Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2022 m. spalio 21 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovas įsipareigojo mokėti po 250,00 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui. Su dukterimi atsakovas visiškai nebendrauja. Išlaidos vaiko išlaikymui po nutarties priėmimo 2013 m. lapkričio 5 d. padidėjo, ieškovės materialinė padėtis pablogėjo. 250,00 Lt šiuo metu atitinka 72,40 Eur, už tokią sumą neįmanoma išlaikyti vaiko, išlaidos vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį sudaro 400,00 Eur. Duktė mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, reikalingos papildomos išlaidos mokymosi priemonėms, lanko tinklinio būrelį, reikalinga sportinė apranga. Išlaidos vaiko išlaikymui sudaro 400,00 Eur: maistas ir kišenpinigiai – 250,00 Eur, vitaminai, vaistai, rūbai ir avalynė – 80,00 Eur, higiena – 30,00 Eur, mokymosi reikmenys – 40,00 Eur. Ieškovė nedirba, yra neįgali, jos netektas darbingumas sudaro 75 proc. Ji ir atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo įrenginiais. Ar atsakovas sveikas ir darbingas, ar šiuo metu dirba – ieškovei nežinoma (b. l. 3-4).

2. Atsakovas R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. rugpjūčio 5 d. į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybai yra žinoma. Dėl gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (motinos gydymosi laikotarpiu vaiko tėvas R. S. tinkamai nepasirūpino dukra) Jurbarko r. sav. buvo atliktas 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. G. S. situacijos vertinimas. Dėl nesaugios socialinės aplinkos G. S. nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. kovo 29 d. laikinai buvo apgyvendinta pas motinos buvusį sutuoktinį R. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). E. B. šeimai nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2022 m. liepos 11 d. „(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre“ buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė E. B. su dukra G. S. gyvena pas savo motiną R. K. renovuotame dviejų aukštų name, kuris jai priklauso nuosavybės teise. Bendras gyvenamas plotas apie 130 kv. m. Name yra keturi kambariai, svetainė ir virtuvė. Būstas su visais patogumais, apšildomas kietu kuru. Namuose švaru, tvarkinga, jauku, yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. G. turi atskirą savo kambarį antrame namo aukšte, kuriame taip pat yra visi būtiniausi baldai. G. yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, laisvalaikiui bei jos poreikiams tenkinti. E. B. paaiškino, jog 2021 m. pavasarį, po ištikusio insulto, ji ilgai gydėsi stacionariai, gulėjo reabilitacinėje ligoninėje ir po gydymo su dukra G. sugrįžo gyventi pas savo motiną, kuri padeda pasirūpinti nepilnamete dukra, kol pagerės jos sveikatos būklė. Pasak ieškovės, dukra su tėvu anksčiau palaikė ryšį, bendravo, tačiau jam ėmus priekaištauti dukrai, kad jis yra ne jos tėvas, dukra pradėjo jo vengti. E. B. teigimu, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, išmoka už vaiką bei vaiko išlaikymo išmoka. Ieškovė nurodė, jog dukra sveika, jokių lėtinių ligų nenustatyta. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini) klasę. Tarnybos specialistė nekliudomai bendravo su G., kuri nurodė, jog su tėčiu nebendrauja apie du mėnesius, nes paskutinį kartą, kai su juo kalbėjo telefonu, buvo išgėręs. Jis yra pasakęs, kad ji yra ne jo dukra, todėl ji yra labai įsižeidusi ir užblokavo jo telefono numerį bei „Messenger“. Kada buvo pas tėtį svečiuose, neprisimena, gal praeitą vasarą. Labai seniai tėtis jai yra padovanojęs planšetę ir išmanų laikrodį, daugiau nieko. Kadangi mamos sveikata silpnoka, ja rūpintis mamai padeda kartu gyvenantys močiutė ir senelis. Norėtų ir toliau gyventi su mama, nes tėtis geria ir ji nesijaustų su juo saugi, o su mama gyvendama saugiai jaučiasi. Labiausiai nori, kad mama greičiau pasveiktų ir kartu gyventų jos seserys, kurios dabar gyvena su jų tėčiu. Tarnyba, įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į G. nuomonę, į artimą motinos ir dukros emocinį ryšį, mano, kad G. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnametės interesus. Tarnyba pažymėjo, jog ieškovė savo ieškininiame pareiškime neprašo teismo nustatyti tėvo su vaiku bendravimo tvarką. Tarnybos nuomone, tai neatitinka geriausių vaiko interesų bei pažeidžia atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su savo vaiku, dalyvauti jo auklėjime, todėl tikslinga nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Tarnybos vertinimu, ieškovės E. B. prašoma suma pakeisti nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti priteistą išlaikymą dukrai G. S. po 200,00 Eur, atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jos poreikius (b. l. 21-23).

4. Ieškovė E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į duomenis apie jos sveikatos būklę, proceso dalyvių prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, į tai, jog ieškovė yra atstovaujama advokatės Lionės Užubalienės, byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. ieškinio tenkinimui neprieštaravo, su reikalavimu dėl 200,00 Eur išlaikymo priteisimo sutiko, nurodė, kad turi galimybių teikti tokį išlaikymą. Dėl reikalavimo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove taip pat sutiko, nors planuoja dukterį pasiimti savo globon, derina šį klausimą su advokatu. Jei dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, nieko tokio, jis paskui galės kreiptis dėl pakeitimo, todėl šiuo metu sutinka su visu ieškiniu. Su dukra bendrauja kas savaitę – dvi savaites, palaiko ryšį per SMS žinutes. Atsakovas pačiai dukrai asmeniškai nesakė, kad ji nėra jo dukra, tai mergaitė sužinojo iš mamos, nes atsakovas mamai pasakė, kad darys DNR tyrimą. Mergaitė paskutinį kartą pas atsakovą buvo atvykusi prieš du metus. Mergaitei pas atsakovą atvykti neleidžia buvę uošviai ir motina. Į vaikų teisių instituciją dėl pagalbos bendravimui su dukra užtikrinti atsakovas nesikreipė. Pastaruoju metu su vaiku bendrauja telefonu. Mergaitė rodo norą bendrauti, kai niekas nemato. Atsakovo nuomone, nebūtina nustatyti bendravimo tvarkos su dukra.

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai pažymėjo, kad mergaitė išreikė norą ir toliau gyventi su mama. Kadangi posėdžio metu atsakovas išreiškė norą matytis su vaiku, palaikyti ryšį, todėl yra tikslinga nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes bendravimo tvarkos nenustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų, taip pat pažeistų atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Prašoma padidinti išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti mergaitės poreikius. Bendravimo tvarkos nenustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų todėl, kad, kaip atsakovas nurodė, šiuo metu jis bendrauja su dukra, mergaitė galbūt anksčiau buvo įsižeidusi, kai tėvas pasakė, kad ji ne jo dukra, bet kaip matoma iš atsakovo nurodytų aplinkybių, jis bendrauja su vaiku. Galbūt vaikas nori palaikyti ryšį ir bendrauti. Šiai dienai nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimą su mergaite.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. B. ir R. S. (b. l. 8). Ieškovės E. B. ir G. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). 2013 m. lapkričio 5 d. Jurbarko apylinkės teismo nutartimi patvirtinta E. B. ir R. S. sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punkte šalys sutarė, kad R. S. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt (72,41 Eur), išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 16). Iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 3511 matyti, kad E. B. nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. spalio 21 d. nustatytas 75 proc. netektas darbingumas (b. l. 8) bei tuo pačiu laikotarpiu nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 11). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad E. B. gauna netekto darbingumo pensiją, vienišo asmens išmoką ir vaiko išlaikymo išmoką, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. iki balandžio 30 d. per mėnesį iš viso gavo 315,00 Eur (b. l. 9). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. pažymoje apie pajamas nurodyta, kad E. B. nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. gavo 116,76 Eur dydžio išmoką vaikui ir 138,60 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo išreikalautų duomenų apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, matyti, jog ieškovė nedirba, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo mėn. gavo 311,16 Eur dydžio išmoką (b. l. 35-38). Bylos duomenimis atsakovas R. S. nedirba (b. l. 34).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

9. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

10. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. S. gyvena su ieškove E. B., ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tai patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog G. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnametės interesus. Byloje užfiksuota nepilnametės nuomonė, jog ji norėtų ir toliau gyventi su mama, čia jaučiasi saugiai (b. l. 22, 24-26). Ieškovės neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu faktų nenustatyta. Atsakovas sutiko su dukros gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikui, todėl G. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

12. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

14. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neprašė nustatyti bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir jų nepilnametės dukros. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad bendravimo tvarkos nustatymas nėra būtinas. Tačiau atsakovas teigė, kad paskutinį kartą su dukra matėsi prieš dvejus metus, kadangi dukrai pasimatyti su atsakovu neleidžia ieškovė, bet su vaiku bendrauja telefonu ir žinutėmis. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog su dukterimi atsakovas visiškai nebendrauja. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad bendravimo tvarkos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, taip pat užtikrintų atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku.

15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

16. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui išreiškus norą su dukra palaikyti ryšį, nustatytina, jog tėvo ir vaiko bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, o nepavykus susitarti, ieškovė sudaro sąlygas, kad atsakovas su vaiku galėtų matytis bent 4 val. per savaitę. Apie susitikimų laiką atsakovas informuoja ne vėliau kaip diena prieš planuojamą susitikimą. Atsakovas su dukra bendrauja tik būdamas blaivus. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Nagrinėjamu atveju, ieškovė E. B. prašė padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui G. S. nuo 2013 m. lapkričio 5 d. Jurbarko apylinkės teismo nutartimi patvirtintų 72,41 Eur iki 200,00 Eur per mėnesį.

20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

21. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

22. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko maistui ir kišenpinigiams reikalinga 250,00 Eur, vitaminams, vaistams, drabužiams ir avalynei – 80,00 Eur, higienai – 30,00 Eur, mokymosi reikmenims – 40,00 Eur. Viso vieno mėnesio dukros išlaidos sudaro 400,00 Eur.

23. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad po 2013 m. lapkričio 5 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo 9 metai, tuo metu G. S. dar nebuvo sulaukusi vienerių metų amžiaus, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, į tai, kad ieškovei E. B. nuo 2021 m. spalio 22 d. nustatytas 75 proc. netektas darbingumas, dėl ko ženkliai sumažėjo ieškovės galimybės įsidarbinti ir gauti pastovų darbo užmokestį, o pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip sunki, bei į atsakovo poziciją, jog jis sutinka su prašomu priteisti 200,00 Eur dydžio išlaikymu, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 200,00 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

24. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo padidinimas ieškovės prašoma suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jos poreikius.

25. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo iki 200,00 Eur per mėnesį, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas nutraukti Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1253-714/2013 patvirtintoje sutartyje nustatyto išlaikymo G. S. išieškojimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 29 d. sprendimu 100 proc. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo. Byloje mokėtinas 46,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir 127,00 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą teikiant ieškinį). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 173,00 Eur žyminio mokesčio.

28. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 326,60 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

29. Šioje byloje teismas patyrė 38,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2013 m. lapkričio 5 d. Jurbarko apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1253-714/2013 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą išlaikymo iš R. S. dukrai G. S. dydį, ir iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2022 m. liepos 15 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės.

Nuo 2022 m. liepos 15 d. nutraukti 2013 m. lapkričio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1253-714/2013 patvirtintoje sutartyje nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), išieškojimą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – tėvo ir vaiko bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, o nepavykus susitarti, ieškovė sudaro sąlygas, kad atsakovas su vaiku galėtų matytis bent 4 val. per savaitę. Apie susitikimų laiką atsakovas informuoja ne vėliau kaip diena prieš planuojamą susitikimą. Atsakovas su dukra bendrauja tik būdamas blaivus.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 173,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 326,60 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38,56 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.