Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-999/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
1-23-999/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29826-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
E. B., E. M.
Nukentėjusysis
J. L., M. V.
Advokatai
Darius Pocius, Raimondas Mažulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-999/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29826-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2.
(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant V. B.,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Danutei Rudienei,

kaltinamiesiems E. B., E. M., jų gynėjui advokatui Dariui Pociui,nukentėjusiajam J. L., jo atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,nukentėjusiajam M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. 2021 m. rugsėjo 2 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, ir

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo konstrukcijų surinkėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis E. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: 2022 m. liepos 31 d., apie 04.50 val. (duomenys neskelbtini), lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, E. B., du kartus apspjovė M. V. ir jį, buvusį kartu su J. L., užpuolė. E. B. vieną kartą smogė kumščiu M. V. taikydamas į veidą ir galvą, tokiais veiksmais M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, o dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdyta visuomenės rimtis.

2. Kaltinamasis E. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdamas padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: jis, 2022 m. liepos 31 d., apie 04.50 val. (duomenys neskelbtini), lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kilusio konflikto tarp M. V. ir E. B. metu, sudavė smūgį kojos keliu nukentėjusiajam J. L. į veidą, padarydamas pastarajam galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimai su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tais pačiais veiksmais dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

3. Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, pripažino, kad apspjovė du kartus M. V., bet smūgių nesudavė. Parodė, kad galėjo būti 2022 m. liepos 31 d. naktis. Atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ su K. E., kur susitiko draugus E. M. ir O. G.. Jie sėdėjo terasoje. Po kiek laiko pastebėjo, kad vyksta kažkoks sambrūzdis. Atsisukęs pamatė, kaip O. G. su M. V. apsistumdo. Paskui pamatė, kad M. V. nugara kažkuo apipilta. Apsauginis bandė tą konfliktą išspręsti, paėmė už rankos ir išvedė M. V. lauk. Jie toliau visi sėdėjo terasoje. Po 15-21 min. pamatė, kad M. V. su J. L. bando įeiti į klubą, tačiau apsauginiai jų neįleido. J. L. su M. V. bandė juos išprovokuoti. Vadino „gaidžiais, lochais“. Apsauginiai, neapsikentę to sambrūzdžio, liepė jiems eiti su jais išsiaiškinti arba iš viso eiti iš kavinės. Jie išėjo, o M. V. su J. L. toliau ant jų visokiais necenzūriniais žodžiais kalbėjo. Taip jį išprovokavo ir jis apspjovė M. V. du kartus. J. L. pradėjo artėti prie O. G., kuris nelaukė ir sudavė J. L. smūgį. Tada J. L. ėmė dar labiau ardytis. Sakė, kad užvers, per šiaudelį valgys. Kažkiek J. L. atsitraukė ir pradėjo ant E. M. pulti. Jie susikibo ir pradėjo daužytis, muštis. Buvo susikibę 5 min., gal trumpiau. Jie pargriuvo ant žemės. Tada J. L. pakėlė E. M., trenkė į žemę, kuris nukrito ant žemės ir J. L. atsitraukė nuo jo. Tada jis pribėgo, su dviem rankomis nustūmė, norėjo patraukti jį nuo konflikto. Tada E. M. atsikėlė. Jie vėl pradėjo vienas prie kito artėti su J. L. ir tada įsikišo apsaugos darbuotojai. Nupurškė J. L. dujomis. Tuomet jis į kitą pusę atsisuko, pamatė, kad O. su M. V. garsiai vienas ant kito rėkia. Jis priėjo arčiau, tada M. V. pradėjo ant jo pulti. Jie susikibo ir pradėjo grumtis. Pasiritinėjo ant žemės minutę ar dvi ir viskas baigėsi. Jie pažinojo vieni kitus iš anksčiau. Nežino, kodėl jie J. L. ir M. V. nepatiko. Buvo pavartojęs alkoholio, bet ir blaivus būtų apspjovęs. Smūgių nesudavė. Matė, kad E. M. grūmėsi. Po visko pamatė, kad J. L. sužalotas. Mano, kad J. L. kaltas, kad puolė ant E. M.. Su M. V. seniau buvo konfliktas, kuris išaugo į baudžiamąją bylą. Buvo M. V. vieną smūgį sudavęs. Iš dalies nuo to apspjovimo prasidėjo konfliktas. J. L. agresyviai artėjo link O. G., kuris nelaukė ir pirmas sudavė smūgį. Jie gal 5-7 žmonės išėjo į lauką. Jie tą vakarą nebuvo vienoje kompanijoje su J. L. ir M. V.. Jie sakė apsaugai, kad jie ne jų draugai. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Iš tos kavinės nėra kitų išėjimų. Patys nebūtų ėję, jei nebūtų apsauga liepusi išeiti.

4. Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog M. V. pažįsta iš to paties konflikto. J. L. bandė jį pargriauti. Norėdamas ištrūkti iš jo gniaužtų, trenkė, spyrė iš kelio norėdamas ištrūkti. Atvyko į klubą „(duomenys neskelbtini)“ su G. R., kur susitiko E. B., K. E., O. G. irgi šalia buvo. Pamatė O. G. ir M. V. konfliktą ant laiptų. Apsauginis išvarė M. V.. M. V. pasikvietė J. L. ir jie ėmė juos plūsti necenzūriniais žodžiais. M. V. dar žinutę parašė G. R., kad pakviestų draugą. Buvo neįmanoma kavinėje pabūti, nes jie kėlė sąmyšį, rėkavo prie įėjimo. Apsauginiai priėjo prie jų ir pasakė, kad eitų išsiaiškinti su jais arba visai išeitų iš kavinės. Tai jie nuėjo išsiaiškinti, pradėjo šnekėtis su jais. J. L., suspaudęs kumščius, pradėjo jam sakyti „ką tu čia šneki, užversiu tave, valgysi per šiaudelį“. Tada dar J. L. sukonfliktavo su O. G. ir pastarasis J. L. trenkė į veido sritį kumščiu. Tas J. L. turbūt dar labiau sudirgino, nes pradėjo eiti link jų draugų kompanijos. Draugai atsitraukė, jis tiesiog stovėjo. J. L. bandė jam trenkti smūgį, jis išvengė smūgio ir, bijodamas, kad vėl trenks, trenkė pats kaip gynyba. Trenkė kelis smūgius, J. L. jam įtrenkė vieną. Galėjo būti, kad jis trenkė tris kartus. Jis prasileido kelis smūgius iš jo. J. L. nenuvirto. Tada J. L. bandė jį pargriauti, paimti kojas ir tada jis iš kelio trenkė J. L. į akies sritį. Tada J. L. jį pakėlęs metė į žemę. Suspaudęs kumščius bandė toliau eiti prie jo, kai jis gulėjo. E. B. patraukė jį nuo konflikto. Jis atsistojo, jie vėl būtų susikibę, bet tada įsikišo apsauginiai. Papurškė dujomis J. L.. Paskui visą laiką matė J. L.. Būtų matęs, jei E. B. būtų davęs smūgį J. L.. J. L. bandė jam imti už kojos ir jis spyrė. Sutinka, kad galėjo tas vienas smūgis padaryti tuos visus sužeidimus, bet ir O. G. daug smūgių sudavė. Jis rašė pareiškimą, nes irgi turėjo sužeidimų. Policija jam davė eksperto telefono numerį, bet ekspertas neatsiliepė. Neturi patirties tokiuose dalykuose. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų. 2000 Eur galėtų sumokėti žalą, bet ne 20 000 Eur. Alkoholį vartojo, bet mano ir blaivus būtų taip pasielgęs. Alkoholis neturėjo įtakos. Matė J. L. toliau vaikštantį sužalotą. Ligonių kasų ieškinį jis vienas sumokėjo. Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 60-61) parodė, jog netvirtina šių parodymų, tyrėja norėjo pritempti. J. L. visada buvo jo akiratyje. Jį reikėjo stebėti, jis buvo konfliktiškas. Jis visada J. L. matė, todėl būtų matęs, jei E. B. būtų J. L. sudavęs. Kito išėjimo iš kavinės nėra, būtų reikėję bristi per upelį. Jie negalėjo išeiti nepastebėti.

4.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. parodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis davė išsamius parodymus 2022 m. gruodžio 7 d. apklausos metu ir daugiau neturi ką paaiškinti. Tik pažymi, kad nematė, jog E. B. būtų sudavęs J. L. smūgius, matė tik kad pastūmė, bet gal ir galėjo suduoti, tiesiog jis to nematė. Dar nori pažymėti, kad ir pačio nukentėjusiojo J. L. veiksmai buvo provokuojantys, dėl ko muštynės ir kilo, nors tai nepateisina jo paties veiksmų prieš J. L., bet paaiškina motyvus, kodėl jam sudavė smūgius. Įvykio metu negirdėjo, kad būtų kalbama apie ankstesnius nesutarimus su M. V., tik lyg kažkas iš jų kompanijos jį pavadino ožiu. Kaip jis suprato, tai ožiu M. V. buvo vadinamas dėl to, kad prieš kelis metus jis buvo parašęs pareiškimą Mažeikių policijoje dėl to, kad jis ir E. B. su dar dviem draugais (ne iš 2022-07-31 kompanijos) jį sumušė. Tada byla buvo nutraukta, nes su M. V. susitarė, jam atlygino žalą. Konfliktas ir muštynės 2022 m. liepos 31 d. kilo tikrai ne dėl to, kad M. V. prieš kelis metus buvo parašęs pareiškimą, tai nebuvo santykių aiškinimas dėl ankstesnio įvykio, tiesiog buvo prisimintas tas įvykis ir M. V. buvo pavadintas ožiu. O. G., G. R., K. E., J. L. niekaip nebuvo susiję su ankstesniu įvykiu tarp jo, E. B. ir M. V.. Nuoširdžiai gailisi dėl to, jei jo veiksmai, kartu su O. G. veiksmais sukėlė J. L. tokias pasekmes, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą. Ar E. B. taip pat kartu sužalojo J. L., kaip minėjo, nematė. Su J. L. nebendravo po įvykio, tačiau yra pasiruošęs nukentėjusiojo L. L. atsiprašyti, atlyginti jam padarytą žalą, atlyginti už J. L. gydymą Ligonių kasai padarytą žalą (t. 2, b. l. 60-62).

5. Nukentėjusysis M. V. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, vardus žinojo iš matymo. Atvažiavo jis, J. L., R. B., L. L. ir Aistė. Nuėjo į barą ir visi išsiskirstė. Jis susipažino su panele, kalbėjosi ir norėjo eiti link lauko parūkyti. Tada pribėgo O. G. ir jį apipylė. Jie gal pasistumdė truputį. Pribėgo apsauginis, sako „kažkuris išeinat“. Jis buvo su panele, tai pasirinko išeiti. Išėjęs kalbėjo su apsauginiais, buvo draugiškas, konfliktų nebuvo. Jis net nebuvo gėręs. Tada paskambino J. L.. Papasakojo situaciją, J. L. pasakė, kad ateina. Tie likę jaunuoliai šūkavo, pirštus rodė. Tada jis parašė jų draugui G. R. „Pakviesk savo draugelį pasišnekėti.“ Paskui po kiek laiko visi atėjo – E. B., E. M., O. G. ir dar kažkas, 7-8 žmonės. Viskas vyko prie parduotuvės „Rimi“ įėjimo. Jis sakė O. G. „už ką čia apipylei“. Pastarasis atsakė, kad „reikia mažiau ožinti“ ir jam O. G. trenkė iš galvos į galvą. Tada J. L. gal kažką pasakė. Tada O. G. J. L. trenkė iš dešinės rankos ir norėjo pulti ant J. L., bet jis laikė. E. B. ir E. M. pradėjo šokti ant J. L.. Jie stumdėsi su O. G.. Tada E. B. pribėgo ir jam trenkė, ir jie pradėjo su E. B. stumdytis. Kažkokių mušimų gal nelabai buvo. Prisiminė, kad dar pradžioje jį E. B. apspjovė. Jis norėjo O. G. patraukti, nes pastarasis buvo labai agresyvus. Jis nenukentėjo, neturi pretenzijų niekam. Buvo blaivus. O. G. atsiprašė jo po įvykio. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Žiauriai buvo sumušas J. L.. Kavinėje buvo daug žmonių. Dujų papurškimo nebuvo. Yra kitas išėjimas iš tos kavinės. Jei nebūtų apipylęs, nieko nebūtų buvę. Jie gi susitinka ir kitur su jais. Prieš M. L. buvo E. B., E. M.. Matė, kad iš rankų davė. Į Palangą atvažiavo pabūti su draugais. Jis negėrė, nes vairavo. Pirmas smūgis buvo galva į galvą. O. G. jam sudavė su galva į galvą, o J. L. iš kumščio. Jis atsistūmė O. G., nes dar 7 žmonės stovėjo, tai gali ir iš kitur suduoti. Viską stebėjo, save saugojo. E. B. visą laiką buvo šalia. Jis su juo stumdėsi, bet nesmūgiavo. E. B. jam sudavė, kai jis su O. G. stumdėsi. Buvo gal ištinę, bet mėlynių nebuvo. Skausmas buvo. Tada O. G. kirto J. L. su kumščiu. Smūgio nematė, bet pamatė E. B.. Sudavė iš dešinės pusės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nukentėjusysis J. L. parodė, jog iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Atvažiavo su draugų kompanija į Palangą ir išsiskirstė. Kai paskambino M. V., jis buvo su mergina. M. V. sakė, kad jį apipylė su kokteiliu ir kvietė ateiti. Pasiūlė jiems pasikalbėti, kodėl taip atsitiko. Kvietė juos ateiti prie parduotuvės „Rimi“. Jie buvo dviese. Norėjo išsikviesti tą žmogų, kuris apipylė. Būtų neprotinga kelti muštynes su 10 žmonių kompanija. Paskui jie atėjo 8-9 žmonės. Jis stovėjo šalia M. V.. Aišku, kažką vienas kitam pasakė. M. V. kalbėjo su O. G.. Kažkas iš šono jam kažką sakė ir jis atgal kažką pasakė. Tik pamena, kad kažkas sudavė M. V. ir jam. Mato, kad akies kampeliu pareina smūgis. Jis apsvaigo. Atrodo, mato žmogus ant jo pareina, tai kas belieka, tik gintis. Galiausiai pamena, tik kad ant žemės guli, atsikelia, ir rankos, ir visas veidas kruvinas. Nusipirko „Rimi“ vandens, nusiplovė kraują ir tada išėjo į automobilį. Nebuvo daug išgėręs alkoholio. Nuo smūgio apsvaigo. Ėjo link kažkokio žmogaus ir jautė, kad iš nugaros smūgiai pareina. Ir tada guli ant žemės. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 81-82) parodė, jog tie visi žodžiai yra tyrėjos parašyti. Kažkiek atsiminė veidus, sesuo jam pagal veidus parodė tų asmenų facebook‘us, todėl nurodė vardus ir pavardes visų. Viskas teisinga. Smūgio keliu nepamena. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jis galėjo likti aklas. Negalėjo dirbti, patyrė nuostolių. Tie lūžiai jam gali atsiliepti ateityje. Gydėsi vaistais, operacijų nedarė. Nepamena, kiek laiko gulėjo ligoninėje. Namuose ilgai gydėsi, gal savaitę. Skausmai dideli, negalėjo miegoti, gėrė nuskausminamuosius. Jis tuo metu dirbo pas tėtį A. L.. 2023 m. rugpjūčio 18 d. pradėjo tarnauti. Dar nebuvo pasveikęs, bet jau teko važiuoti į tarnybą. Jis nesutinka dėl 2000 Eur žalos. Po įvykio jis nuėjo pas seserį. Nežino, kodėl iš karto nesikreipė į policiją, gal po savaitės kreipėsi. Nepamena, ar žinojo, kad kita pusė kreipėsi į policiją. Sesuo išsigando ir iškvietė greitąją. Seserį sutiko po įvykio prie automobilio. Negali pasakyti, kas prieš jį smurtavo. Pamena tik O. G. smūgį ir viskas. Gal du kokteilius buvo išgėręs. Su apsauginiais bendravo, jų buvo nemažai. Atrodo, neprovokavo. Dujų nepamena. Nosis ir akis liko kreivos, o ir aklas galėjo likti. Važinėdavo keturračiu, kaituodavo. Šito negalėjo daryti dėl sužalojimų. Dabar jau gali. Neturi čekių ir įrodymų. Pas psichologus nesikreipė, turi artimuosius. Į šeimos gydytoją nesikreipė, išrašų neturi.

6.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. (t. 1, b. l. 81-82) parodė, jog viską, kas jam buvo žinoma apie 2022 m. liepos 31 d. nakties metu Palangoje įvykusį konfliktą, kurio metu buvo sumuštas, jis papasakojo savo pirminės apklausos metu. Papildomai patikslinant tik gali nurodyti, jog laiko tiksliai nepamena, bet jau buvo naktis, kai jis su savo draugu M. V. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur linksminosi, ar tada vartojo alkoholio, nepamena. Bet jau prieš ateinant į šį barą jis buvo gėręs alkoholinių gėrimų. Nesijautė labai girtas, buvo sąmoningas ir adekvatus, tik šiek tiek apsvaigęs. Kažkuriuo momentu jis vienas išėjo iš kavinės į lauką ir paėjo atokiau, nes bendravo su panele, o M. V. pasiliko kavinės viduje. Kiek tiksliai laiko praėjo, nepamena, bet jam paskambino M. V. ir paprašė, kad prieitų prie kavinės, nurodė, kad jį kažkas apipylė gėrimu. Buvo maždaug 4 val., kai prie kavinės pamatė vieną stovintį M. V., kuris jam parodė į kelis asmenis, kurie buvo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje. Iš tų asmenų jis pažinojo iš matymo O. G., E. B. ir E. M., nes jie visi, kiek jam yra žinoma, yra iš Mažeikių. Ar buvo daugiau žmonių su jais ir kas jie tokie buvo, jau negali nurodyti, nes nepamena. Pamena, kad M. V. jam nurodė, kad jį iš kavinės prieš tai išvarė apsaugos darbuotojas, tačiau dėl kokių priežasčių, nepamena ir nežino, nes su juo tuo metu nebuvo. Po kurio laiko, kol jie stovėjo prie kavinės įėjimo, iš kavinės išėjo jo prieš tai minėta kompanija, iš matymo pažįstami asmenys. Jis stovėjo šalia M. V., įvyko kažkoks žodinis susiginčijimas tarp pastarojo ir tos kompanijos, kuri, išėjusi iš kavinės, atsistojo šalia jų. Tiksliai dėl ko įvyko ginčas, jau nurodyti negali, nes nepamena, M. V. su jais ginčijosi, o tada į pokalbį įsitraukė ir jis, bet, kiek pamena, kalbėjo taikiai, neagresyviai, jokio konflikto neprovokavo. Jis tikrai niekam negrasino, ant nieko jokiais veiksmais nepuolė, tiesiog stovėjo ir klausė „kas jums yra, ko norit“ ar kažkaip panašiai, gal ir nusikeikė garsiai, kažką surėkė, bet negrasino niekam ir neprovokavo muštynių. Jie visi stovėjo arti vieni kitų, ginčo metu dar labiau buvo priartėję vienas prie kito, ir tada O. G. savo rankos kumščiu, nepamena, kairės ar dešinės, vieną kartą sudavė į veido sritį, kažkur prie nosies, tačiau tiksliai kur, negali įvardyti, ar labiau prie akies, ar prie lūpų, nes tiesiog jau nepamena. Negali nurodyti, ar po šio smūgio jam buvo pradėjęs bėgti kraujas, jis po šio smūgio apie 2 sekundes apsvaigo, sąmonės neprarado visiškai, bet akyse jam aptemo. Nuo šio smūgio jam skaudėjo veidą. Vis dar būdamas apsvaigęs nuo gauto smūgio, kuris buvo stiprus, jis atsisukęs pamatė, kad kažkas iš minėtos kompanijos asmenų stovi prieš jį puolimo pozicijoje, tai yra agresyviai nusiteikę ir sulenkę prieš save rankas, kažkas artėjo link jo, todėl jis, nelaukdamas, kol vėl bus sumuštas, ėjo link jų gintis. Kaip jis gynėsi, nepamena, nes neprisimena tolimesnių savo veiksmų. Ar kažkam jis sudavė, negali pasakyti, ir kas buvo tas asmuo, kuris buvo toje puolimo pozicijoje, negali įvardyti, nes neprisimena, tačiau mano, kad tas kitas asmuo, stovintis puolimo pozicijoje, buvo ne O. G., o kitas jo draugas, tačiau kuris, nepamena. Ir tada gali pasakyti tik tiek, kad juto smūgius, galimai ir ne vieno asmens, tačiau į kurias kūno vietas, nepamena. Net neatsimena, ar nukrito ant žemės, tik pamena, kad atsikėlė nuo jos. Atsipeikėjęs gulintis ant žemės pamatė, kad jo rankos kruvinos, bet rankos nebuvo sužalotos, tai mano, kad kraujas ant rankų galėjo būti nuo veido srities. Atsikėlė nuo žemės ir nelabai matė, kas vyksta aplinkui, kokie asmenys buvo aplinkui, nes nuo sumušimų sunkiai orientavosi, todėl nuėjo kelis metrus į šalį ir atsisėdo. Tada pamatė, kad yra visas kruvinas, todėl nutarė nueiti kažkur nusiprausti, nuėjo į šalia esantį „Rimi“ prekybos centrą, nusipirko vandens ir išėjęs iš parduotuvės nusiprausė veidą. Į įvykio vietą negrįžo, todėl negali pasakyti, kas ten vyko, ar dar kas konfliktavo. Prie automobilio susitiko su savo seserimi, su kuria jis kartu vakaro neleido, sesuo įvykio nematė. Pamačiusi jį, sesuo iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Nors to nenorėjo, sakė sesei, kad nereikia, bet sesei įvykio aplinkybių nepasakojo. Gydymo įstaigoje jam buvo nustatytas nosies kaulo ir atrodo akiduobės lūžiai, krūtinės sumušimas. Apibendrinant gali pasakyti, kad tiksliai pamena vieną O. G. vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį, ar šis smūgis galėjo sukelti jam nosies lūžį, negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes paskui buvo smūgiai, kurių nepamena tiksliai, bet jų buvo nemažiau negu dar trys, ir kas sukėlė jam nosies lūžį, negali atsakyti. Patikslinant savo pirminius parodymus tai viskas, ką gali pasakyti, nes kadangi buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, o po pirmojo smūgio apsvaigo, todėl tiksliai kas vyko po to, negali įvardyti. Šie jo parodymai teisingi, prašo jais vadovautis ikiteisminio tyrimo metu ir atsisako dalyvauti akistatose, jei būtų prieštaravimai tarp kitų asmenų ir jo, nes jų kompanija buvo didesnė ir tiesiog bijo susitikti su tais žmonėmis, mano, kad visi susitarę gali jį apkalbėti. Šiuo metu jis tarnauja Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Šiaulių Aviacijos bazės Apsaugos eskadrilės 3 apsaugos grandies (duomenys neskelbtini), tarnyba tęsis iki 2023 m. gegužės mėnesio, todėl visą minėtą laikotarpį praleis tarnyboje (t. 1, b. l. 81-82).

7. 2022 m. rugpjūčio 8 d. asmens apžiūros protokolu, fotolentelėmis nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.07 val., (duomenys neskelbtini), Palangos miesto policijos komisariato patalpose apžiūrimas asmuo J. L.. Apžiūros metu ant J. L. veido matoma kraujosruva po dešine akimi. Taip pat apžiūrint dešinę ranką, ties bicepso raumenimi matomos kraujosruvos (t. 1, b. l. 91-97).

8. Specialisto išvada Nr. G 1268/2022 (03) nustatyta, jog J. L. nustatyti šie sužalojimai - galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiu su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais. Dėl galvos sumušimo padaryti nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiai sveikatą sutrikdė ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi visos trauminių kontaktų sritys yra išsidėsčiusios viena šalia kitos apie kairę akį ir nosį, todėl visus veido sužalojimus J. L. galėjo patirti vienmomentiškai (t. 1, b. l. 108- 109).

9. Liudytojas R. R. parodė, jog nepamena kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Darė savo darbą, jei žmonės konfliktuoja, jie juos išprašo lauk. Nepamena šio atvejo. Dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ apsauginiu visuomeniniais pagrindais. Prižiūrėdavo tvarką. Teismas pagarsina liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 182-183), kuriuos pastarasis patvirtino. Papildomai paaiškina, jeigu du asmenys konfliktuoja, abu išprašo santykius aiškintis į lauką. Jei vienas neagresyvus, leidžia jam likti.

9.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, jog M. K. yra jo draugas ir jis 2022 m. vasaros sezono metu buvo išsinuomojęs kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) patalpas, kur vykdė kavinės veiklą. Kiek jam žinoma M. K. įmonė vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis niekada nedirbo M. K. įmonėje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau M. K. paprašius padėdavo prižiūrėti tvarką kavinės teritorijoje geranoriškai, be jokio atlygio. Tai yra aš stebėdavo, kad kokios girtos kompanijos kavinės teritorijoje netriukšmautų, nesimuštų, netrukdytų kitų klientų poilsio ir panašiai. Kartu jam padėdavo tvarką kavinėje palaikyti A. G., tikslių jo duomenų nežino. Kiek jam žinoma A. G. taip pat kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai nedirbo, tik geranoriškai bendru sutarimu jam padėdavo prižiūrėti tvarką. Kitų darbuotojų, kurie būtų vykdę apsaugos darbuotojų funkcijas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, o juos lankytojai galėdavo palaikyti apsaugos darbuotojais, nes kaip minėjo atliko jiems būdingas funkcijas. Galimai 2022 m. liepos 31 d. jis su A. G. taip pat buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir prižiūrėjo tvarką, nes kavinėje būdavo kiekvieną savaitgalį pas draugą M. K.. Vasaros sezono metu kavinėje, ypač paryčiais būdavo ne viena konfliktinė situacija. Ar 2022 m. liepos 31 d. nakties metu buvo kokia nors konfliktinė situacija, muštynės, nepamena, negali to nei patvirtinti nei paneigti, nes kaip minėjo jų būdavo nemažai. Nepamena tokios situacijos, kad konkrečiai kokia nors kompanija būtų susimušusi su kita kompanija, kad jam kartu su A. G. būtų tekę ką nors skirti ar ginti, gal ir galėjo taip būti, bet šiuo metu nepamena. Jokių asmenų iš Mažeikių jis nepažįsta ir neprisimena kokios nors konfliktinės situacijos, kad iš to miesto asmenys būtų susimušę ar sukonfliktavę. Ašarines dujas yra tekę panaudoti savigynai, bet kada ir kokiomis aplinkybėmis, dabar jau tikrai negali prisiminti. Ar tai galėjo būti 2022 m. liepos 31 d., negali pasakyti. Kad kas nors ką nors būtų apipylęs alkoholiniu kokteiliu, neprisimena tokios situacijos, gal ir buvo, tiesiog daug laiko praėjo, o kavinėje tai būna nuolat, kai neblaivūs asmenys taip elgiasi. Asmenų vardais ir pavardėmis J. L., E. M., K. E., G. R., M. V., O. G., E. B. jam nėra pažįstami, nėra su tokiais asmenimis bendravęs. Kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameros nebuvo pajungtos, todėl jokių vaizdo įrašų per visą vasaros sezoną nebuvo daroma (t. 1, b. l. 182-183).

10. Liudytojas G. R. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, yra draugai. Nukentėjusiuosius irgi pažįsta, bet nėra draugai. Atvyko atskirai. Visi jau buvo ten, jo draugai E. B., E. M.. Nukentėjusiųjų nematė. Tarp O. G. ir M. V. kilo konfliktas. Susiginčijo, apsižodžiavo, apsispjaudė, apsauga išprašė lauk M. V.. Po kokių 15 minučių grįžo su J. L.. Jie prie įėjimo juos kvietė, kad jie ateitų pas juos pasikalbėti, išsiaiškinti. Jie sėdėjo lauko terasoje, tai tęsėsi gal 20 minučių. Buvo pravardžiavimosi, jam ir skambino, ir rašė M. V.. Apsauginis pasakė, kad tai negali tęstis, nes jie trukdo visą tvarką. Sako, eikit išsiaiškinti, arba juos išmes. Jie išėjo prie įėjimo ir viskas prasidėjo nuo to, kad J. L. priėjo prie O. G., apsižodžiavo. Pirmas fizinis kontaktas buvo nuo O. G.. Išprovokuotas O. G. J. L. trenkė. Po smūgio J. L. parkrito, atsistojo, toliau ėjo link jo, jis atsitraukė, ėjo link E. M., prasidėjo susistumdymai. E. M. parkrito, E. B. tiesiog jį nustūmė nuo E. M.. Galų gale jie vėl pradėjo stumdytis – E. M. ir J. L.. Pirmas smūgis buvo iš J. L., kiek pamena. Iš jo draugų buvo labiau savigyna. Pas tyrėją jis tiesiog sakė, kad nieko nepamena, nes turėjo išvykti ir jam sakė, kad jeigu neatvyks, negalės išvykti iš šalies. Jis sakė, kad nieko nepamena, kad tik greičiau išeitų iš ten. Lauko terasoje sėdėjo su kaltinamaisiais. Buvo tarp M. V. ir E. B. istorija iš seniau. E. B. draugai pamatė M. V., apsižodžiavo. Pro jų kompaniją ėjo M. V.. Pakvietė M. V., kad prieitų pasišnekėti, susiginčijo, buvo kažkoks fizinis kontaktas, pasistumdė, atėjo apsauga, išvarė M. V. lauk. M. V. išėjo ir grįžo su J. L.. Jie stovėjo prie įėjimo, nes jų neįleido į vidų. Jie pradėjo juos kviesti. Apsauga liepė jiems su jais išsiaiškinti. Bet jie nėjo su tikslu muštis. Bet tam tikri žodžiai priveda prie tam tikrų veiksmų. Jis matė, kad E. B. nustūmė J. L. nuo E. M.. J. L., gavęs kelis smūgius nuo O. G., veržėsi į priekį link jų kompanijos. E. M. stumdėsi susikibęs, parkrito. Apsauginis apipurškė J. L. dujomis. Dar buvo muštynės tarp M. V. ir E. B.. Matė, kad J. L. kruvinas. 2023 m. liepos 31 d. 04.01 val. buvo skambutis nuo M. V.. Tada buvo žinutės, bet ji ištrinta. 04.37 val. kitas skambutis iš M. V., 04.37 val. žinutė „Pakviesk savo tą draugelį, pašnekėsim ramiai.“ Čia visur per Messenger žinutės. 04.40 val. jis atrašė „OK“ ir nuėjo šnekėtis. Ne iš karto pradėjo muštis, iš pradžių kalbėjosi. J. L. atrodė labai agresyvus. O. G. trenkė J. L. pirmas kumščiu į veidą. Smūgis galva buvo O. G. J. L.. J. L. ėjo į priekį su intencija smūgiuoti O. G., tačiau pastarasis jam smūgiuodavo pirmas. J. L. sužalojimai yra nuo O. G. veiksmų, nes jis nematė nei vieno smūgio iš E. M. arba E. B. į veidą J. L.. Smūgio keliu į veidą nematė. R. R. nebuvo tas žmogus, kuris purškė dujas. E. B. negalėjo suduoti J. L., nes jis viską matė, žiūrėjo iš šalies.

11. Liudytojas K. E. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusiųjų nepažįsta. Praėjo jau 2-3 metai. Sėdėjo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, pramogavo. Nukentėjusieji juos visaip provokavo. Jie po kokio pusvalandžio pakilo į viršų su jais pakalbėti ir apsistumdė. Atvažiavo su mašina, nepamena, ar jis vairavo. Gal su E. B. atvažiavo, nepamena. Jų buvo didelė draugų kompanija, net vardų visų nepamena. Teismas pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 176-178), pastarasis patvirtino tuos parodymus. Papildomai paaiškino, jog prisiminė, kad vienas iš apsauginių papurškė dujų vienam iš nukentėjusiųjų, atrodo, mažesniam. Nukentėjusieji stovėjo viršuje, o jie sėdėjo terasoje. Jie buvo prie įėjimo, gal 2 metrai nuo pagrindinio įėjimo, o jie buvo už 8-9 metrų nuo jų. Atrodo, kad apsauga nesureagavo į jų apsižodžiavimus, tik kai pradėjo draskytis, tada apsauga sureagavo. Nematė, kad E. B. būtų kažkam sudavęs. Jei būtų kontaktavęs E. B. ir J. L., jis būtų matęs.

11.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. E. parodė, jog 2022 m. liepos 30 d. apie 16 val. su E. B. iš Mažeikių atvažiavo į Palangą. Vakare nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten sutiko E. M. ir dar kelis iš matymo pažįstamus mažeikiškius. Apie 4 val. kavinės lauko terasoje išgirdo, kaip nepažįstamas vaikinas, kaip dabar žino, J. L. rėkavo, keikėsi, kvietė Eloną ir Edviną pasikalbėti. J. L. buvo agresyviai nusiteikęs, apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje. Su J. L. buvo dar vienas tuomet nepažįstamas vaikinas, kaip dabar žino M. V.. Išėję iš kavinės teritorijos, ketino vykti namo. Matė, kad E. B. susistumdė su Vasiliausku, pargriuvo, galynėjosi ant žemės. J. L. sudavė kumščiu E. M. į pilvą, o pastarasis gindamasis norėjo smogti J. L.. Nepataikė, paslydo, po to J. L. sugriebė E. M. už liemens ir pakėlęs metė į žemę. Atsistojęs E. M. trenkė J. L. į žandikaulį. J. L. nenuvirto, sklaidėsi rankomis, alkūne pataikė O. G., kuris 1 ar 2 kartus smogė į veidą J. L.. Norėdamas nutraukti muštynes išsivedė Barkų į viešbutį, kur buvo apsistoję. Pats nieko nemušė. Nepamena, kad J. L. būtų buvęs pargriautas ant žemės. Tokio įvykio, kad tą vakarą kažkas būtų apipiltas alkoholiu, nematė, kalbų apie tai negirdėjo. Po įvykio E. M. buvo sumuštas veidas ir atsirado guzas ar mėlynė nugaroje. E. B. buvo nubrozdintas veidas ir suplėšytas megztinis. Ar buvo sužaloti J. L. ir M. V., negali nurodyti. Jei prieš J. L. ir M. V. jo draugai ir atliko kokius veiksmus, tai tik gindamiesi nuo jų agresyvaus puolimo (t. 1, b. l. 176-178).

12. Liudytojas A. G. parodė, jog nepažįsta kaltinamųjų, nukentėjusiuosius yra matęs iš toli. Tiesiog buvo muštynės. Per vasarą yra matęs daug muštynių. Šitos išsiskyrė nebent tuo, kad buvo daug žmonių. Veiksmas vyko labiau prie parduotuvės „Rimi“. Konkrečiau nė vieno veido nematė. Matė iš 30 metrų atstumo. Veidų nepamena, viskas vyko už kavinės ribų. Jie turi dujų balionėlius, bet nenaudoja, dėl savęs nešiojasi. Jis dujų nenaudojo. Dirbo dviese, jis ir jo treneris R. R.. Kamerų, kiek žino, ten nėra. Kadangi apsaugos viršininkas yra jo asmeninis treneris, jis padėdavo vasarą. Nevadintų tai darbu. Nepamena, ar viduje buvo kažkokia situacija. Jei būtų koks konfliktas, pirma eitų treneris, paskui jis prikibtų, jei reikėtų. Jie nesikiša, kai muštynės vyksta už kavinės ribų. Jie sėdi ir stebi, policijos nekviečia. Gal ir buvo policija, nepamena. Dujų niekada nėra naudojęs. Pirma į visus konfliktus eina R. R., jis eina tik jei reikia pagalbos. Išveda tuos, kurie yra agresyvesni, o nukentėję lieka. Atgal tų agresyvių neįleisdavo.

13. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys – 2022 m. liepos 31 d. policijai pranešta, kad į Palangos ligoninę greitosios pagalbos automobiliu pristatytas J. L., kuris sužalojimo aplinkybių medikams nepasakojo. Medikus kvietusi L. L. pareigūnams nurodė, kad iškvietė pagalbą, pamačiusi sumuštą brolį. Sumušimo aplinkybių brolis jai nepasakojo. 2022 m. rugpjūčio 4 d. J. L., paklaustas pareigūnų, ar pageidauja kreiptis su pareiškimu, dėl sužalojimo, nurodė, kad apsispręs po to, kai apsilankys pas gydytojus ir pasitars su artimaisiais. Policijos pareigūnai, įvykio vietą apžiūrėjo 2022 m. rugpjūčio 8 d., nustatė, kad baro aplinkoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 70-75, t. 2, b. l. 1, 7, 9).

14. Duomenys apie Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas J. L. gydymui - dėl nukentėjusiajam suteiktų medicininių paslaugų Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 311,51 Eur ieškinį. 2023 m. kovo 15 d. šias išlaidas atlygino E. M., gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos įgalioto atstovo pranešimas dėl ieškinio atsisakymo (t. 1, b. l. 113-132).

15. 2023 m. birželio 14 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-29826-22 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00085-23 išskirta medžiaga dėl O. G. bendrininkavimo veikose, numatytose BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (t. 1, b. l. 60).

16. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

17. Teismų praktikoje paprastai vienas iš pagrindinių įrodymų įrodinėjant kaltinamųjų kaltę yra nukentėjusiųjų parodymai. Tačiau nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. L. įvykio aplinkybių negalėjo nurodyti, tik parodė, jog atėjus jaunuolių kompanijai, kurioje buvo kaltinamieji, kažkas iš šono nukentėjusiajam kažką pasakė ir jis atgal kažką atsakė. Tik pamena, kad kažkas iš jaunuolių sudavė nukentėjusiajam M. V. ir jam. Nukentėjusysis J. L. patikslino, kad matė akies kampeliu kaip pareina smūgis ir jis apsvaigo. Negali pasakyti, kas prieš jį smurtavo. Patikslino, jog pamena tik O. G. smūgį. Nukentėjusysis M. V. parodė, jog pribėgo O. G. ir jį apipylė. Tada jis pasikvietė J. L., po ko norėjo pasikviesti O. G., bet atėjo 7-8 žmonės tarp kurių buvo E. B., E. M., O. G.. Nukentėjusysis M. V. parodė, jog paklausus O. G., kodėl pastarasis jį apipylė, O. G. trenkė jam iš galvos į galvą. Tada J. L. gal kažką pasakė. Tada O. G. ir J. L. trenkė iš dešinės rankos su kumščiu. Matė, kad E. B. ir E. M. pradėjo šokti ant J. L.. Tada E. B. pribėgo ir jam trenkė, ir jie pradėjo su E. B. stumdytis, mušimų nebuvo. Be to, konflikto pradžioje E. B. dar jį apspjovė. Nukentėjusysis M. V. parodė, jog jis nenukentėjo, neturi pretenzijų niekam. O. G. atsiprašė jo po įvykio. O. G. jam sudavė su galva į galvą, o J. L. iš kumščio. Buvo gal ištinę, bet mėlynių nebuvo, tačiau skausmas buvo.

18. Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, pripažino, kad apspjovė du kartus M. V., bet smūgių nesudavė. Matė, kaip O. G. su M. V. apsistumdo, matė, kad pastarojo nugara kažkuo apipilta. Apsauginiai, neapsikentę to sambrūzdžio, kad vieni yra kavinėje, kiti – šalia jos ir triukšmauja, liepė jiems eiti su jais išsiaiškinti arba iš viso eiti iš kavinės. Jie išėjo, o M. V. su J. L. toliau ant jų visokiais necenzūriniais žodžiais kalbėjo. Išprovokavo jį ir jis apspjovė M. V. du kartus. Jis matė, kad O. G. sudavė J. L. smūgį. Matė, kad J. L. pradėjo pulti ant E. M., susikibę daužėsi, mušėsi. Tada įsikišo apsaugos darbuotojai. Nupurškė J. L. dujomis. Po ko, susikibo su M. V., pasiritinėjo ant žemės minutę ar dvi ir viskas baigėsi. Jie iš tos kavinės patys nebūtų ėję, jei nebūtų apsauga liepusi išeiti.

19. Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog J. L. bandė jį pargriauti. Norėdamas ištrūkti iš jo gniaužtų, trenkė, tai yra, spyrė iš kojos kelio norėdamas ištrūkti. J. L. konfliktavo, grasino jam, po to sukonfliktavo su O. G. ir pastarasis J. L. trenkė į veido sritį kumščiu. Tada J. L. pradėjo eiti link jų draugų kompanijos, J. L. bandė jam trenkti smūgį, jis išvengė smūgio ir, bijodamas, kad vėl trenks, trenkė pats kaip gynyba. Trenkė kelis smūgius, J. L. jam įtrenkė vieną. Galėjo būti, kad jis trenkė tris kartus. Tada J. L. bandė jį pargriauti, paimti kojas ir tada jis iš kelio trenkė J. L. į akies sritį, o J. L. jį pakėlęs metė į žemę, bet tada įsikišo apsauginiai, papurškė dujomis J. L.. Kaltinamasis sutinka, kad galėjo tas jo vienas smūgis kojos keliu padaryti tuos visus sužeidimus, nurodytus specialisto išvadoje, bet nurodė, jog ir O. G. daug smūgių sudavė. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų. 2000 Eur galėtų sumokėti žalą, bet ne 20 000 Eur.

20. Šių nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų parodymus iš esmės nepatvirtino nė vienas teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų. Liudytojais apklausti apsaugos darbuotojai A. G. ir R. R. bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, neigė, kad purškė dujas, bet patvirtino, jog turi dujų balionėlius savigynai. Liudytojas G. R. patvirtino, jog tarp O. G. ir M. V. kilo konfliktas: susiginčijo, apsižodžiavo, apsispjaudė, apsauga išprašė lauk M. V.. Liudytojas dar patvirtino, kad matė, jog J. L. priėjo prie O. G., apsižodžiavo ir pirmas fizinis kontaktas buvo nuo O. G.. Išprovokuotas O. G. J. L. trenkė galva į galvą. Mano, kad J. L. sužalojimai yra nuo O. G. veiksmų, nes jis nematė nei vieno smūgio iš E. M. arba E. B. į veidą J. L.. Smūgio keliu į veidą nematė. E. B. negalėjo suduoti J. L., nes jis viską matė, žiūrėjo iš šalies. Liudytojas K. E. patvirtino, jog matė, kad E. B. susistumdė su M. V., pargriuvo, galynėjosi ant žemės. Matė, kad E. M. trenkė J. L. į žandikaulį. J. L. nenuvirto, sklaidėsi rankomis, alkūne pataikė O. G., o pastarasis 1 ar 2 kartus smogė į veidą J. L..

21. Taigi, išanalizavus ir įvertinus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir juos sugretinus su ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis, teismas procesinį sprendimą priims vadovaudamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

22. Kaltinamieji E. B. ir E. M. kaltinami tuo, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir jį sužalojo taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusysis ilgai sirgo bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: jie, 2022 m. liepos 31 d., apie 04.50 val. (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, E. B., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su O. G. ir E. M., siekdamas viešai pažeminti M. V., nusekė paskui jį iš kavinės į lauką ir ten sukėlė muštynes. Siekdamas išprovokuoti muštynes, E. B. du kartus apspjovė M. V. ir jį, buvusį kartu su J. L., užpuolė. E. B. ne mažiau kaip po vieną kartą smogė kumščiu M. V. ir J. L., taikydamas į veidą ir galvą, tuo pat metu prieš šiuos asmenis smurtaujant ir O. G. bei E. M.. E. B., E. M. ir O. G. bendrais veiksmais M. V. sukeltas fizinis skausmas, J. L. padaryti galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimai su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais. Dėl nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžių J. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šių sužalojimų nukentėjusysis sirgo ilgiau kaip 10 dienų. Dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdyta visuomenės rimtis.

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

24. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

25. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybė, kad kaltinamieji E. B. ir E. M. būtų buvę susitarę atlikti smurtinius veiksmus kartu su O. G. nukentėjusiųjų M. V. ir J. L. atžvilgiu. Iš esmės nustatyta, kad konfliktas prasidėjo dėl to, jog O. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, apipylė nukentėjusįjį M. V.. Tuomet nukentėjusįjį M. V. apsaugos darbuotojas išprašė iš kavinės į lauką, todėl nukentėjusysis M. V. kvietė O. G. išeiti į lauką pasikalbėti (rašė žinutes liudytojui G. R.). Kadangi viena kompanija, kurioje buvo kaltinamieji, sėdėjo kavinės terasoje, o nukentėjusieji buvo prie kavinės lauke, todėl pastariesiems replikuojant kaltinamųjų atžvilgiu, apsaugos darbuotojai jų paprašė išeiti iš kavinės ir išsiaiškinti, nes trukdo kavinės veiklai. Todėl jaunuolių kompanija, kurioje buvo kaltinamieji, išėjo į lauką pasikalbėti. Kaip nurodė ir patys kaltinamieji, jie nebūtų ėję kalbėtis su nukentėjusiaisiais, tačiau buvo paprašyti apsaugos darbuotojų netrukdyti kavinės veiklai, todėl ir išėjo. Todėl teismo nuomone, byloje nenustatyta aplinkybė, kad kaltinamieji ir kiti jaunuoliai buvę kartu su kaltinamaisiais, išėjo iš kavinės su tikslu sumušti nukentėjusiuosius. Viskas įvyko spontaniškai, aktyvius smurtinius veiksmus atliko tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis J. L..

26. Kaip jau teismas pasisakė nuosprendžio 17-20 punktuose, teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad byloje patvirtinta ta aplinkybė, jog kaltinamasis E. B. du kartus apspjovė nukentėjusįjį M. V. ir vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į veidą. Nors kaltinamasis E. B. pripažįsta, kad tik du kartus apspjovė nukentėjusįjį M. V., tačiau nukentėjusysis M. V. patvirtino, jog gavo vieną kartą smūgį į veidą, nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

27. Specialisto išvadoje Nr. G 1268/2022 (03) konstatuoti nukentėjusiajam J. L. sekantys sužalojimai - galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiu su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais. Dėl galvos sumušimo padaryti nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiai sveikatą sutrikdė ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Visi veido sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai (t. 1, b. l. 108-109). Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai. Byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis E. M. kojos keliu smogė nukentėjusiajam į veidą, ką kaltinamasis pripažįsta, o minėta specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas vienmomentiškai. Nukentėjusysis J. L. iš esmės nusikaltimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Liudytojų, kurie galėtų patvirtinti kitokias aplinkybes nei nustatė teismas teisiamųjų posėdžių metu, nėra.

28. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybė, jog buvo būtini abiejų kaltinamųjų E. B. ir E. M. tarpusavyje suderinti veiksmai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. L. sveikata, kadangi nustatyta, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas įvyko dėl kaltinamojo E. M. veiksmų.

29. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamieji veikė atskirai ir todėl šalintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupėje.

30. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas O. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, veiksmai bei kaltės klausimas.

31. Kaltinamajam E. B. kaltinimai buvo pareikšti dėl to, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir jį sužalojo taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusysis ilgai sirgo bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: 2022 m. liepos 31 d., apie 04.50 val. (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, E. B., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su O. G. ir E. M., siekdamas viešai pažeminti M. V., nusekė paskui jį iš kavinės į lauką ir ten sukėlė muštynes. Siekdamas išprovokuoti muštynes, E. B. du kartus apspjovė M. V. ir jį, buvusį kartu su J. L., užpuolė. E. B. ne mažiau kaip po vieną kartą smogė kumščiu M. V. ir J. L., taikydamas į veidą ir galvą, tuo pat metu prieš šiuos asmenis smurtaujant ir O. G. bei E. M.. E. B., E. M. ir O. G. bendrais veiksmais M. V. sukeltas fizinis skausmas, J. L. padaryti galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimai su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais. Dėl nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžių J. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šių sužalojimų nukentėjusysis sirgo ilgiau kaip 10 dienų. Dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdyta visuomenės rimtis.

32. Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo E. M. smurtiniu veiksmu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. L. sveikata ir pašalinus iš kaltinimo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkų grupę, kaltinamasis E. B. išteisinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis šio nusikaltimo nepadarė.

33. Sprendžiant E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 284 straipsnį nustatyta, jog kaltinamajam E. B. kaltinime nurodyti veiksmai, kuriuos jis atliko yra šie: E. B. du kartus apspjovė M. V. ir jį, buvusį kartu su J. L., užpuolė. E. B. vieną kartą smogė kumščiu M. V., taikydamas į veidą ir galvą, dėl ko M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas.

34. Analizuojant teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei ištirtą rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinime E. B. nurodytų veiksmų, be to, kad du kartus apspjovė nukentėjusįjį M. V. ir vieną kartą jam kumščiu trenkė taikydamas į galvą ar veidą, nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis E. B. pripažįsta, kad du kartus apspjovė nukentėjusįjį M. V. ir nors nepripažįsta, kad sudavė vieną smūgį, bet tai patvirtina pats nukentėjusysis, kuriuo netikėti teismas neturi pagrindo. Kiti liudytojai reikšmingų aplinkybių dėl E. B. atliktų veiksmų nenurodė.

35. Be to, E. B. buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys Nr. 2K-584/2014, Nr. 2K-49-693/2019 ir kt.). Tai, kad kaltinamasis E. B. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina jo paties prisipažinimas, tačiau kaltinamasis nurodė, jog jo neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Kadangi byloje nėra nustatytas E. B. neblaivumo laipsnis, todėl teismas neturi tokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad kaltinamasis E. B. būdamas blaivus, būtų pasielgęs kitaip ir nebūtų nusikaltęs. Todėl teismas nelaiko E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

36. Tokiu būdu, teismo nuomone, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: jis, 2022 m. liepos 31 d., apie 04.50 val. (duomenys neskelbtini), lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, du kartus apspjovė M. V. ir jį, buvusį kartu su J. L., užpuolė. E. B. vieną kartą smogė kumščiu M. V. taikydamas į veidą ir galvą, tokiais veiksmais M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, o dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdyta visuomenės rimtis.

37. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

38. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

39. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

40. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. B. jam inkriminuotus veiksmus M. V. atžvilgiu įvykdė viešoje vietoje – lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo daug pašalinių asmenų ir trukdė pastarųjų rimtį, apsaugos darbuotojai turėjo įsikišti į konfliktą, todėl E. B. neabejotinai sutrikdė viešąjį rimtį ir tvarką, o nukentėjusiajam M. V. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo E. B. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį įrodyta ir kvalifikuotina teisingai.

41. Kaltinamajam E. M. kaltinimai buvo pareikšti dėl to, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir jį sužalojo taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusysis ilgai sirgo bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: 2022 m. liepos 31 d., apie 04.50 val. (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, E. B., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su O. G. ir E. M., siekdamas viešai pažeminti M. V., nusekė paskui jį iš kavinės į lauką ir ten sukėlė muštynes. Siekdamas išprovokuoti muštynes, E. B. du kartus apspjovė M. V. ir jį, buvusį kartu su J. L., užpuolė. E. B. ne mažiau kaip po vieną kartą smogė kumščiu M. V. ir J. L., taikydamas į veidą ir galvą, tuo pat metu prieš šiuos asmenis smurtaujant ir O. G. bei E. M.. E. B., E. M. ir O. G. bendrais veiksmais M. V. sukeltas fizinis skausmas, J. L. padaryti galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimai su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais. Dėl nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžių J. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šių sužalojimų nukentėjusysis sirgo ilgiau kaip 10 dienų. Dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdyta visuomenės rimtis.

42. Kaltinamasis E. M. sutiko su pareikštu kaltinimu. Paaiškino, jog nukentėjusysis J. L. bandė jį pargriauti ir norėdamas ištrūkti iš jo gniaužtų, trenkė, tai yra, spyrė iš kojos kelio J. L.. Kaltinamasis sutiko, kad galėjo tas jo vienas smūgis kojos keliu į veidą J. L. padaryti tuos visus sužeidimus, nurodytus specialisto išvadoje.

43. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų ir nesant kitų šios dalies punktuose nustatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp kaltinamųjų E. B., E. M. ir nukentėjusiojo M. V. vyravo konfliktiški santykiai dėl anksčiau buvusios iškeltos ir nutrauktos baudžiamosios bylos. Tačiau, akivaizdu, kad nuoskaudos išliko. Konfliktą minėtą vakarą išprovokavo O. G. apipildamas nukentėjusįjį M. V.. Visi to vakaro dalyviai į Palangą buvo atvažiavę iš Mažeikių ir vienas kitą vienokiu ar kitokiu būdu pažinojo. Nukentėjusysis J. L. taip pat nurodė, jog iš matymo pažinojo kaltinamuosius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ir pats nukentėjusysis atliko aktyvų vaidmenį siekdamas padėti draugui M. V. išsiaiškinti, kodėl pastarais buvo apipiltas. Liepė M. V. pasikviesti O. G., pasiaiškinti, tačiau atėjus didesnei draugų kompanijai, įvyko susistumdymas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad konfliktas įvyko iš dalies dėl E. M. draugo O. G. ir E. B. asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju M. V., o E. M. nusikalstamo elgesio motyvas buvo vykusio konflikto metu padėti draugams išvengti fizinio smurto. Todėl kaltinamojo E. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas įspėjo kaltinamąjį ir gynėją dėl galimybės perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, todėl tai nelaikytina jo teisės į gynybą pažeidimu.

45. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdamas padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: 2022 m. liepos 31 d., apie 04.50 val., (duomenys neskelbtini), lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, E. M. kilusio konflikto tarp M. V. ir E. B. metu, sudavė smūgį kojos keliu nukentėjusiajam J. L. į veidą, padarydamas pastarajam galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimai su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tais pačiais veiksmais dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdė visuomenės rimtį.

46. Be to, E. M. buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuosprendžio 35 punkte yra išsamiai pasisakyta dėl kasacinio teismo praktikos, pripažįstant atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tai, kad kaltinamasis E. M. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina jo paties prisipažinimas, tačiau kaltinamasis nurodė, jog jo neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Kadangi byloje nėra nustatytas E. M. neblaivumo laipsnis, todėl teismas neturi tokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad kaltinamasis E. M. būdamas blaivus, būtų pasielgęs kitaip ir nebūtų nusikaltęs. Todėl teismas nelaiko E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

47. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

48. J. L. sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada Nr. G 1268/2022 (03), kurioje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, kaltinamojo E. M. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį teismas išsamiai pasisakė kvalifikuojant kaltinamojo E. B. veiką pagal BK 284 straipsnį nuosprendžio 37-39 punktuose, kas atitinka ir E. M. veiksmus, tai yra kaltinamojo E. M. smurtiniai veiksmai neabejotinai buvo atlikti viešoje vietoje, kurioje buvo daug pašalinių asmenų ir jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

III. Bausmės skyrimo motyvai

49. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems E. B. ir E. M., teismas vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

50. E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

51. E. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, padaryta veika yra tyčinė, baigta. E. B. anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 130-133, 138-142), dirba. Nukentėjusysis M. V. pretenzijų neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad E. B. už šį nusikaltimą skirtina bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

52. Kardomoji priemonė E. B. byloje paskirta nebuvo.

53. E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

54. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato bausmes – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

55. BK 284 straipsnyje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

56. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis E. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 76-78, 82-84), byloje pateiktoje charakteristikoje iš darbovietės E. M. charakterizuojamas kaip sąžiningas žmogus, noriai padeda ir sutaria su kolegomis, kruopštus, pareigingas darbuotojas (t. 3, b. l. 60), savo noru atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalą, pravedė nukentėjusiajam J. L. 1000 Eur už patirtą žalą (t. 3, b. l. 46), todėl manytina, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam E. M..

57. Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 72-73), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

58. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

59. Nukentėjusysis J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 8-9). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog po patirto fizinio smurto jis galėjo likti aklas, negalėjo dirbti, patyrė nuostolių, o tie lūžiai jam gali atsiliepti ateityje. Gydėsi vaistais, skausmai dideli, negalėjo miegoti, gėrė nuskausminamuosius. Nosis ir akis liko kreivos. Iki įvykio jis važinėdavo keturračiu, kaituodavo, o šito kažkiek laiko negalėjo daryti dėl sužalojimų. Į psichologus nesikreipė.

60. Nukentėjusiojo J. L. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

61. Pažymėtina, kad E. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinus, jis pašalintinas iš civilinių atsakovų ir J. L. ieškinio pagrįstumas nagrinėjamas tik kaltinamojo ir civilinio atsakovo E. M. atžvilgiu.

62. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

63. Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis J. L. dėl kaltinamojo E. M. jam padarytų sveikatos sužalojimų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimai su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl padarytų sužalojimų jautė fizinį skausmą, teko vartoti vaistus, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio J. L. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusios fizinei ar psichinei sveikatai. Pažymėtina ir tai, jog po įvykio - 2022 m. rugpjūčio 18 d., nukentėjusysis pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tai yra, praėjus nepilnoms trims savaitėms po įvykio nukentėjusiojo sveikatos būklė jam jau leido atlikti tarnybą.

64. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, įvykio aplinkybes, skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 4000 eurų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 4000 eurų, įskaičiavus kaltinamojo E. M. sumokėtus 1000 Eur nukentėjusiajam bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiajam iš kaltinamojo E. M. priteistina 3000 Eur neturtinė žala.

65. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju J. L. patyrė 1200 Eur atstovavimo išlaidas (t. 3, b. l. 10, 12), nes jam atstovavęs advokatas R. M. konsultavo nukentėjusįjį, dalyvavo apklausose, susipažino su bylos medžiaga, rengė civilinį ieškinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose. Šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo E. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nes jis šio nusikaltimo nepadarė.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. L. iš E. M. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti

Priteisti iš E. M. nukentėjusiojo J. L. naudai 1200 Eur atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė