Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2747-429/2016 pagal pareiškėjų E. L. ir L. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant bylos nagrinėjime ir jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjui nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jis nežinojo apie bylos nagrinėjimą ir todėl jame nedalyvavo, dėl ko nebuvo tiesiogiai išklausytas teisme. Pareiškėją atstovavęs advokatas Jonas Skalskas iš esmės veikė vien pareiškėjos interesais, todėl nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad jį formaliai atstovavęs advokatas nepranešė pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, kas turėtų būti vertinama kaip pakankamas pagrindas paneigti CPK 118 straipsnio 1 dalyje, 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad teismo šaukimo ir procesinių dokumentų įteikimas atstovui laikomas tinkamu jų įteikimu atstovaujamajam. Advokato atstovavimas teisme, kai jis elgiasi priešingai atstovaujamojo interesams, negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo dalyvavimu teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų dokumentų prijungimo. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – pretenziją – pareiškimą advokatui, o pareiškėja E. L. su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – advokato J. Skalsko elektroninių laiškų L. L. kopijos, L. L. elektroninių laiškų advokatui J. Skalskui kopijos, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK viešosios policijos skyriaus 2016 m. sausio 14 d. raštas Nr. 20-S-6892/2.2-20-14, (duomenys neskelbtini) medicinos centro 2016 m. vasario 15 d. raštas Nr. 16-9 su priedais, L. L. SMS žinutėmis E. L..

Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju sprendžiama, kad tokių įrodymų pateikimo poreikis kilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Šalys su viena kitos pateiktais naujais įrodymais yra susipažinusios, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiais įrodymais šalys grindžia savo argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas L. L. teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant bylos nagrinėjime ir jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, advokatas Jonas Skalskas netinkamai atstovavo pareiškėjo interesus byloje. Pažymėtina, kad bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu nagrinėjamos supaprastino (sumarinio) proceso, kurį reglamentuoja CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama sumarinio proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 str. 3 d., 4 d., 3.54 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantui buvo pranešta apie 2016 m. sausio 11 d. vyksiantį bylos nagrinėjimą (šaukimą į teismo posėdį priėmė apelianto mama P. L. 2016 m. sausio 2 d.), apeliantas 2016 m. sausio pradžioje buvo Lietuvoje (raštas ir nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, b.l. 51-53), teismui apeliantas nepateikė jokių prieštaravimų, nesutikimo dėl pasirašyto prašymo dėl santuokos nutraukimo ir sutartie dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš pateikto pareiškėjo L. L. susirašinėjimo elektroniniu paštu (b.l. 46-50) su advokatu J. Skalsku nustatyta, jog apie parengtus skyrybų dokumentus – prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantas buvo informuotas raštu 2015 m. gruodžio 14 d., ir pats advokatui nurodė, jog kitą savaitę bus Lietuvoje ir pasirašys dokumentus advokato kontoroje. Tokiu būdu darytina išvada, jog prieš pasirašydamas prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį apeliantas L. L. susipažino su sutarties turiniu ir visus neaiškumus galėjo išsiaiškinti su advokatu. Apie teismo posėdį, vyksiantį 2016 m. sausio 11 d. advokatas informavo apeliantą elektroniniu laišku 2015 m. gruodžio 28 d., o apie priimtą ir išsiųstą teismo sprendimą apeliantas taip pat buvo informuotas raštu elektroniniais laiškais 2016 m. sausio 12 d. ir 2016 m. sausio 20 d.

Todėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), o apelianto argumentai, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nedalyvavo teismo posėdyje, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos sustabdymo. Apeliantas pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kol Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-6359-752/2016 dėl tėvystės nuginčijimo.

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo argumentavo tuo, kad kitoje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl tėvystės nuginčijimo ir yra susijusios su šios civilinės bylos dalyku. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas. Atsižvelgiant į nepilnamečio E. L. interesus, nes nesant įrodymų apie tai, jog apeliantas L. L. nėra E. L. tėvas, jo prievolė teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą išlieka. Ši tėvų prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams išlieka ir civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į šios bylos, tiek į civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo esmę bei apelianto argumentus, sprendžia, kad net jei civilinėje byloje Nr. e2-6359-752/2016 ir būtų nustatyta, kad L. L. nėra E. L. tėvas, tai neturėtų jokios įtakos prievolei teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki to momento, kol jis oficialiai yra įregistruotas nepilnamečio tėvu.

Dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjai E. L. ir L. L. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu bei prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškimą patenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t.y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.

Šiuo atveju iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, kadangi po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo nauja aplinkybė, nes jis nėra nepilnamečio sūnaus E. L., gimusio (duomenys neskelbtini) d. tėvas. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas yra atskiras civilinio proceso institutas, reglamentuojamas CPK XVIII skyriuje ir skiriasi nuo teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos – t.y. teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo apeliacine tvarka.

Teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo įsitikinti, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, tokios sutarties netvirtinti. Apeliantas nurodydamas aplinkybę, jog nėra E. L. tėvas, jai pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, ir teigia, jog tai turėtų pagrįsti jo inicijuota byla dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Kitų argumentų, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinių dokumentų apeliacinei instancijai turinį, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog patvirtinta sutartis realiai neatitinka nurodomosios apelianto valios ir sprendžia, kad L. L. nurodyta aplinkybė dėl E. L. tėvystės neįrodo, jog ginčijamas Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą ir nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto teisių ir interesų pažeidimo nepagrįsti leistinais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro teisinio pagrindo išvadai spręsti apie esminį apelianto teisių pažeidimą, juolab kad prioriteto tvarka turi būti ginami nepilnamečio vaiko interesai.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos paskyrimo. Pareiškėja E. L. atsiliepime į pareiškėjo L. L. apeliacinį skundą prašė apeliantui už teismui teikiamą nepagrįstą skundą skirti baudą CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos eigos aplinkybes, be kita ko, byloje esančių pareiškėjo L. L. procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinio skundo dėl neįsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo pateikimas negali būti vertinamas sąmoningu naudojimosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu), todėl bauda apeliantui neskirtina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.