- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1736-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagalieškovo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos ieškinį dėl skolos (užmokesčio) ir palūkanų priteisimo pareikštą atsakovui A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą – 4 917,58 Eur, palūkanas –152,36 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties 319,56 kv. m ploto negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas atlieka ieškovas. Atsakovas yra ieškovo (bendrijos) narys. Atsakovas laiku nesumokėjo ieškovui už jo suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Atsakovo skola už komunalines ir kitas paslaugas sudaro 4 917,59 Eur. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius teisę reikalauti iš atsakovo įsiskolinimo už jam apskaičiuotus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas bei rinkliavas. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2017 metų balandžio mėnesio iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio imtinai (1 t., b. l. 1-6).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, Bendrijos įstatų 8.1.1 ir 8.1.2. punktų nuostatas, J. P. neturi teisės veikti bendrijos vardu. Pažymėjo, kad jeigu J. P. buvo išrinkta primininke 2015-12-03, dvejų metų kadencija baigėsi 2017-12-03. Atsakovo vertinimu, J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje. Atsakovas teigė, kad jis nėra bendrijos narys. Vienintelis įrodymas, kuris galėtų patvirtinti, kad jis yra bendrijos narys yra narių registravimo knygos nuo 2011-11-07 pateikimas.Atsakovas taip pat nurodė, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. KB-10652 nurodyta, kad ji sudaryta 2015-12-01 ir yra J. P. parašas bei nurodyta, kad ji pirmininkė. VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodyta, kad J. P. išrinkta pirmininke 2015-12-03.J. Petraševičienė negalėjo pasirašyti Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. KB-10652 ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje.
4. Atsakovas teigė, kad iš ieškovo pateiktų 2015-12-03, 2016-02-02, 2016-05-23, 2018-09-21 protokolų matyti, kad A. S. nėra bendrijos narys ir kad narių susirinkime sprendimai priimti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. netinkami pranešus bendrijos nariams ir neturint balsų daugumos. Kadangi A. S. nėra bendrijos narys, ieškovo pateiktose sąskaitose – faktūrose „buhalterinės apskaitos vedimas“, „bendrijos pirmininko darbo užmokestis“, „kaupiamasis fondas teisinėms paslaugoms apmokėti“, „bendrijos finansinės rizikos valdymo fondas“ – kurios nesusiję su pastato priežiūra ir išlaikymu, bei nėra būtinos ir privalomos išlaidos pastatui.Atsakovui kelia abejonių tai, ką gali administruoti bendrija negyvenamosios paskirties patalpose. Atsakovas pabrėžė, kad bendro naudojimo laiptinėse nėra šiukšlių dėžių. Asmeninės bendrijos narių šiukšlės negali virsti bendro naudojimo šiukšlėmis. Atsakovo patalpose veikia kavinė, kuri turi atskirą šiukšlių išvežimo sutartį ir bendrija atsakovui neteikia šiukšlių išvežimo paslaugos.Ieškovės PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta „Pastato techninė priežiūros paslauga“. Byloje priežiūros dokumentų, žurnalų nėra. Prie ieškinio yra pridėta „Inžinierinių komunikacijų techninio aptarnavimo sutartis Nr. 161006. Prie jos yra pridėtas priedas Nr. 2., kuriame nurodyta, kad paslaugos tiekėjas, vieną kartą per mėnesį atlieka bendro naudojimo elektros įrenginių priežiūrą. Atsakovas nėra matęs prižiūrėtojo prie elektros įrenginių. Priede nurodyta: „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nurašymas į šilumos punkte esantį žurnalą“. Tokio žurnalo atsakovas nėra matęs. Trečiame pastato aukšte yra įsikūrusi kirpykla. Trečiame aukšte yra ir tualeto patalpa, kuriuo naudojasi bendrijos narys UAB „Atspindys“. Tiek elektros energija, tiek vanduo tualete naudojamas išimtinai vieno bendrijos nario poreikiams tenkinti ir atsakovas neturi teisės dengti UAB „Atspindys“ poreikių išlaidų.Ieškovo sąskaitose – faktūrose nurodyta, kad teikia „bendro naudojimo patalpų valymą“. Atsakovas nežino, kas, kada ir ką bei kur valo, tačiau sniegą aplink pastatą, laiptines tenka valyti atsakovui arba kavinės darbuotojoms. Neaišku, nei kokia kvadratūra „bendro naudojimo patalpų valymo“, nei kieno asmeninius poreikius tenkina ši paslauga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-22sprendimu ieškinį patenkino.
6.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos narių 2015-12-03 susirinkimo metu bendrijos pirmininke išrinkta J. P. (1 t., b. l. 15-18). Vieši registro duomenis patvirtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2015-12-17 įregistruotas 2015-12-03 bendrijos narių susirinkimo protokolas (su visuotiniu bendrijos narių sprendimu), t. y. įregistruotas juridinis faktas, kad J. P. bendrijos narių sprendimu išrinkta ieškovo pirmininke. Bendrijos narių 2018-09-21 protokolas (1 t., b. l. 37 – 42) patvirtina, kad susirinkimo metu buvo nuspręsta bendrijos pirmininke palikti J. P.. Teismas įvertino, kad ieškovo pirmininkė yra išrinkta galiojančiu ir nenuginčytu ieškovo valdymo organo– visuotinio ieškovo narių susirinkimo sprendimu, kas reiškia, jog ji kaip ieškovo vienasmenis valdymo organas, turi teisę vesti ieškovo vardu teisme bylą (CPK 55 straipsnis).
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas A. S. pats dalyvavo 2015-12-03 visuotiniame bendrijos narių susirinkime kaip patalpų (unikalus Nr. 4400-1458-4534:8057) (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau teise įstatyme nustatyta tvarka ginčyti visuotinio narių susirinkimo sprendimų nepasinaudojo. Nagrinėjamoje byloje atsakovui nurodomi argumentai, kad apie susirinkime dalyvavusių narių skaičių, apie galimus, jo nuomone, pažeidimus informuojant apie planuojamą susirinkimą, kuriais jis atsikerta į ieškinį dėl skolos priteisimo, nelaikytini visuotinių narių susirinkimų sprendimų ginčijimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad visuotinio ieškovo narių 2015-12-03, 2016-02-02, 2016-05-23 ar 2018-09-21 susirinkimų sprendimai būtų nuginčyti ar ginčijami įstatymo nustatyta tvarka.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1606-820/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-456-580/2016 (kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas) Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2116-987/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties Nr. 2A-116-430/2019(kuria paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistas) motyvų matyti, jog teismas pripažino, kad atsakovas A. S. yra bendrijos narys, dalyvavęs steigiant bendriją, ir byloje nėra duomenų, kad jis iš jos būtų išstojęs. Teismo vertinimu minėtose civilinėse bylose priimti teismo sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
9. Sprendime nurodyta, jog atsakovas kaip pastato, kuriame turi patalpas, bendraturtis, privalo dengti išlaidas, patirtas dėl pastato bendrojo naudojimo laiptinės eksploatacijos ir priežiūros, pavyzdžiui, šios laiptinės apšvietimo (elektros) išlaidas, valymo išlaidas, elektros įvedimo darbus ir pan. Ieškovas pateikė susistemintą 2018-09-25 pažymą apie A. S. suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 45-49), 2017 m. balandžio – 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovui išrašytų sąskaitų kopijas (1 t., b. l. 50-66). Iš viso priskaičiuota už paslaugas suma sudaro 4917,68 Eur ir paskaičiuotos 152,30Eur dydžio palūkanos (1 t, b. l. 67) Iš pateiktų sąskaitų ir 2018-09-25 susistemintos pažymos (1 t., b. l. 45-48) matyti, kad ieškovas prašė priteisti išlaidas, kurias sudaro vandens suvartojimo ir vandens pardavimo kaina 600,01 Eur (18,36 Eur+581,65 Eur), atliekų išvežimo išlaidos- 427,87 Eur. Pagal 2016-02-2 bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. 16-001 (1 t., b. l. 22 – 25), bendrijos narių susirinkimo sprendimu Nr. 1 nustatyta išlaidų už šiukšlių išvežimą skaičiavimo tvarka, pagal kurią už šiukšlių išvežimą moka kiekvienas patalpų savininkas proporcingai jo turimų patalpų plotui. Atsakovas pastaruoju sprendimu nustatytos šiukšlių išvežimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos neskundė, o įstatymo leidėjas nedraudžia bendrijos susirinkimui spręsti šio klausimo (DNSBĮ 10 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, kaip patalpų savininkas, privalo bendrijos nustatyta tvarka mokėti mokestį už šiukšlių iš jo patalpų išvežimą. Atsakovas įrodymais nepagrindė argumentų, kad jo patalpose įrengta kavinė turi atskirą šiukšlių išvežimo sutartį ir atsakovas neturi pareigos mokėti už šiukšlių išvežimą. Nepateikė konkrečių argumentų dėl atsisakymo mokėti už vandenį, tiektą į atsakovui priklausančias patalpas. Atsakovas taip pat nekėlė klausimo dėl pačių išlaidų dydžio netinkamo paskirstymo pastate esančių patalpų savininkams. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas nepateikė konkrečių argumentų, kad jam apskaičiuotos išlaidos už vandenį ir šiukšles yra neteisingai apskaičiuotos, teismas patenkina ieškinį iš dalies dėl 1027,88 Eur (600,01 + 427,87) dydžio pastarųjų išlaidų priteisimo.
10. Antroji išlaidų rūšis, už kurią ieškovas reikalavo iš atsakovo užmokesčio, yra išlaidos, kurios patiriamos dėl pastato bendro naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros. Tai 34,39 Eur suma už bendrosiose patalpose suvartotą elektros energiją; bendro naudojimo patalpų valymo išlaidos- 389,16 Eur,pastato techninės priežiūros paslaugų kaina –717,76 Eur. Nustačius, kad atsakovas, kaip pastato, kuriame yra jo patalpos, bendraturtis, privalo prisidėti prie bendro naudojimo objekto– laiptinės priežiūros būtinųjų išlaidų, atsakovui tenka pareiga mokėti ieškovo apskaičiuotą užmokestį už bendrose patalpose sunaudotą elektrą, patalpų valymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių argumentus ir įrodymus apie atsakovo pareigą sumokėti išlaidas už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir naudojimą (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), nusprendė, kad atsakovas nepaneigė prievolėssumokėti ieškovo reikalaujamą priteisti 1141,31 Eur (34,39+389,16+717,76) sumą.
Šalies argumentai
11. Ieškovas taip pat prašė priteisti išlaidas, kurios patiriamos dėl bendrijos įsteigimo ir jos veikimo, Šias išlaidas sudaro bendrijos pirmininko darbo užmokestis –592,96 Eur; buhalterinės apskaitos išlaidos –239,31 Eur, administracinės išlaidos – 14,11 Eur; bendrijos finansinės rizikos valdymo fondas –1358,13 Eur; kaupiamojo fondo teisinėms paslaugoms apmokėti išlaidos –543,32 Eur. Atsakovas yra bendrijos narys, todėl privalo vykdyti bendrijos sprendimus, kurių nei iki šios bylos nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo metu neskundė ir prisidėti prie bendrijos administravimo išlaidų dengimo bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų nustatyta tvarka (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 2.82 straipsnio 4 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis.)
Žemesnės instancijos teismas
12. Dėl nurodytų aplinkybių sprendimą priėmęs teismas visiškai patenkino ieškinį ir ieškovui iš atsakovo priteisėskolą (užmokestį) –4917,02 (1027,88 +1141,31 + 2747,83) Eur ir palūkanas –120,27 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juosargumentai
13. Apeliantas(atsakovas)apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
14. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Paaiškino, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinės apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-01-21 sprendimo priimto administracinėje byloje pagal A. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pareikštą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretieji asmenys Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija ir J. P.
15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl paslaugų nesuteikimo. Nurodo, kad J. P. suklastojo dokumentus, jog yra išrinka bendrijos primininke, kad turi patalpas (duomenys neskelbtini) ir jos išrinkimas atitinka DNSBĮ14 straipsnio 1 dalies, bendrijos įstatų 8.1.1 ir 8.1.2. punktų nuostatas, bei juos pateikė valstybės įmonės Juridinių asmenų registro darbuotojams, nežinantiems apie jos daromą nusikalstamą veiką. Dėl to buvo neteisėtai įregistruota bendrijos pirmininke. Žinodama, kad neturi pastate (duomenys neskelbtini) patalpų, suklastojo ieškinį ir jį pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme, prašydama priteisti skolą iš atsakovo, kartu pateikdama netikrus dokumentus, sutartis, sąskaitas – faktūras. Tai darydama, J. P. siekė asmeninės naudos. Atsakovas laikosi pozicijos, jog patalpų savininkai apie 2015-12-03, 2016-02-02, 2016-05-23, 2018-09-21 susirinkimus nebuvo informuoti. Tokiu įrodymų byloje nėra ir ieškovas nepateikė. Atsakovas nurodo 2015-12-03 susirinkime nedalyvavęs. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimų nėra. Yra tik bendrijos narių sprendimai, kurie yra niekiniai ir neatitinka DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Patalpų savininkų susirinkimai sušaukti nebuvo (DNBSĮ 12 straipsnio 1 dalis), o savininkai apie sprendimus neinformuoti.
Atsiliepimas
16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad ieškovo pirmininkė J. P. išrinkta 2015-12-03 ieškovo narių susirinkime priimtu sprendimu bei nurodyto sprendimo pagrindu 2015-12-17 Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis faktas – ieškovo pirmininkės J. P. duomenys bei jos teisė veikti ieškovo vardu, yra nenuginčytas ir galiojantis. Apie ieškovo pirmininko rinkimų rezultatą atsakovui buvo žinoma nuo ieškovo narių sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-12- 03, kadangi atsakovas nurodytą dieną įvykusiame susirinkime dalyvavo, tačiau iki šios dienos nei atsakovas, nei kitas suinteresuotas asmuo minėto sprendimo neginčijo. Tokiu būdu, ieškovas pripažįsta, kad atsakovas nerealizavo teisės per trijų mėnesių nuo sužinojimo apie juridinio asmens organo priimtą sprendimą dienos senaties terminą šį sprendimą nuginčyti, todėl sprendimas yra galiojantis. Atsakovo argumentai negali būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išspręsti kitaip, nes byloje nustatyta, kad surinktų įrodymų visetas patvirtina atsakovo prievolę mokėti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą įsiskolinimą bei su juo susijusias sumas ieškovui ir kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių priešingą atsakovo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovoapeliacinis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Paaiškino, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinės apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-01-21 sprendimo, priimto administracinėje byloje pagal A. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretieji asmenys Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija ir J. P. Pareiškėjas minėtoje byloje prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento Juridinių asmenų registro Vilniaus skyriaus (toliau – Registro tvarkytojas) 2019-11-04 raštą „Dėl pateikto prašymo“ Nr. S-74400 (15.1E); 2) įpareigoti Registro tvarkytoją panaikinti 2015-12-17 registraciją dėl vadovo duomenų įregistravimo, kad J. P. yra Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009 išaiškino, kad civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą (sprendimas Herbst v. Germany, § 78) bei neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą atsakovas prašė sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas ir kokie nustatinėjami administracinėje byloje, dėl kurios prašyta sustabdyti civilinę bylą.
20. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo išsprendė 2020-06-02 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi. Teismas atmetė atsakovo prašymą ir nurodė, jog atsakovo prašymas nepagrįstas, nenurodytas bylų sąsajumas ir nenurodyta,kokią įtaka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimas turės nagrinėjamai civilinei bylai. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo A. S. skundą dėl 2015-12-17 įrašo, jog J. P. yra Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė, panaikinimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas gindamasis teigė, jog bendrijos sprendimai, kuriais bendrijos pirmininke išrinkta J. P., yra neteisėti. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patenkinus apelianto A. S. skundą ir panaikinus skundžiamą Registrų centro įrašą, jis galiotų į ateitį. Įrašas atliktas pagal tuo metu teisėtą bendrijos narių susirinkimą ir jo metu priimtą sprendimą, o atlikti pirmininkės veiksmai, sudarant sutartis bendrijos vardu taip pat buvo teisėti. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimtų tokį sprendimą – panaikintų pirmininkės registraciją Registrų centre, toks įsiteisėjęs spendimas neturėtų įtakos minėtoje civilinėje byloje priimto sprendimo vykdymui, nes atsakovo įsiskolinimai susidarė, pirmininkei teisėtai einant savo pareigas. Konstatuotina, jog civilinėje byloje sprendžiamas atsakovo skolos bendrijai klausimas pagal bendrijos sutartis, kurias sudarėteisėtai pareigas ėjusi bendrijos pirmininkė. Prieitina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo stabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas.
21.Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, jog J. P. neturėjo teisės pareikšti ieškinį bendrijos vardu ir atsakovas nėra bendrijos narys.Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai (CPK 55 straipsnis). Juridinio asmens, kurio veiklos forma– bendrija, valdymo organas– pirmininkas yra renkamas bendrijos įstatų nustatyta tvarka bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 14 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos narių 2015-12-03 susirinkimo metu bendrijos pirmininke išrinkta J. P. (1 t., b. l. 15 – 18), bendrijos narių susirinkimo 2018-08-21 protokolu patvirtinta, jog bendrijos pirmininke lieka J. P. (1 t., b. l. 37 – 42). Vieši registro duomenis patvirtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo 2015-12-17 įregistruotas juridinis faktas, kad J. P. bendrijos narių sprendimu išrinkta ieškovo pirmininke. Šie duomenys patvirtina, kad J. P. turi būti laikoma ieškovo bendrijos pirmininke, kol šie duomenys nėra paneigti.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme, buto savininkas privalo jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-588-258/2017). Atsižvelgiant į teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kad ieškovo visuotinis narių sprendimas (dėl bendrijos pirmininkės išrinkimo) nėra pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai– jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Atsakovas A. S. dalyvavo 2015-12-03 visuotiniame bendrijos narių susirinkime (1 t., b. l. 15 – 18), tačiau teise ginčyti šio susirinkimo metu priimtus sprendimus nepasinaudojo. Dėl to atsakovo atsikirtimai, tvirtinant, jog J. P. bendrijos pirmininke išrinkta neteisėtai, negali būti apeliacinio skundo patenkinimo (ieškinio atmetimo) pagrindas.
23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1606-820/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-456-580/2016 (kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2116-987/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties Nr. 2A-116-430/2019 (kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktasnepakeistas) motyvų matyti, jog teismas pripažino, kad atsakovas A. S. yra bendrijos (ieškovo) narys, dalyvavęs steigiant bendriją, ir nėra duomenų, kad jis iš bendrijos būtų išstojęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog minėtose civilinėse bylose priimti teismo sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimas paliktinas nepakeistas.Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti apelianto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo pareikštą atsakovui A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.