama darbo funkcijų, todėl įmonės atsakomybė neturėtų kilti, kadangi tai įvyko po darbo laiko. Prašo civilinio ieškinio Darbdavio atžvilgiu netenkinti.
Byloje neginčijamai (t. y. šias aplinkybes patvirtina arba byloje surinkta rašytinė medžiaga, arba patys proceso dalyviai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 str.) nustatyta, kad E. V., vairuodama darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punktą ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį tam neskirtoje vietoje ėjusią nukentėjusiąją, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukreipti į tris asmenis, t. y. eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamąją), jos Darbdavį ir Draudiką. Iš pradžių teismas pasisako dėl tinkamų civilinių atsakovų šioje byloje. Nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nukreiptas į vieną civilinį atsakovą – Draudiką. Ginčo dėl tinkamo atsakovo šiuo atveju nėra. Kaip minėta, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamoji, valdytojo atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, todėl Draudiko civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio nukentėjusio asmens patirtos turtinės žalos kyla draudimo sutarties pagrindu. Civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukreiptas į kaltinamąją, jos Darbdavį ir Draudiką. Nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos, kurią ji pati įvertino 20 000 Eur suma, atlyginimo pirmiausia nukreiptas į Draudiką, po to, į eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamąją) ir jo Darbdavį. Atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Draudiko draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo negali viršyti 5 000 Eur, taip pat į tai, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 2 900 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji prašo priteisti iš Draudiko skirtumą tarp maksimalios Draudiko mokėtinos sumos (5 000 Eur) ir jau išmokėtos sumos (2 900 Eur), t. y. 2 100 Eur. Likusią nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo sumą – 15 000 Eur prašoma solidariai priteisti iš kaltinamosios ir jos Darbdavio.
Pažymėtina, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintina specialioji blanketinė norma, numatanti galimybę konkrečiuose įstatymuose nustatyti abiejų asmenų, t. y. ir darbdavio, ir darbuotojo, civilinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką ši norma savaime nesudaro pagrindo solidariai ar subsidiariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui teisę tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2014). Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojų kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai žala buvo padaryta kaltinamajai nevykdant darbo funkcijų, todėl nėra pagrindo Darbdavio civilinei atsakomybei kilti. Kaltinamoji patvirtino, kad važiavo iš darbovietės, tačiau joje buvo pasilikusi dėl asmeninių reikalų, kuriuos sutvarkiusi Darbdavio automobiliu išvažiavo namo. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, kadangi eismo įvykis įvyko vėlų penktadienio vakarą (apie 21.00 val.), be to, teismui pateiktais Darbdavio 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 52 ir 2016 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 53 direktorei E. V. (kaltinamajai) priskirtu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leista naudotis asmeniniams poreikiams. Šiuo atveju Darbdavio civilinė atsakomybė nekyla ir pagal CK 6.270 straipsnį, kuriame numatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė be kaltės. Ar Darbdavys yra transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, sprendžiama pagal tai, ar jis vykdė veiklą transporto priemone, ar transporto priemonė buvo jo žinioje, ar jo interesais ji buvo naudojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2005). Nagrinėjamu atveju nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. po darbo automobilis buvo kaltinamosios žinioje ir jis buvo naudojamas jos asmeniniais interesais. Tai reiškia, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai nukreiptas į Darbdavį, nes jis nėra tinkamas civilinis atsakovas nagrinėjamu atveju.
Dėl nukentėjusiosios reikalavimo priteisti 1 108,29 Eur turtinės žalos, susijusios su negautomis pajamomis, medicininėmis ir transporto išlaidomis, atlyginimo teismas pažymi, kad Draudikas (būtent į Draudiką ir nukreiptas šis reikalavimas) iš esmės sutiko su šiuo reikalavimu. Draudikas iš dalies nesutiko su nukentėjusiosios pateiktu negautų pajamų apskaičiavimu, pažymėdamas, kad nukentėjusioji neatsižvelgė į 2018 m. kovo mėnesį gautą darbo užmokestį. Be to, iš dalies nesutiko su nukentėjusiosios nurodytu medicininių išlaidų dydžiu, nes vienas iš nukentėjusiosios pateiktų kvitų yra neįskaitomas. Atsiliepime nurodyta, kad Draudikas artimiausiu išmokės nukentėjusiajai 992,47 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios atsakovė baigiamųjų kalbų metu patvirtino, kad turtinė žala yra atlyginta Draudiko, todėl teismas daro išvada, kad, visų pirma, nukentėjusioji sutiko su Draudiko apskaičiuota mažesne turtinės žalos suma, antra, ši žala nukentėjusiajai jau yra atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi faktiškai jau yra patenkintas.
Dėl nukentėjusiosios reikalavimo priteisti 20 000 Eur (atėmus Draudiko jau sumokėtą 2 900 Eur sumą) neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.).s
Iš nukentėjusiosios medicininių dokumentų apžiūros protokolų matyti, kad jai nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio kelio srityje su dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustiniu intrasąnariniu lūžiu pereinančiu į blauzdikaulio kūną, dešinio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis, dėl ko išsivystė dešinio kelio artrozė. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybės sumažėjimą. 2017 m. rugsėjo 5 d. išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 2017/19081, patvirtina, kad nukentėjusioji iš karto po eismo įvykio buvo hospitalizuota, operacinis gydymas atidėtas dėl blauzdos audinių tinimo, 2017 m. rugpjūčio 26 d. spinalinėje nejautroje operuota, vėliau gydyta infuzoteraopija, analgetikais, antikoauguliantais, perrišimais, kinizeterapija, pacientė aktyvinta, pradėtas pirminis reabilitacijos etapas, sklandi pooperacinė eina, būklė išrašant: bendra būklė patenkinama, vidaus organai be žymesnės patologijos, skausmai kontroliuojami analgetikais, operacinės žaizdos be uždegiminių požymių, gyja pirminiu būdu, siūlai palikti, kontrolinėse rentgenogramose lūžgalių ir metalo konstrukcijų padėtis gera, tyrimų ir gydymų planas įvykdytas, indikacijų tolimesniam stacionariam gydymui nėra, ligonė išrašoma (2 t., b. l. 14). Iš 2018 m. vasario 15 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad koja blogai gyja, pacientė konsultuojama ortopedo traumatologo, taikytos fizioterapinės procedūros, konstultuota traumatologo, atliktos kontrolinės rentgenogramos, kontrolinės dešinio kelio sąnario bei blauzdikaulio viršut. vidur. 1/3 kr. r-mos, lyginant su ankstesnėmis r-momis, dinamika teigiama, tačiau dar išlieka neryškios lūžio linijos – lūžis nesugijęs, traumatologo k-ja – galimas krūvis d. kojai stojantis ir vaikščiojimas su ramentais, dalinai minant (skausmo tolerancijos ribose), operacija kol kas nenumatyta, 2018 m. vasario 21 d. pradedama ambulatorinė reabilitacija (2 t., b. l. 13). Sodros 2018 m. kovo 28 d. pažyma patvirtina, kad nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga iki 2018 m. kovo 21 d. (2 t., b. l. 15). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 21 d. laikai (iki 2019 m. kovo 20 d.) nustatė nukentėjusiajai darbingumo lygį – iš dalies darbinga, netektas darbingumas – 45 proc. (1 t., b. l. 128). Minėti dokumentai patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji buvo operuota, daugiau kaip dvi savaites gulėjo ligoninėje, buvo priversta gerti skausmą mažinančius vaistus, buvo apribota jos judėjimo laisvė, negalėjo savarankiškai vaikščioti, teoriškai buvo suvaržytos jos bendravimo su kitais asmenimis galimybės. Kita vertus, nėra duomenų, kad jos visiško darbingumo atstatymas ir pasveikimas yra neįmanomas (minėta, kad nedarbingumo lygis nustatytas tik laikinai). Nukentėjusiajai, nors ir terminuotai, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, nurodant, kad ji negali dirbti tik veikiant ergonominiams rizikos veiksniams (keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu), veikiant fiziniams rizikos veiksniams (darbai aukštyje virš 1,3 m, kai naudojama rankinė pastūma) (Darbingumo lygio vertinimo aktas,1 t., b. l. 129–135). Nukentėjusioji nurodė, kad iki eismo įvykio dirbo bibliotekininke, šiuo metu grįžo į darbą ir į tas pačias pareigas, darbo užmokestis nėra sumažėjęs. Be to, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje pati negalėjo paaiškinti, kodėl prašo būtent tokio dydžio (20 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (be abejo, teismas įvertina nukentėjusiosios amžių ir teisinio išsilavinimo neturėjimą). Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad ji neturtinę žalą labiau sieja su savo turtinės padėties atstatymu dėl namuose apgadintų baldų jai važinėjant po namus kėdėje (suprantama, kad ji buvo priversta tai daryti dėl savarankiško judėjimo apribojimų). Nukentėjusioji akcentuoja, kad buvo sumažėjusios jos bendravimo galimybės, tačiau ji pati teisme nurodė, kad gyvena viena, artimųjų neturi ir paprastai svečių neturi.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji eismo įvykio metu buvo blaivi, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamoji po eismo įvykio buvo priėjusi prie nukentėjusiosios, rodė iniciatyvą iškviesti greitąją medicinos pagalbą (tačiau sužinojo, kad ją išvietė įvykio liudininkas) ir aplankyti nukentėjusiąją, tačiau dėl asmens teisinės apsaugos negalėjo žinoti, kur ji gydoma, ikiteisminio tyrimo metu bandė tartis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, susitarimui pasiekti sutrukdė nukentėjusiosios (kurią šiuo klausimu konsultavo advokatė) prašoma atlyginti neturtinės žalos suma.
Pažymėtina, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 2 900 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, tai yra teisingas žalos dydis. Nepaisant to, teisminio bylos nagrinėjimo metu Draudikas, papildomai įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ir pateiktus medicininius dokumentus, nusprendė atlyginti dar 600 Eur. Nors teismui nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad šiuo metu Draudikas yra sumokėjęs nukentėjusiajai 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo aptartos faktinės aplinkybės ir minėta teismų praktika nesudaro pagrindo dar labiau padidinti šią sumą, nepaisant nukentėjusiosios atstovės argumentų (kurie iš esmės yra teisingi, tačiau nagrinėjamu atveju nėra tokie reikšmingi), kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi yra ne tik sveikatos sužalojimo mastas, o nukentėjusio asmens patiriamų neigiamų pasekmių (gydymosi, nepatogumų) laikotarpis. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamosios veikos padarymui turėjo nukentėjusiosios rizikingas elgesys (didelis neatsargumas). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji kirto net keturių eismo juostų gatvę ne tam skirtoje vietoje, kai visai šalia, nukentėjusiosios matomumo zonoje tiek iš kairės, tiek iš dešinės, buvo pėsčiųjų perėjos. Be to, kaltinamosios vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, kaltinamoji nepastebėjo (nors turėjo pastebėti) neleistinoje vietoje per gatvę ėjusią nukentėjusiąją, kai jai (kaltinamajai) tuo pat metu reikėjo įsitikinti, ar nėra iš dešinės atvažiuojančių kitų transporto priemonių, kurias jį turėjo praleisti sukdama į kairę. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi didinti Draudiko nukentėjusiajai jau išmokėtą 3 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo ir įvertinus nukentėjusiosios didelį neatsargumą.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nesutikti su Draudiko jau išmokėta neturtinės žalos suma, todėl nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas, kadangi faktiškai jau yra patenkintas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamosios, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokatės nukentėjusiajai teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 500 Eur pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamosios. Šią išvadą teismas daro nepaisant to, kad civilinis ieškinys teisiškai yra atmestas, nes būtent tokį teismo sprendimą nulėmė vieno iš civilinių atsakovų (Draudiko) veiksmai iki sprendimo priėmimo faktiškai iš dalies atlyginant nukentėjusiajai šios patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL dydžio baudą, t. y. 2 259,60 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 ct), baudą.
Nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamosios E. V. nukentėjusiajai I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.