Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui R. T. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, nurodė, kad šalių šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnamečio K. S. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus Skyriuje negauta. Institucija su ieškiniu sutinka ir nurodė, kad vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą; vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeis jo teisių ir interesų; ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka jo interesams, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Skyriaus nuomone, iš vaiko tėvo turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė G. S. ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad šiuo metu atsakovas gyvena užsienyje, dėl tėvystės pripažinimo ir išlaikymo sūnui teikimo šalims susitarti nepavyksta, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

7. Atsakovas apie bylą informuotas tinkamai, prašymų negauta, jo dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nuo 2015 m. rudens iki 2018 m. vasaros. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. S.; gimimo įraše Nr. 425 vaiko tėvas nenurodytas. Byloje taip pat pateiktas DNR giminystės nustatymo tyrimas, kuriuo remiantis nustatyta, kad atsakovo sesuo E. T. yra K. S. biologinė giminaitė, tai yra (teta) su 96 procentų tikimybe. Tikimybės indeksas 24.

9. Atsakovo vardu jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neregistruota, Sodros duomenimis jis nedirba. Ieškovės vardu registruotas 2 000 Eur vertės automobilis; 1/10 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). K. S. lanko privačią VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklą.

Dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.147 straipsnis).

10. Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad nepilnamečio vaiko K. S. tėvas yra atsakovas R. T. Byloje nustatyta, kad vaiko gimimo liudijime tėvas neįrašytas, mama nurodyta – ieškovė G. S.

11. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis). Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. CK trečiosios knygos X skyriaus trečiame skirsnyje reglamentuotos tėvystės nustatymo sąlygos ir pagrindai.

12. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Pagrindu tėvystei nustatyti taip pat gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

13. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad nepilnamečio K. S. tėvystė nėra įteisinta. Nors atsakovas į bylą atsiliepimo nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė, tačiau byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovas tėvystės neneigia, taip pat prisiima atsakomybę dėl išlaikymo teikimo vaikui pareigos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad byloje ginčo dėl tėvystės nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad ieškovei gyvenant nesusituokus su atsakovu ji pastojo, o šalių santykiams nutrūkus, gimė sūnus. Ne kiekvieno vaiko gimimas yra sietinas su ilgalaikiais jo tėvų santykiais. Tokių santykių nebuvimas negali būti pakankamas įrodymas tėvystei paneigti. Atsakovas fakto, kad gyveno šeimyninį gyvenimą su ieškove, neginčijo, byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių jo tėvystę. Priešingai, byloje pateiktas DNR tyrimas atsakovo tėvystę patvirtino, kadangi nustatyta, kad atsakovo sesuo ir K. S. yra teta ir sūnėnas su 96 procentų tikimybe. Teismui, įvertinus ieškovės paaiškinimus, institucijos teikiančios išvadą nuomonę šiuo klausimu, bei rašytinius įrodymus, vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, atsakovas R. T. nustatytinas nepilnamečio K. S. tėvu (CPK 387, 388, 389, 392 straipsniai, CK 3.146, 3.147, 3.148 straipsniai).

14. Atsakovui išaiškinta, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol vaikas visą laiką gyveno su motina, atsakovo nuomonė dėl šio ieškinio reikalavimo nežinoma, institucija šiam reikalavimui neprieštarauja, neturi duomenų apie netinkamą motinos valdžios vykdymą sūnaus atžvilgiu.

17. Byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, byloje nėra duomenų, kad ieškovė sūnų prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus, kad ieškovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams. Teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi ir kt.) patenkinti. Kadangi ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, be to, bylos duomenimis vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, nepilnamečio K. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina G. S. (CK 3.169 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 316 Eur. Detalių skaičiavimų ir įrodymų dėl vaiko poreikių ieškovė nepateikė, nurodo, kad patiria būtinąsias išlaidas vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovo nuomonė šiuo klausimu taip pat nežinoma.

19. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, kuris būtų pakankamas vaiko poreikiams tenkinti, svarbu individualizuoti vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį.

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas yra 4 metų amžiaus, duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialiuosius poreikius byloje nėra, jis lanko privatų darželį, už kurį mokama po 290 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamas atlyginimas yra 800 Eur, atskaičius mokesčius. Byloje taip pat nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečio sūnaus neaugina, kasdienine jo buitimi bei poreikiais nesirūpina.

21. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

22. Nagrinėjamu atveju, vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ir automobilis, gyvenamuoju būstu vaiką aprūpina ieškovė, dėl ko patiria būsto išlaikymo, vaiko kasdienio priežiūros, aprūpinimo, sveikatos ir visas kitas susijusias išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Ieškinyje nurodyta ir tai, kad ieškovei šiuo metu rūpintis sūnumi padeda atsakovo motina. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tai, kad atsakovas tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, neteikia jam visiškai jokio išlaikymo, o savo kaip tėvo pareigas perkelia ieškovei ir kitiems asmenims, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

23. Nors atsakovas oficialių pajamų negauna, turto neturi, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę užsidirbti tam tikras darbines pajamas ir privalo proporcingai prisidėti prie vaiko išlaikymo, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Tai, kad atsakovas nesidomėjo byla, nusišalino nuo savo, kaip tėvo, pareigų, neriboja jo pareigos ir galimybės teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

24. Kaip minėta, ieškovė nurodytų išlaidų konkrečia skaitine suma neįvardina, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išlaidos, kurios nepagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas), tačiau jas vertina atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė neturėtų viršyti vieno MMA. Be to, nesant objektyvių įrodymų ir skaičiavimų, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių išlaidų, nei būtinosios išlaidos vaiko išlaikymui. Nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, pirmiausia, tėvų pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

25. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiams reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina į vaikų amžių, jų poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui, taip pat ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 840 Eur (atskaičius mokesčius būtų 633 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 317 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 85,75 Eur.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslino reikalavimą ir prašo priteisti po 316 Eur (632 Eur iš abiejų tėvų) išlaikymą vaikui, atsižvelgiant į orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, tačiau teismas pažymi, kad ši suma mažintina 85,75 Eur iš valstybės gaunama išmoka, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, tai yra vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl kiekvienas iš tėvų vaikui minimaliai turėtų prisidėti po 274 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 316 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, ieškovė jo neįrodė.

27. Nors pagal bylos duomenis ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, tačiau, kaip jau minėta, gyvenamąjį būstą sūnui užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

28. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, į pateiktus byloje įrodymus, siekiant nepažeisti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaiko poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai, todėl ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 274 Eur (633 Eur teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga). Įvertinus, kad iš valstybės vaikui mokama 85,75 Eur išmoka, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas visiškai pakankamas vaiko poreikiams ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

29. Kadangi atsakovas jokia forma neprisideda prie vaiko išlaikymo, su juo nebendrauja ir nepalaiko ryšio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinti iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. birželio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokį išlaikymą, nenustatyta.

30. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

31. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

32. Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą 9 000 Eur (po 250 Eur x 36 mėn.).

34. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nuo sūnaus gimimo 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovas neteikia išlaikymo sūnui. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl teismas laiko, jog teisė reikalauti išlaikymo šiuo atveju atsirado nuo 2019 m. birželio mėn., t. y. už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos.

36. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

37. Atsakovo nuomonė šiuo klausimus nežinoma, duomenų, kad išlaikymas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaikui buvo teikiamas, nepateikta. Todėl atsakovo sūnui išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo tada, kai atsakovas pradėjo tinkamai nebevykdyti pareigos teikti išlaikymą.

38. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, siekiant neapriboti atsakovo galimybių teikti nuolatinį išlaikymą ateityje, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui, skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 36 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 9 000 Eur. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina G. S.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tenkinus šį reikalavimą, iš atsakovo priteistina 94 Eur žyminio mokesčio ieškovei.

41. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 74 Eur dydžio žyminis mokestis (274 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Todėl už šį reikalavimą mokėtinas 203 Eur dydžio žyminis mokestis (9 000 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Taip pat tenkinus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 105 Eur žyminis mokestis.

42. Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 382 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

43. Kadangi ieškovė raštu nepateikė prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo ir įrodymų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsniai).

44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,40 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas R. T.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamąją vietą su motina ieškove G. S.

Priteisti iš atsakovo R. T. nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. birželio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. T. 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą ieškovei G. S.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę G. S.

Priteisti iš atsakovo R. T. 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ieškovei G. S.

Priteisti iš atsakovo R. T. 382 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. T. 9,40 Eur (devynis eurus 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.