Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-17 · Civilinė byla Nr. e2S-2159-653/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-17
Bylos Nr.
e2S-2159-653/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07922-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
A. M., E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2159-653/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07922-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams A. M. ir E. M. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Z. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė įkeldinti ieškovą į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas 1989 m. gegužės 30 d. techninės inventorinėje knygoje indeksais (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus A. M. ir E. M. leisti ieškovui R. Z. ir jo pasirinktam kadastrinių matavimų specialistui apžiūrėti ir patekti į gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tikslu parengti minėto turto kadastrinių matavimų bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams A. M. ir E. M. dėl pažeistų teisių gynimo atsisakyti priimti. Teismas išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, garažas, inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 2 d. Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notaro biure yra patvirtinta naudojimosi namu tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog atsakovai yra užėmę visas namo dalis, neįsileidžia ieškovo, pareiškė, kad ieškovui gali išmokėti kompensaciją, su kuria ieškovas nesutiko. Be to, ieškovas, gyvendamas name, atliko namo rekonstrukcinius darbus, tačiau kadastriniai pakitimai po antro aukšto įrengimo nebuvo atlikti ir VĮ Registrų centre neįregistruoti, yra padidėjusi namo kvadratūra, kuri taip pat turi būti įtraukta į naudojimosi tvarką ir nuosavybės padidėjimą. Atsakovai neleidžia atlikti namo kadastrinių matavimų.

4. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai trukdo ieškovui naudotis jo turto dalimi ir nesutinka atlikti bendro turto kadastrinių matavimų, įsileisti atsakovo pasirinktą kadastrinių matavimų specialistą namo apžiūros tikslu ar kad ieškovas kreipėsi į atsakovus ir prašė leisti naudotis jam priklausančio turto dalimi, atlikti kadastrinius matavimus. Teismas vertino, kad kadangi ieškovas nepateikė nurodytų duomenų, neegzistuoja kreipimosi į teismą prielaidą. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas (apeliantas) R. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindė argumentais, kad ieškinyje nurodytų faktų vertinimas ir įrodymų tyrimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pateikto ieškinio priėmimo klausimą, viršijo įstatyme reglamentuotos ieškinio priėmimo stadijos ribas, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu susijusias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).

11. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

12. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-464/2022).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas nurodė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, iš esmės nepateikė ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių duomenų.

14. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja kreipimosi į teismą prielaida, tačiau šios išvados nemotyvavo, nenurodė, kuri, teismo vertinimu, kreipimosi į teismą prielaida neegzistuoja.

15. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu dėl to, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė visas ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

16. Įrodymų nepakankamumas sudaro pagrindą atmesti ieškinį, neįrodžius ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tačiau įrodymų trūkumas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareikštą ieškinį. Kaip nurodyta aukščiau, ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai, nesusiję su reiškiamo reikalavimo pagrįstumo vertinimu, kuris atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo nagrinėjamam klausimui aktualios teismų praktikos.

17. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio trūkumų, nenustatė, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

18. Ieškinio priėmimas priskiriamas tik pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo R. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo R. Z. ieškinio atsakovams A. M. ir E. M. dėl pažeistų teisių gynimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina