- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2-773-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00260-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Č. S.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Č. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei Č. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir prašo įpareigoti Č. S. persodinti augalus, augančius prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, laikantis norminių aktų reikalavimų, t.y.: 18 vnt. riešutmedžių persodinti 3m. nuo sklypų ribos, 11 vnt. vyšnių persodinti 2m. nuo sklypų ribos. 2 vnt. beržų persodinti 3 m. nuo sklypų ribos, kaštoną, klevą, šermukšnį, trešnę persodinti 3m. nuo sklypų ribos, 26 vnt. tujų persodinti 2 m. nuo sklypų ribos ir sumažinti tujų gyvatvorės aukštį iki 1 m. 30 cm. Ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovui - A. Š. virš 30 metų nuosavybės teise priklauso 0,3364 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (duomenys neskelbtini), Ieškovas yra ūkininkas, todėl aukščiau minėto sklypo dalį, neužimtą gyvenamojo namo ir jo priklausinių, naudoja ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovei Č. S. nuosavybes teise priklauso besiribojantis su ieškovu ėmės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė, neturėdama ieškovo sutikimo, prie pat žemės sklypo ribos su ieškovo žemės sklypu pasodino apie 80 medžių, vaismedžių ir krūmų. Kadangi šie medžiai, krūmai ir vaismedžiai, yra pasodinti pietinėje ieškovo žemės sklypo pusėje, todėl jie nuolat meta šešėlį ant ieškovo žemės sklypo. Atsakovė aukščiau minėtus augalus pasodino įvairiais laikotarpiais: vienus medžius, kaip pavyzdžiui - riešutmedžius, trešnes bei vyšnias, ji pasodino maždaug prieš 20-25 metus, tujas prieš 4-5 metus, beržus prieš maždaug 10 metų, o kaštoną prieš 5 metus. 18 riešutmedžių (šiuo metu 7 metrų aukščio) yra pasodinta 90 cm atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, 26 tujos (šiuo metu 3 metrų aukščio) pasodintos 50 cm atstumu nuo ribos, visa eilė aviečių krūmų pasodinti 10 cm atstumu nuo sklypo ribos. Pažymėjo, kad atsakovė Č. S. ne kartą buvo bausta administracine tvarka. Prieštaraujančio įstatymams augalų sodinimo faktą nustatė ne viena komisija. Dėl tokių atsakovės Č. S. veiksmų ieškovas negali tinkamai naudoti savo žemės sklypo dalies - auginti joje daržoves. Augalai, augantys Č. S. žemės sklype, yra ieškovo sklypo pietinėje pusėje, dėl ko ieškovo sklypo dalyje, sudarančioje maždaug 400 kv.m. (3m x 136m), yra nuolatinis šešėlis, dėl ko šioje sklypo dalyje niekas neauga. Šie atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovo A. Š. teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko, 2008 m. buvo persodintos tujos, bet dabar nupjovė pagal reikalavimą, nereiškia reikalavimo, o dėl kitų medžių, ieškovui niekas neauga, šaknys ieškovo sklype. Pagal įstatymą turi būti 2 m. nuo tvoros, atstumą turi išlaikyti, šaknys eina į jo daržą. Kai aria, kultivuoja, šaknys maišo dirbti žemę. Jis išaria šaknis. Tvoros pamatas 20 cm., jis padarė pamatą. 2011-11-22 buvo patikrinimas S. sklype, jie dalyvavo, išvada yra byloje. 77 vnt. medžių trukdo ieškovui. Šermukšnio atstumas neatitinka, padaro pavėsį, šaknys ištraukia iš žemės vitaminus, jam niekas neauga. Riešutmedžiai auga, niekas nepasikeitė. Ieškinys liko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie trukdo ieškovui vykdyti ūkinę veiklą. Vasarą krisdavo šešėlis nuo lapuočių ir tujų, kurios pasodintos nesilaikant atstumo. Ne veltui yra reikalavimas sodinti išlaikant atstumą ir nustatant jų aukštį. Specifika tujų ta, kad šaknų sistema paviršinė, 2-3 m. šalia eina tankios šaknys, kurios įkasti neįmanoma. Ką nurodo ieškovas, kai jis dirba žemę, jam trukdo tujų šaknynas, krenta šešėlis nuo tujų ir lapuočių medžių. Buvo nustatyti atstumai, kuriuos reikia išlaikyti sodinant ir auginant augalus. Atsakovė turi pareigą rūpintis, kad nepažeistų kaimyno interesų. Tujos buvo pasodintos 2008 m., bet nesilaikant 2 m. ribos iki tvoros. Atsižvelgiant į tai prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Dėl 2012-03-21 akto, aktas sudarytas jau po ieškinio padavimo, iš nuotraukų matosi, kad tujos tikrai persodintos, jos yra 80 cm iki ribos. Neįvardinta kokius medžius nugenėjo. Komisija konstatavo, kad atsakovė nepašalino nurodymų. Pažyma 2012-03-21 buvo atsiųsta teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė Č. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo A. Š. patikslintu ieškiniu dėl nuosavybės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netikimu, visiškai nesutinka. Č. M. S. (2012-03-21 Nr. (duomenys neskelbtini)pažyma yra patvirtinama) atsižvelgė į komisijos sudarytos A. Š. skundui tirti 2011 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą ir nugenėjo medžius (kai kuriuos visai išpjovė), bei persodino krūmus. Be to buvo nustatyta, kad augalai nesišakoja į ieškovo A. Š. sklypą, esanti (duomenys neskelbtini) Tai yra visus 2011 m. spalio 18 d. patikrinimo akte nurodytus trukumus ji pašalino ir jokių neįvykdytų reikalavimų nebuvo nei nustatyta, nei aprašyta. Visi medžiai buvo pasodinti prieš 25-30 metų. Tujos buvo pasodintos prieš 15 metų, beržai nebuvo sodinami, o išaugo patys pieš 15 metų. Vienas beržas auga 3 metrų atstumu nuo ieškovo tvoros, o kita 1 m. 50 cm nuo ieškovo tvoros, bei komisijos patikrinimo metų nei dėl vieno beržo nebuvo išsakyta pretenzijų ir reikalavimo persodinti. Kaštonas išaugo pats, buvo dar visiškai jaunas, apie 1 m. aukščio niekam netrukdė, bei komisijos akivaizdoje atsakovės vyras išrovė jį. Dėl riešutmedžių ieškovo nurodytas jų skaičius yra netikslus, kadangi iš viso buvo ne 18 riešutmedžių, o tik 12 vnt., daugiau to visi riešutmedžiai buvo pasodinti dar iki 1995 metų, t.y. iki geodezinių matavimų. Riešutmedžiai yra pažymėti geodezinio sklypo plane, ant kurio yra ir ieškovo, kaip kaimyno su kurio ribojasi atsakovės sklypas, parašas kad jis sutinka su visais matavimais ir plane pažymėtais objektais ir ribomis. Komisija nustatė ir pavedė nugenėti tik šešių riešutmedžių, kurie buvo šalia ieškovo tvoros, šakas, tuo tarpu ji visai išpjovė tuos riešutmedžius. 26 tujos komisijos patikrinimo metu buvo apie 1,50 cm, o ne 3 metrų kaip tą nurodo ieškovas. Komisija nurodė tik apgenėti tujas iki reikalaujamo aukščio. Kas liečia trešnę, ji buvo pasodinta dar prieš 35 metus ir augo iki žemės reformos žalioje zonoje, t.y. ant valstybei priklausančio žemės sklypo, po reformos, atsakovei perėjo nuosavybės teise tas žemės sklypas ant kurio auga trešnė. Dėl minėtos trešnės, kaip ir dėl 3 vyšnių jokių nurodymų atsakovei komisija nedavė ir pretenzijų neturėjo. Nesant jokiam pažeidimui, nėra pagrindo ir reikalauti pašalinti nesamo pažeidimo. Prašo netenkinti ieškovo ieškinio kaip nepagristo.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodo, kad nėra tiek medžių, yra trešnė, 5 vnt. riešutmedžių, tujos. Jie po komisijos išvados persodino. Beržai 2 vnt., Vyšnia 1 vnt., kaštono, klevo, šermukšnio nėra. Trešnė pasodinta prieš 40 metų, nėra 3 m. atstumo, šermukšnio, kaštono, klevo nėra, nė vienos vyšnios. Kai buvo komisija tiek medžių nerado, bet jie persodino serbentų krūmus, nupjovė riešutmedžius, kur komisija liepė nupjauti. Ieškovas nuodija šermukšnį, kitus medžius ir jie išdžiuvo. Ji įvykdė visus komisijos nurodymus. Komisija davė dokumentus, kad viską sutvarkė jie ir pretenzijų nėra 2012-03-21 d. Prieš 5 m. tujos pasodintos. Dalyvavo kai pylė pamatus, 50 cm. Ar 1 m. gylio. Jie vežė žemę, kad užpilti, 5 m. ilgis, jo žemė aukštesnė. Ten auga obelys, beržas, kur 1 m. gylio pamatas. Nesutinka su tuo, kad tujos leidžia ieškovo nurodomas šaknis, nes jos neleidžia tokių šaknų. Komisija buvo ir nustatė, kad pas atsakovę viskas sutvarkyta. Obelys auga 35 m., jos gali duoti šešėlį. Eilę metų žmonės gyveno, augalai augo, jie netrukdė auginti daržovių. Atsiradus tarpusavio nesutarimams atsirado ir ieškinys. Kokias būdais ieškovas išmatavo atstumus atsakovės žemės sklype? Ieškovas nurodė, kad tujos tokio aukščio netrukdo, sutinka, kad jų šaknys paviršinės, tvora ant pagrindo, kuris labai gilus, šaknys negalėjo prasibrauti pro pamatus. Įrodymų nepateikė, kad ieškovo sklype yra tujų šaknys. Buvo pateiktos nuotraukos, kur matosi, kad augalai sutvarkyti. Egzistuoja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Kada buvo paduotas patikslintas ieškinys, jau po komisijos pasilankymo, tai turi būti sąžiningumo principas. Pas ieškovą auga labai tvarkingai augalai, niekas jiems netrukdo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. (duomenys neskelbtini)ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l 3-4), o atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 21), pateiktas žemės sklypo planas (b.l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
2008-05-12 d. bei 2010-03-30 d. ieškovas prašymais kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydamas sudaryti komisiją, nes atsakovė yra pasodinusi sodą, pagal įstatymą neleistinu atstumu nuo ieškovo namų valdos (b.l. 6-7).
2010-12-14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė, kad ieškovo gretimo namų valdos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas Č. S.) riba pagal planą tarp riboženklių Nr. (duomenys neskelbtini)yra 24,00 m, riba natūroje pagal plano riboženklius Nr. (duomenys neskelbtini)yra 24,60 m., sklype Nr. (duomenys neskelbtini)ties ribomis (žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini)) esanti medžių eilė yra naudojama faktiškai ir yra šio savininko namų valdoje. Išmatavus atstumą nuo kaimyno sklype esančių medžių kamieno vidurio iki A. Š. ribos yra apie 0,80 m. Pridedama patikros metu pateiktas papildomas raštas (b.l. 8,10). 2011-09-27 d. ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė raštą, kuriame nurodo, kad medžiai yra pasodinti nuo pietų pusės, jie užtemdo visą trijų metrų plotą, atstumu nuo Č. S. sklypo bei Č. S. medžių šaknys sunaudoja visas naudingas medžiagas jo darže, to pasėkoje, jis daugelį metų dirba veltui ir nurodo, kad yra 18 vnt. riešutmedžių 90 cm., 1 vnt. trešnė 80 cm., 26 vnt. tujų 50 cm., 11 vnt. vyšnių 120 cm., 2 vnt. beržų 1-2 m., 1 vnt. kaštonas 120 cm., 1 vnt. klevas 30 cm., 1 vnt. ieva 30 cm., 11 vnt. serbentų 60 cm., 3 vnt. slyvų 50/70/120 cm., 1 vnt. šermukšnio 1 m., visa eilė aviečių 10 cm. (b.l. 10).Būtent akte ir yra nurodomas šis raštas.
2011-08-04 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nutarimu skyrė atsakovei 20 Lt administracinę nuobaudą, nes nustatė, kad 2011-07-14 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Teritorija besiribojanti su sklypu (duomenys neskelbtini), yra apaugusi, nešienauta, tujos negenėtos, medžiai per arti ribos neišpjauti. Priskirtoje teritorijoje asmuo privalo tvarkyti sklypą taip, kad nepakenktų kietiems asmenims (b.l. 9).Atsakovė atsisakė pasirašyti aktą.
2011-10-18 d. komisija sudaryta A. Š. skundui tirti aktu nustatė, kad Č. S. žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), augantys medžiai, vaismedžiai, vaiskrūmiai pasodinti (auga) neišlaikant atstumų su kaimyniniu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. Š..Komisija nutarė Č. S. iki 2011-11-10 d. apgenėti, persodinti, pašalinti medžius, vaismedžius, vaiskrūmius remiantis 2007-12-29 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4 str., kuris reglamentuoja, kad Medžiai ir krūmai veisiami(...): krūmai-ne arčiau kaip 1 m., medžiai iki 3 m. aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m., -ne arčiau kaip 2 m., kiti medžiai-3 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų; sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje-ne aukštesnės kaip 1,3 m. gyvatvorės (b.l. 11).Tai kas surašyta šiame akte paneigia atsakovės nurodomus argumentus,kad „komisija nustatė ir pavedė nugenėti tik šešių riešutmedžių, kurie buvo šalia ieškovo tvoros, šakas, tuo tarpu ji visai išpjovė tuos riešutmedžius... Komisija nurodė tik apgenėti tujas iki reikalaujamo aukščio.... Dėl minėtos trešnės, kaip ir dėl 3 vyšnių jokių nurodymų atsakovei komisija nedavė ir pretenzijų neturėjo....“.Teismas mato,kad komisija nenurodinėjo kiek ir kokių medžių,vaismedžių ir krūmų reikia persodinti,o nurodė,kad atsakovė pašalintų,persodintų ir apgenėtų visus augalus pagal taisykles.
2012-03-21 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius informavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai ((duomenys neskelbtini)R. M. ir (duomenys neskelbtini)T. D.) patikrinimo metu, Č. M. S. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 22 d. 10.10 val. nustatė, kad Č. M. S. atsižvelgė į komisijos sudarytos A. Š. skundui tirti 2011 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą ir nugenėjo medžius (kai kuriuos visai išpjovė) bei persodino krūmus. Nustatyta, kad augalai nesišakojo į A. Š. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 29).Šiame rašte konstatuojamas faktas,kad atsakovė nugenėjo medžius bei persodino krūmus,tačiau šis raštas nepatvirtina,kad visi nurodyti pažeidimai pašalintiKadangi byloje be šito rašto pateikta ir kiti įrodymai-fotonuotraukos,šalys jas pakomentavo teismo posėdyje,tai kas šiame rašte nurodyta analizuojama kartu,o ne remiamasi atskirai,kaip neginčijamu įrodymu,kad pagal atsakovės argumentus atmesti ieškinį,kaip nepagrįstą(CPK 177,185str.).
Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio mėn. 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos Respublikinės statybos normos (duomenys neskelbtini)"Miestų ir gyvenviečių sodybos", kurios nustatė, kad "Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai — 3 m; vyšnios, slyvos — 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai — 1 metras". Pažymėtina, kad 2006 01 01 įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR (duomenys neskelbtini)"Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" (9 priedas), kurie taip pat nustatė, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 metras; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 metrai aukščio, - 2 metrai; kitų medžių - 3 metrai. Šiame dokumente taip pat nustatyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo Šiaurės, šiaurės rytų ar Šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. 2007 12 29 LR Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1 -717 "Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių" reglamentuoja, kad krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 metras, medžiai ir krūmai, užaugantys iki 3 metrų aukščio - ne arčiau kaip 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Šiame akte taip pat nustatyta, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip metro.
Atsakovė neįrodė,kad jos pasodinti ir augantys jos sklype medžiai,vaiskrūmiai yra aukščiau nurodytais atstumais nuo ieškovo sklypo ribos.
Tokiu būdu ieškovo reikalavimas atsakovei persodinti arba pašalinti medžius,krūmus ir vaismedžius,kurie yra arčiau nustatytų atstumų(aukščiau nurodyto įsakymo pagrindu) yra pagrįstas(CK 4.98 str.).
Teismui pateiktos nuotraukos, kuriose matyti kokie ir kaip auga augalai atsakovės sklype (b.l. 30-38, 55, 61-63).Vaiskrūmiai kurie parodyti fotonuotraukose(b.l.30) ir ieškovo pagrįsti(b.l.10)-11 vnt.serbentų krūmų(b.l.30,31,34,35),esantys 60cm ir kitokiu atstumu,bet mažesniu kaip 1,0m iki ieškovo sklypo ribos turi būti persodinti.Riešutmedžiai,beržas (b.l.31,33,35,36,37,38),turi būti persodinti 3 m atstumu,o vyšnios 2m atstumu.Šermukšnis ir trešnė turi būti persodinti (b.l.32) 3m atstumu.Kad nėra nurodyto atstumo pripažino ir pati atsakovė.Tujos(b.l.33,61,62) turi būti persodintos ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos,jeigu tai bus kaip gyvatvorė (aukštis turi būti 1,30 m).Atsakovė neįrodė,kad tujų šaknys nesiekia ieškovo žemės sklypo ir taip netrukdo jam auginti augalus jo sklype,o taip pat,kad šešėlis netrukdo ieškovui(b.l.55).Kadangi persodinimas pagal įteisintą reglamentą turi būti atliekamas nevegetaciniu laikotarpiu,tai teismas turi pagrindą įpareigoti atsakovę persodinti medžius,krūmus iki sekančio vegetacinio laikotarpio pradžios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos(CK 1.5 str.).
Ieškovo reikalavimas persodinti beržą sklypo gale(b.l.34) yra nepagrįstas,nes šio beržo kamienas auga nuo sklypo ribos daugiau kaip 3 m atstumu.Tai patvirtino ieškovas teismo posėdyje(b.l.67,antra pusė).
Ieškovo reikalavimas sumažinti gyvatvorės aukštį iki 1,30 m yra netenkinamas,nes šiam momentui neaktualus.Atsakovė pati sumažino gyvatvorės aukštį(b.l.61).
Teismas iš esamos bylos medžiagos negali patikrinti ir patvirtinti atsakovės nurodytą aplinkybę,kad nėra kaštono,klevo ir šermukšnio.Tai pagrįsti turėjo atsakovė,nes byloje yra ieškovo skundas ir skundo patikrinimo aktas,kuris paneigia atsakovės argumentus(b.l.10,11).Atsakovė turi įrodinėjimo pareigą (CPK 178str.).
Iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai.Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis 139 Lt (b.l. 17), advokato išlaidos 2000 Lt (b.l. 13).Atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos 600 Lt (b.l. 41). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo ne vienas teismo posėdis dėl pačios atsakovės prašymų, atsižvelgiant į spręstinų teisinių klausimų apimtį ir jų sudėtingumą, klausimų sprendimui būtinas laiko sąnaudas,patenkintų reikalavimų apimtį, ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1900 Lt (LR CPK 88,93,98 str. 2 d.) ir 130 Lt žyminio mokesčio(b.l.17).
Iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei už pašto išlaidas-viso 12,34 Lt(CPK88,96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu ir LR CPK 88,93,96,177,185,259-270str.,teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovė Č. S. (a.k(duomenys neskelbtini) įpareigojama iki kito vegetacinio laikotarpio pradžios nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti atsakovei priklausančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje esančią tujų gyvatvorę -26 vnt. tujų persodinti ne mažesniu kaip 1 m nuo ieškovui A. Š.(a.k(duomenys neskelbtini) priklausančio sklypo(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos,ir taip pat 18 vienetų riešutmedžių persodinti ne mažesniu kaip 3m nuo ieškovo sklypų ribos, 11 vnt. vyšnių persodinti ne mažesniu kaip 2 m nuo ieškovo sklypų ribos, vieną beržą persodinti ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo ieškovo sklypų ribos, kaštoną, klevą, šermukšnį, trešnę persodinti ne mažesniu kaip 3m nuo sklypų ribos.
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Iš atsakovės Č. S. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) 2030 Lt(du tūkstančius trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės Č. S. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 12,34 Lt(dvylika litų 94ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.