Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SLOBOD INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6412-640/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SLOBOD INVEST“ netiesioginį ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LITBALTA“, V. K., uždarajai akcinei bendrovei „A&T Company“, uždarajai akcinei bendrovei „INTERSHIP“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – A. J. ir E. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankroto administratoriaus atstovaujamas ieškovas BUAB „SLOBOD INVEST“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą pareikšdamas E. J. vardu netiesioginį ieškinį dėl trečiųjų asmenų E. J. ir V. K. 2011 m. birželio 16 d. sudarytos akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsakovų UAB „LITBALTA“ ir UAB „A&T Company“ 2009 m. liepos 15 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovų UAB „A&T Company“ ir UAB „INTERSHIP“ 2013 m. kovo 19 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškovas nurodė turįs teisę trečiojo asmens E. J. vardu reikšti netiesioginį ieškinį, kadangi turi reikalavimo teisę į Eleną Jakutienę (t. y. ieškovas – trečiojo asmens kreditorius). Ieškovas paaiškino, kad 2014 m. liepos 7 d. kitoje civilinėje byloje pareiškė ieškinį tretiesiems asmenims E. J. ir A. J. dėl jų neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos 966 478,98 Lt (279 911,66 Eur) žalos atlyginimo. Nurodė, jog ieškovo skolininkė E. J. pati savo teisių negina, nereiškia ieškinių dėl nurodytų sandorių nuginčijimo, o tokie jos veiksmai (vengimas ginti teises) pažeidžia ieškovo interesus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

3. Ieškovas tinkamai pagrindė savo teisę pareikšti tiesioginį ieškinį. Teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog kreditoriaus reikalavimo neabejotinumui nėra būtinas teismo sprendimo patvirtinimas.

4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsisakytas priimti ieškinys turi viešojo interesų požymių, todėl vien dėl šios aplinkybės ieškinys turėjo būti priimtas.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo BUAB „SLOBOD INVEST“ netiesioginį ieškinį, pareikštą trečiojo asmens E. J. vardu atsakovams BUAB „LITBALTA“, V. K., UAB „A&T Company“, UAB „INTERSHIP“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) trečiojo asmens vardu pareiškė atsakovams netiesioginį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnį, nurodyta, kad netiesioginio ieškinio institutu įtvirtinta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Tame straipsnyje numatyto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, šio vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį (skolininko skolininką) ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutart civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens E. J. vardu ieškovo (apelianto) pateiktą ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, jog ieškovas nepagrindė esąs trečiojo asmens E. J. kreditorius. Teismas svarbia (esmine) aplinkybe laikė tai, jog ieškovo reikalavimo teisė į skolininką (trečiąjį asmenį E. J.) ginčijama teisme. Nors apskųstoje nutartyje pateikiama ir teismo pastaba dėl trečiojo asmens E. J. reikalavimo teisės į atsakovus buvimo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariamu atveju ieškinį atsisakyta priimti dėl ieškovo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį E. J. nepagrindimo (reikalavimo teisės abejotinumo). Nurodytų aplinkybių kontekste sprendžiama, jog, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, esminę reikšmę turi būtent ši sąlyga, t. y. asmens, kuriam suteikta galimybė reikšti netiesioginį ieškinį subjektiškumo problema. Aptariamu atveju kitų CK 6.68 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimas neanalizuotinas. Apeliacinis teismas, apibendrinęs apelianto atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, jog apelianto procesiniu dokumentu keliamas klausimas, ar CK 6.68 straipsnio sąlyga, pagal kurią netiesioginį ieškinį gali pareikšti tik kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui (šiuo atveju ieškovas – trečiajam asmeniui), turi būti vertinama ieškinio priėmimo stadijoje, kaip ir nusprendė pirmosios instancijos teismas, ar pagal tokį ieškinį nagrinėjant bylą iš esmės.

Apeliacinis teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformuluotas apelianto keliamam klausimui aktualus precedentas. Kasacinis teismas nurodė, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Lingvistinė šios CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos norminės taisyklės analizė įgalina daryti išvadą, jog kreditoriaus specifinio subjektiškumo problema spręstina ieškinio priėmimo metu. Pritartina apelianto pozicijai, jog kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui) nebūtinai turi būti patvirtinta teismo sprendimu, kas taip pat akcentuota ir apskųstoje nutartyje, tačiau ta aplinkybė, jog ieškinio pareiškimo metu ši reikalavimo teisė ginčijama kitoje civilinėje byloje, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo reikalavimo teisė trečiajam asmeniui yra abejotina, o esant tokiai išvadai, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio trečiojo asmens vardu (netiesioginio ieškinio).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstosios teismo nutarties. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog netiesioginis ieškinys, jo pateikimo ir priėmimo svarstymo metu esant abejotinai ir teisme ginčijamai kreditoriaus reikalavimo teisei į trečiąjį asmenį, negali būti pareikštas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.