Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2619-760/2025, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio arba jo sumokėjimą atidėti iki pareiškimo išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, užtikrinantis kiekvieno asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Asmuo gali pasinaudoti šia teise, teikdamas procesinius dokumentus CPK nustatyta tvarka.

9. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus.

10. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas asmenų, kurie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

11. CPK 84 straipsnyje numatyta teismo teisė rašytinio proceso tvarka, atsižvelgus į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą ir teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2008).

13. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-462-760/2025 tenkino ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas V. R. 2025 m. kovo 3 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame pareiškė prašymą jį atleisti nuo žyminio mokesčio arba jo sumokėjimą atidėti iki šio pareiškimo išnagrinėjimo.

15. Pažymėtina, kad atleisti atsakovą nuo visos žyminio mokesčio mokėtinos sumos leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, iš jų priteistomis sumomis, amžiumi ar sveikatos būkle, o su realia turtine jų padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas kiekvieno asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašūs įrodymai, o asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias asmens materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-464/2022).

16. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas.

17. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 str., 178 str.).

18. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jis nepriskirtinas CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ratui, todėl negalėjo būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti, nenurodė jokių argumentų šio prašymo pagrįstumui įvertinti bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią materialinę padėtį ir, kad jis iki pareiškimo išnagrinėjimo turės galimybę sukaupti mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, atsakovas teismui nepateikė nei su atskiruoju skundu, vien deklaratyviai nurodydamas, kad teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Taip pat atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl tokių duomenų neturi galimybės pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas (nutartis) ir nustatė terminą sumokėti 55,50 Eur (CPK 80 str. 3 d., 82 str. 1 d.) žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 178 str., 115 str. 2 d., 287 str. 5 d.).

20. Kita Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-462-760/2025 ištaisytas rašymo apsirikimas motyvuojamoje sprendimo dalyje, vietoje buto adreso: „(duomenys neskelbtini)“ jį nurodant: „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. vasario 10 d. sprendimo už akių esmės nekeičia. Už pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo mokėtinas žyminis mokestis ir dėl minėtų aplinkybių patikslinimo nesikeistų, o įstatymas nedraudžia naudotis teise tikslinti net teismo priimto pareiškimo pagrindą (CPK 141 str. 1 d.).

21. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokėjimo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. R. 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.