Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. (J.) N. ir jo įstatyminių atstovų I. N., A.s (A.) N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-207-547/2025 pagal ieškovo J. (J.) N. ir jo įstatyminių atstovų I. N., A. (A.) N. ieškinį atsakovui M. S. ir jo įstatyminiams atstovams L. M., O.(O.) S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 12 d. priimtas ieškovo J. N. ir jo įstatyminių atstovų I. N., A. N. (toliau – ieškovai) ieškinys atsakovui M. S. ir jo įstatyminiams atstovams L. M., O. S. (toliau – atsakovai) dėl 3 000 Eur neturtinės ir 474,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2. 2025 m. vasario 4 d. ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų L. M. ir O. S. banko sąskaitas.

3. Prašymą grindė tuo, kad ieškinys yra pagrįstas. Taip pat nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kils grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovų veiksmai šioje byloje yra tyčiniai – jie slepia savo gyvenamąją vietą, darbo vietą, pajamas. L. M. melagingai nurodė savo pilietybę, teikia melagingus duomenis apie O. S. gimimo datą, slėpė faktą, kad jie yra susituokę ir pan. Atsakovai, būdami Ukrainos ir Rusijos piliečiai, neturėdami jokio nekilnojamojo turto, neturėdami darbo sutarčių su Lietuvos įmonėmis, gali išvykti iš Lietuvos į Ukrainą ar kitą trečiąją šalį ir galimo teigiamo sprendimo nebus galima įvykdyti. Todėl svarbu skubiai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

5. I. I. N. 2025 m. kovo 25 d. pateikė naują įrodymą – 2025 m. vasario 5 d. Migracijos departamento raštą, kuriuo pirmosios instancijos teismas buvo informuotas, kad atsakovui O. S. panaikintas turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ir (ar) atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą ir (ar) atsiliepimą į jį yra draudžiama.

7. Nustačius, kad ieškovės pateiktas įrodymas jau yra priimtas byloje, vertintina, kad tokio įrodymo pateikimas yra perteklinis ir nėra pakartotinai priimamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

10. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, kad ieškovai nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovų realų, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį bei taip išvengti galimo išieškojimo iš jų turto.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, yra vertinamos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai, buvę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovai grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sieja su atsakovų nesąžiningumu, atsakovams teikiant teismui melagingus duomenis apie atsakovo O. S. gimimo datą, jo gyvenamąją ir darbo vietą, atsakovės L. M. pilietybę, nepateikus visų duomenų, pagrindžiančių atsakovų turtinę padėtį, nuslėpus informaciją apie nepilnamečio sūnaus kitas nusikalstamas veikas, jo sveikatos būklę.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šios kategorijos byloje suformuotą apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, t. y. apie jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).

14. Nors ieškovai nurodo, kad atsakovai nepateikė visų duomenų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, tačiau prasta asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo konkrečių nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovų nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jų nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, ieškovams siekiant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu taikymo, jų nesąžiningumą galėjo patvirtinti ne bet kokie atsakovų veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės, juo labiau ne ieškovų pasvarstymai apie vienokį ar kitokį galimą atsakovų elgesį, tačiau tik tokie veiksmai, kuriais siekiama specialiai sudaryti situaciją, kai atsakovai neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškovais pagal byloje priimtą sprendimą, jeigu ieškovų reikalavimai atsakovams būtų patenkinti.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovų galimas nesąžiningumas, kurį ieškovai sieja su atsakovų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o atsakovų atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais jie siekia pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), jog būtų apsunkintas ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovai neturi sudarę darbo sutarčių Lietuvoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie taip siekia sumažinti savo turimą turtą. Turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovų lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su ieškovais pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovų turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jų turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininkų turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1593-464/2017).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningą elgesį, pasireiškiantį turto perleidimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu, siekiant išvengti ir (ar) apsunkinti jiems galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

20. Akcentuotina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus siekdami sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).

21. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai, teikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. Kaip minėta, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, yra vertinamos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai, buvę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog ieškovams pateikus pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodžius papildomas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo atsakovei L. M. ir atsakovui O. S. priklausančias pinigines lėšas (3 475,00 Eur) ribose, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kuriuose atsakovai turi savo sąskaitas.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino prašymo pateikimo metu byloje susiklosčiusią situaciją ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis palinktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.