Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Gelvora“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Gelvora“ pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės I. G. 103,30 Eur skolos, 25,03 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio, taip pat visas kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka 2017 m. birželio 6 d. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, byla nesidomėjo, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2006 m. vasario 27 d. tarp UAB „Tele2“ ir I. G. buvo sudaryta Mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 24.267271706366, pagal kurią UAB „Tele2“ sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė ir su UAB „Tele2“ neatsiskaitė.

2009 m. kovo 31 d. UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Šios sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę į skolą ir į netesybas (delspinigius, palūkanas). Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė iki ieškinio parengimo dienos reikalavimų neįvykdė.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Atsakovei buvo suteiktos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugos, tačiau atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nesumokėjo pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, todėl laikoma pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovė perleidimo sutartimi perėmė 126,76 Eur atsakovės skolą.

Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu pilnai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovė 25,00 Eur palūkanų. Atsakovė 2009-03-31, 2011-05-25, 2011-06-09 ir 2011-07-30 sumokėjo 44,89 Eur, iš kurių ieškovė padengė dalį palūkanų ir dalį pagrindinės skolos. Pažymėtina, jog ieškovė nepagrįstai skaičiavo palūkanas, todėl teismas ieškovės neteisėtai užskaitytas kaip palūkanų mokėjimą, atsakovės sumokėtų sumų dalimi - 44,89 Eur mažina priteistinos sumos dydį. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 81,87 Eur skolos (126,76 Eur - 44,89 Eur). Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove pilnai atsiskaitė liko nesumokėta 81,87 Eur skolos (126,76 Eur - 44,89 Eur) ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 81,87 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iki ieškinio pareiškimo teisme netenkinamas.

Reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Tuo klausimu yra formuojama ir Panevėžio apygardos teismo praktika, kurioje nurodyta, kad naujasis kreditorius negali įgyti daugiau nei teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, skolininkui, kaip vartotojui, atsižvelgiant į iki 2014-06-13 galiojusias CK 6.360 str. 5 d. nuostatas, palūkanų skaičiavimas įstatymu nebuvo numatytas, kai sutartimi palūkanų mokėjimas tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo nebuvo numatytas, tad tokios teisės į palūkanas naujasis kreditorius neperėmė ir negalėjo perimti (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1037-755/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-47-544/2017).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 126,76 Eur, dalį skolos 44,89 Eur skolininkė sumokėjo. Reikalavimo teisė į atsakovės skolą ieškovui perduota 2009-03-31. Ieškovas su atsakove dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, tačiau 2009-05-04 pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovas nurodė atsakovei sumokėti ne tik 437,96 Lt, t. y. 126,76 Eur skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (119,8 Lt) bei delspinigius (78,78 Lt). Todėl darytina išvada, kad palūkanos atsakovui nuo 2009-03-31 negalėjo būti ir negali būti skaičiuojamos, nes apie jas su atsakove nebuvo susitarta ir tokia teisė nebuvo perleista naujajam kreditoriui. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014-06-13), apibrėžiančios vartojimo pirkimo- pardavimo sutarčių ypatumus numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 str. 5 d.). Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu, įvertinęs, jog ieškovas, prašydamas priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo, šią ieškinio dalį atmeta.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d.ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 81,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti 63,89 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 9,58 Eur (15 Eur x 63,89 proc.) žyminio mokesčio.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,87 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 87 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 81,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-05-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,58 Eur (devynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.