- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-6-449/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-70322-2005-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Linas Šiukšta (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius, Laimundas Baršauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.3.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str.3 p.)
- 2.4.6.3.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, Martynai Paušaitei, Daliai Lukoševičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistosios D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 MGL dydžio (39000 Lt) bauda. Paskirtą baudą nuteistoji įpareigota sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Iš nuteistosios D. P. priteista 391 823,82 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 6 050 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti X-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai (GNSB).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuteista už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, t. y. už tai, kad nuo 1994 m. liepos 1 d. būdama X-os Gyvenamojo namo statybos bendrijos (GNSB), registruotos Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje 1993- 06-10, adresu (duomenys neskelbtini), rejestro Nr. XXX kodas YYYYY, pirmininke, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę disponuoti X-os GNSB turtu bei gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų pagrindu turėdama pareigą pagal paskirtį naudoti bendrijos lėšas, tvarkyti sąskaitybą ir atlikti kitas su šiais įstatais susijusias funkcijas, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, privalėdama jos ir D. R. iš bendrijos narių grynaisiais pinigais surinktų įmokų už komunalines paslaugas pinigines lėšas kiekvieną dieną įnešti į bendrijos kasą ar sąskaitą banke, ar pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus, jei pinigai buvo panaudoti bendrijos naudai, iš bendrijos narių nuo 1998 m. gruodžio 21 d. iki 2005 m. kovo 26 d. surinktų grynųjų pinigų - 1 061 134,59 Lt sumos, gautos pagal kvitus forma F-10 serija:
23 V Nr. 284451 iki 284650 - 56 309 Lt;
23 AA Nr. 106101 iki 106300 - 53 834 Lt;
23 AB Nr. 0819101 iki 0819400 - 49 199 Lt;
23AE Nr. 0355701 iki 0355900 - 48 010,09 Lt;
23 AF Nr. 0442401 iki 0442600 - 45 292, 38 Lt;
AG Nr. 0868601 iki 0868900 - 37 48,70 Lt;
23 AI Nr. 0458551 iki 0458750 - 30 538,55 Lt;
23 AK Nr. 0378651 iki 0378850 - 40 702,37 Lt;
23 AL Nr. 0555501 iki 0555650 - 34 343,07 Lt;
23 AL Nr. 0555351 iki 0555500 - 22 609,36 Lt;
23 AN Nr. 0091001 iki 0091300 - 44 080,48 Lt;
23 AO Nr. 0317151 iki 0317350 - 38 703,94 Lt;
23 AP Nr. 0490001 iki 0490200 - 51 999,79 Lt;
23 AR Nr. 0091401 iki 0091700 - 57 582,80 Lt;
23 AS Nr. 0511201 iki 0511500-50 032,51 Lt;
23 AU Nr. 0332601 iki 0332800 - 52 902,50 Lt;
23 AUNr. 0770551 iki 0770850 - 65 708,11 Lt;
LVA Nr. 3145701 iki 3146200 - 55 849,80 Lt;
LVA Nr. 5530051 iki 5530550 - 90 687,31 Lt;
LVA Nr. 6551451 iki 6551850 - 52 027,06 Lt;
SPB Nr. 2256901 iki 2257200 - 46 411,74 Lt;
SPB Nr. 3725751 iki 3725919 - 20 949,83 Lt;
Iš G. M. - 187 Lt už 9,8, 10, 11 mėn. šildymą;
1998-12-21 iš E. Ž. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš D. M. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš A. N. - 252 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš D. R. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš A. A. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš B. D. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš S. M. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš K. J. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš T. K. - 359 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš R. G. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš V. S. - 352 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš V. M. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš V. V. - 197 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš I. Č. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš J. I. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš R. K. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš E. B. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš I. L. - 240 Lt už 2000 01;
Iš I. L. - 240 Lt už 12mėn.;
Iš R. P. - 252 Lt už 1998 10, 11 mėn. šildymą;
Iš S. C. - 231 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš R. S. - 209 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš M. M. - 252 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
1998-12-21 iš R. K. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš L. A. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš Z. P. - 605 Lt už 2002-06;
Iš D. D. - 252 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš A. B. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš D. P. - 375 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš B. I. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš J. G. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš L. K. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
Iš V. Ž. - 209 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš A. A. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284603 - 205 Lt už 1999 02;
iš D. P. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284601 - 257 Lt už 1999 02;
iš D. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284581 - 159 Lt už 1999 02 šildymą;
iš A. N. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284602 - 283 Lt už 1999 02 šildymą;
iš S. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284579 - 359 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284587 - 410 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. G. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284608 - 396 Lt už 1999 01, 02 šildymą;
iš R. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284584 - 253 Lt už 1999 02 šildymą;
iš D. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284609 - 159 Lt už 1999 02 šildymą;
iš A. S. pagal kvitą forma 10 serija 23 AU Nr. 770578 - 347,38 Lt už 2003 01;
iš A. S. pagal kvitą forma 10 serija 23 AU Nr. 770812 - 174,18 Lt už 2003 04;
iš B. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284599 - 295 Lt už 1999 02 šildymą;
iš A. G. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284600 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš V. V. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284590 - 217 Lt už 1999 02 šildymą;
iš I. Č. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284586 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš J. I. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284610 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284594 - 205Lt už 1999 02 šildymą;
iš Z. Z. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284593 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. P. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284582 - 283 Lt už 1999 02 šildymą;
iš E. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284576 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. S. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284605 - 232 Lt už 1999 02 šildymą;
iš M. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284607 - 283 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284589 - 159 Lt už 1999 02 šildymą;
2005-02-02 iš J. M. pagal kvitą forma 10 serija SPB, Nr. 3725818 - 76,24 Lt už 2004-12.
iš D. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 AS, Nr. 0511305 -215,76 Lt už 2002-07-08;
iš G. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284577 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš J. G. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284604 - 205 Lt už šildymą;
iš L. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284592 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš V. Ž. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284583 - 232 Lt už 1999-02 šildymą;
2005-02-01 iš V. M. pagal kvitą forma 10 serija SPB, Nr. 3725817 - 57,90 Lt už 2004-12 komunalines paslaugas;
2005-02-01 iš V. M. pagal kvitą forma 10 serija SPB, Nr. 3725816 - 203,74 Lt už 2004 09-10;
iš V. D. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284580 - 480 Lt už 1998-10-12, 1999 01,02;
iš I. J. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284578 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
Šalies argumentai
D. P. nurodžius Bendrijos buhalterei V. Š., dėl kurios baudžiamoji byla pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta, pagal kasos pajamų orderius užpajamuoti bendrijos kasoje 588 000,77 Lt, pateikdama šiai sumai išlaidas pateisinančius dokumentus, 61 310 Lt įnešė į banko sąskaitas: 58 410 Lt - į sąskaitą Nr. XXX, esančią AB „VB“ Vilniaus filiale ir 2 900 Lt - į sąskaitą Nr. YYY, esančią AB LŽŪB Vilniaus skyriuje (šiuo metu DNB N/L), 20 000 Lt išmokėjo V. Ž. pagal neapskaitytą darbo užmokesčio žiniaraštį, o likusi suma t. y. - 391 823,82 Lt - panaudoti bendrijos reikmėm, banko sąskaitas neįnešė bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrijos naudai. Tokiu būdu D. P. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą, X-os Gyvenamojo namo statybos bendrijos turtą - 391 823,82 Lt grynųjų pinigų.
Be to, D. P., laikotarpiu nuo 1998 m. gruodžio 21 d. iki 2005 m. balandžio 30 d., būdama X-os gyvenamųjų namų statybos bendrijos (GNSB), registruotos Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje 1993-06-10, adresu (duomenys neskelbtini), rejestro Nr. XXX, kodas YYYYY, pirmininke, pagal Lietuvos Respublikos 1992-06-18 (galiojo iki 2001-12-31) Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 24 straipsnio ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 straipsnio reikalavimus būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė 1994-07-01 iki 2005-04-30 buhalterinę apskaitą, ir taip:
pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994-04-29 nutarimu Nr. 336 „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 20 punktą, kad visos priimtos ir išmokėtos sumos apskaitomos kasos knygose (galiojo iki 2000-02-24) ir Lietuvos Respublikos 2000- 02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" (įsigaliojo nuo 2000-02-24) 16 punkto nuostatas, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą;
pažeidė Lietuvos Respublikos 1992-06-18 (galiojo iki 2001-12-31) Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 10 straipsnio „Apskaitos dokumentuose privaloma fiksuoti įvykusias operacijas“ ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 d., jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;
pažeidė Lietuvos Respublikos 1992-06-18 (galiojo iki 2001-12-31) Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 11 straipsnį, t. y. už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus,
D. P. nepateikė bendrijos buhalterei iš bendrijos narių grynaisiais pinigais surinktų įmokų už komunalines paslaugas pagrindžiančių dokumentų - kvitų forma F-10 bei laisvos formos lapelių, dėl ko bendrijos kasoje per laikotarpį nuo 1998-12-21 iki 2005-04-30 nebuvo užpajamuota 391 823,82 Lt grynųjų pinigų, kurie buvo renkami iš gyventojų. Kur ir kaip panaudojo surinktų komunaliniams patarnavimams apmokėti skirtų lėšų, iš kurių neišsaugojo šių mokėjimų dokumentų pateiktų gyventojų:?
Iš G. M. - 187 Lt už 9, 8, 10, 11 mėn. šildymą;
1998-12-21 iš E. Ž. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš D. M. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš A. N. - 252 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš D. R. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš A. A. - 187 Lt už 10,11 mėn. šildymą;
iš B. D. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš S. M. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš K. J. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš T. K. - 359 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš R. G. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš V. S. - 352 Lt už 10,11 mėn. šildymą;
iš V. M. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš V. V. - 197 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš I. Č. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš J. I. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš R. K. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš E. B. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš I. L. - 240 Lt už 2000 01;
iš I. L. - 240 Lt už 12 mėn.;
iš R. P. - 252 Lt už 1998 10, 11 mėn. šildymą;
iš S. C. - 231 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš R. S. - 209 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš M. M. - 252 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
1998-12-21 iš R. K. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš L. A. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš Z. P. - 605 Lt už 2002-06;
iš D. D. - 252 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš A. B. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš D. P. - 375 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš B. I. - 316 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš J. G. - 187 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš L. K. - 149 Lt už 10, 11 mėn. šildymą;
iš V. Ž. - 209 Lt už 10, 11 mėn. šildymą.
iš A. A. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284603 - 205 Lt už 1999 02;
iš D. P. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284601 - 257 Lt už 1999 02;
iš D. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284581 - 159 Lt už 1999 02 šildymą;
iš A. N. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284602 - 283 Lt už 1999 02 šildymą;
iš S. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284579 - 359 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284587 - 410 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. G. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284608 - 396 Lt už 1999 01, 02 šildymą;
iš R. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284584 - 253 Lt už 1999 02 šildymą;
iš D. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284609 - 159 Lt už 1999 02 šildymą;
iš A. S. pagal kvitą forma 10 serija 23 AU Nr. 770578 - 347,38 Lt už 2003 01;
iš A. S. pagal kvitą forma 10 serija 23 AU Nr. 770812 - 174,18 Lt už 2003 04;?
iš B. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284599 - 295 Lt už 1999 02 šildymą;
iš A. G. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284600 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš V. V. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284590 - 217 Lt už 1999 02 šildymą;
iš I. Č. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284586 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš J. I. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284610 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284594 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš Z. Z. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284593 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. P. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284582 - 283 Lt už 1999 02 šildymą;
iš E. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284576 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. S. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284605 - 232 Lt už 1999 02 šildymą;
iš M. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284607 - 283 Lt už 1999 02 šildymą;
iš R. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284589 - 159 Lt už 1999 02 šildymą;
2005-02-02 iš J. M. pagal kvitą forma 10 serija SPB, Nr. 3725818 - 76,24 Lt už 2004-12 komunalines paslaugas;
iš D. B. pagal kvitą forma 10 serija 23 AS, Nr. 0511305 - 215,76 Lt už 2002 07-08;
iš G. M. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284577 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš J. G. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284604 - 205 Lt už šildymą;
iš L. K. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284592 - 205 Lt už 1999 02 šildymą;
iš V. Ž. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284583 - 232 Lt už 1999 02 šildymą;
2005-02-01 iš V. M. pagal kvitą forma 10 serija SPB, Nr. 3725817 - 57,90 Lt už 2004-12 komunalines paslaugas;
2005-02-01 iš V. M. pagal kvitą forma 10 serija SPB, Nr. 3725816 - 203,74 Lt už 2004- 09-10;
iš V. D. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284580 - 480 Lt už 1998 10-12, 1999 01,02;
iš I. J. pagal kvitą forma 10 serija 23 V, Nr. 284578 - 205 Lt už 1999 02 šildymą.
D. P. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 d., t. y. į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 18 straipsnio 3 punktą, t. y. apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą ir tekstą. Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data, nes mokėjimo už komunalines paslaugas dokumentuose klaidos buvo taisomos užrašant teisingą sumą ant viršaus, nėra D. P. parašo, mokėjimo dokumentuose nenurodytos pinigų įmokėjimo datos, arba nepasirašė mokėtojas. Esant tokiai situacijai dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti X-os Gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 2005-04-30. Tokiu būdu D. P. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistosios D. P. veiksmus, susijusius su GNSB padaryta 391 823,82 Lt žala, kaip jai patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog bendrijos lėšomis (iš gyventojų surinktais pinigais ne tik už komunalines paslaugas, bet ir statybas, palūkanų dengimą ir kt.) disponavo bendrijos pirmininkė. Tačiau vertindamas D. P. padarytą veiką bei nustatytas aplinkybes teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, jog D. P. pasisavino jai patikėtas lėšas, o dėl tokių veiksmų, kurie neleidžia tiksliai nustatyti, kokios lėšos buvo pasisavintos, laikytina, kad D. P. patikėtos lėšos buvo iššvaistytos. Perkvalifikuodamas D. P. nusikalstamą veiką teismas nurodė vienintelį motyvą, kad nėra nustatyta, kaip ir kokiu būdu D. P. panaudojo jos žinioje buvusius GNSB lėšas, todėl neįžvelgęs nuteistosios tyčios pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, D. P. surinktų pinigų neįtraukimą į apskaitą, dėl ko susidarė didelis lėšų trūkumas ir tapo neįmanoma nustatyti kur buvo panaudoti nuteistosios D. P. žinioje buvę bendrijos pinigai, nuteistosios veiksmus įvertino kaip didelės vertės svetimo turto iššvaistymą. Perkvalifikuodamas D. P. nusikalstamą veiką, teismas rėmėsi nuteistosios D. P. parodymais apie tai, kad ji iš už komunalines paslaugas surinktų piniginių lėšų mokėjo firmai už namo apsaugą, buvo atliekami ir kiti mokėjimai, dengiamos palūkanos, ir teigia, kad šios aplinkybės nėra paneigtos, tuo labiau teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dalies lėšų panaudojimas, nors ir neatsispindėjo buhalterinėje apskaitoje, buvo fiksuotas banko dokumentuose. Teismas taip pat konstatavo, kad nustatyta, jog lėšos buvo renkamos, tačiau apie jų pasisavinimą duomenų nesurinkta. Remdamasis nuteistosios parodymais, teismas liudytojų parodymus vertino kritiškai dėl to, kad jie negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių. Nuosprendyje teismas pats sau prieštarauja iš pradžių nurodydamas, kad D. P. parodymai dėl to, kad surinktas lėšas išleido bendrijos reikmėms, pasitvirtino, vėliau konstatuodamas, kad nors kaltinamoji teigia, kad iš lėšų už komunalines paslaugas atsiskaičiusi už statybas, paskolos dengimą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad piniginės lėšos šiems tikslams iš gyventojų buvo renkamos atskirai ir atliekami mokėjimai grynaisiais pinigais bendrovėms, suteikusioms paslaugas. Taip pat, teismas rėmėsi ir nuteistosios parodymais apie tai, kad dalį iš jai inkriminuojamos sumos D. P. yra perdavusi kitiems bendrijos nariams už vadinamą reikalų tvarkymą. Teismas suabejojo tuo, ar visi dokumentai buvo pateikti tyrimui, ir padarė išvadą, kad patikimai ir objektyviai nenustatyta, jog D. P. pasisavino visas neapskaitytas lėšas. Dėl visų šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad esant abejonėms, jog 1999 - 2005 m. surinktas pinigines lėšas D. P. panaudojo bendrijos naudai ar neteisėtai perleido kitiems asmenims, be pateisinančių dokumentų mokėdama apsaugos firmoms, ar kaip teigia D. P., reikalų, susijusių su leidimo statyba tvarkymui, D. P. inkriminuota nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, o pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje laikoma, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu, o turto iššvaistymas - tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad kai pinigai panaudojami neaiškiems tikslams, nesilaikant buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikiant išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas [...] kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K- 108/2008, 2K-61/2009, 2K- 163/2009). Tvirtinimai, kad piniginės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-208/2008 konstatavo, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (dovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)", 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija, 11 punktas).
Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Šioje byloje nenustatyta, kam ir kada buvo perleisti D. P. žinioje buvę bendrijos pinigai - 391 823,82 Lt, todėl daroma išvada, kad nuteistoji jos žinioje buvusias lėšas ne iššvaistė, bet pasisavino. Įrodinėjant turto pasisavinimo sudėtį nėra būtina įrodyti, kur ir kaip kaltininkas panaudojo pasisavintas lėšas, kadangi jis (šiuo atveju D. P.) pasisavintus pinigus galėjo paslėpti. Tuo tarpu įrodinėjant turto iššvaistymo nusikaltimo sudėtį, būtina įrodyti patį neteisėto svetimo turto pardavimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo faktą, be to būtina nustatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumą ir neatlygintinumą, ypač jeigu tai padaryta ūkinėje veikloje, ko nebuvo padaryta bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, D. P. pateikta versija, kad iš už komunalines paslaugas surinktų pinginių lėšų mokėjo firmai už namo apsaugą, yra paneigta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad piniginės lėšos už komunalines paslaugas buvo renkamos tik nuo tada, kai name pradėjo gyventi gyventojai ir namas jau nebuvo saugomas. Taigi mokėjimams apsaugos firmai už komunalines paslaugas surinktos lėšos negalėjo būti panaudotos. Juolab, kad ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai (Z. Z., V. V., I. Č. , D. M. ir kiti) nurodo, kad ir namo apsaugai buvo atskirai renkami pinigai neišduodant jokio pinigų mokėjimą patvirtinančio dokumento. Nors nuteistoji teigia, kad iš lėšų už komunalines paslaugas ji atsiskaitė ir už statybas, paskolos dengimą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ir šiems tikslams piniginės lėšos iš gyventojų šiuo laikotarpiu buvo renkamos atskirai - vieni gyventojai mokėjo tiesiai į bendrijos sąskaitą (A. B., L. M., I. Č.), kiti pirmininkei pagal atskirą sąrašą (A. G., R. S., L. P. ir kiti). Taigi nustatyta, kad ir šiems tikslams iš gyventojų buvo renkamos piniginės lėšos atskirai nuo mokėjimų už komunalines paslaugas bei atliekami mokėjimai grynaisiais pinigais statybos paslaugas suteikusioms bendrovėms, ką patvirtina ne tik teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada. Nuteistosios D. P. versiją, kad ji yra perdavusi pinigines lėšas kitiems bendrijos nariams už vadinamą reikalų tvarkymą, teisminio nagrinėjimo metu visi apie šias aplinkybes apklausti asmenys taip pat paneigė. Nustatyta, kad piniginės lėšos už komunalines paslaugas buvo renkamos vėliau, nei D. P. nurodo davusi pinigus statybos leidimams ir kitiems dokumentams tvarkyti. Kaltinime nurodant D. P. pasisavintą piniginių lėšų sumą nustatytos visos už komunalines paslaugas surinktų piniginių lėšų galimo panaudojimo bendrijos naudai aplinkybės - minusuota tiesiogiai į banko sąskaitas įneštų piniginių lėšų suma, taip pat papildoma be išmokamo atlyginimo Y. Ž. išmokėta suma už namo apsaugą. D. P. visas tiesiogiai į banko sąskaitas įneštas sumas bei iš kasos į sąskaitas įneštas lėšas vertina kaip įnašus iš lėšų, surinktų už komunalines paslaugas, tačiau, kaip minėta, teisminio nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad be lėšų už komunalines paslaugas papildomai buvo renkami grynieji pinigai paskolai bei palūkanoms dengti - ką atspindi specialisto išvadoje nurodytas lėšų iš kasos perkėlimas į LŽŪB, taip pat papildomai renkami grynieji pinigai už statybas - lėšų perkėlimas į AB V bankas bei atsiskaitymai su bendrovėmis iš kasos. Vertinant nuteistosios gynybinę poziciją, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2000 m. į banko sąskaitas iš kasos nebuvo įnešamos piniginės lėšos, išskyrus į palūkanų dengimui skirtą sąskaitą, visi atsiskaitymai už komunalines paslaugas bei statybos darbus buvo vykdomi tik grynaisiais pinigais, išskyrus antstolių išieškotas sumas. Šie duomenys tik patvirtina teisminio nagrinėjimo metu liudytojų pateiktus duomenis, kad areštavus sąskaitas lėšos už statybas, palūkanų dengimui buvo renkamos grynaisiais pinigais ir atliekami mokėjimai iš kasos. Nuteistoji D. P. taip pat nepagrįstai prašė jai inkriminuojamos piniginės sumos dydį mažinti darbo užmokesčio bendrijos darbuotojams bei mokesčių Sodrai ir VMI sumą, nes vertinant piniginių lėšų pajamavimo už komunalines paslaugas tvarką, bendrijos buhalterė V. Š. parodė, kas atitinka ir 2007 m. specialisto išvados 4 kasos išlaidų lentelėje nurodytus duomenis, kad visas kasos išlaidas, susijusias su komunaliniais mokesčiais - darbo užmokestį, mokesčius Sodrai ir VMI, kasoje užpajamuodavo kaip pinigines lėšas, įneštas už komunalines paslaugas, taigi šios lėšos kasoje buvo užpajamuotos kaip dalis lėšų, surinktų už komunalines paslaugas. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, kaltinamajame akte nuteistosios D. P. veika pagrįstai buvo kvalifikuota kaip didelės vertės (391 823,82 Lt) svetimo turto pasisavinimas. Tai, kad nėra duomenų, kam D. P. perleido jos žinioje buvusias svetimas pinigines lėšas ir ar minėtos lėšos apskritai buvo perleistos tretiesiems asmenims, neleidžia jos veikos kvalifikuoti kaip svetimo didelės vertės turto iššvaistymo. Prašo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti D. P. veiką pagal BK 183 str. 2 d., kvalifikuojant šią veiką kaip jai patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jai pareikštas kaltinimas nekonkretus, jame nenurodyta, kokius padarinius sukėlė veika, o tiesiog išvardyti visi įstatyme numatyti alternatyvūs padariniai. Nekonkretus kaltinimo formulavimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, bei pažeidžia teisę į gynybą. Teisme kaltinimo formulavimo trūkumai neištaisyti, nenustatyta, kurie buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio, dispozicijoje numatytas pasekmes, nevertinta kiekvieno nustatyto pažeidimo įtaka kilusiems padariniams. Nuteistosios manymu, formuluojant kaltinimą reikia nurodyti konkrečius, tik dėl konkretaus pažeidimo kilusius padarinius. To nepadarius, nebuvo pagrindo pripažinti ją kalta. Taip pat neatsakyta į klausimą, ar jos (D. P.) padaryti teisės aktų pažeidimai buvo padaryti būtent kalta veika ir ar veiksmai yra pagrindas tvirtinti, jog jie trukdo iš dalies nustatyti bendrijos lėšų panaudojimą. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo padaryti teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tačiau byloje nenustatyti konkretūs dėl kiekvieno pažeidimo kilę padariniai, o realią bendrijos veiklą ir turtą galima nustatyti iš kitų dokumentų (iš bankinių išrašų, kasos pajamų orderių bei deklaracijų). Mano, kad ji padarė tik administracinės teisės pažeidimą. Baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 173¹ straipsnyje, atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei būtini padariniai, numatyti BK 223 straipsnio 1 d. dispozicijoje, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 173¹ str. padarinių nereikalauja. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinių ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo fakto.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu ji parodė (tą patvirtina ir liudytojų V. Ž., V. Š., D. R. ir kt. parodymai), kad negalėjo mokėti pinigų be paaiškinimo ar dokumento. Sutartis dėl budėjimo buvo nutraukta, tačiau liko bendrijoje sargauti neoficialiai tie patys žmonės, t. y. V. Ž. ir dar asmuo iš tos pačios statybų bendrijos, kuriems neoficialiai buvo mokama po 2 000 Lt. Buhalterė duodavo V. Ž. pasirašyti lapelius, jog jie gavo atlyginimą. Jai ir R. buvo tariamai oficialiai padidinti atlyginimai ir nuo jų algalapių nuskaičiuodavo po 1 000 Lt, jog ši pinigų suma būtų skirta asmenims, kurie sargavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad visi sprendimai bendrijoje buvo priimami visuotinio susirinkimo metu arba bendrijos valdybos narių iniciatyva. Jos kaip pirmininkės pareiga buvo laiku suderinti kredito gavimą, skelbti konkursus dėl statybos darbų, atsiskaityti už darbus, pasirašyti atliktų darbų aktus, vadovauti, teikti informaciją bendrijos nariams, derinti įvairius leidimus. Savo iniciatyva ji nekvietė nė vieno rangovo, visada buvo skelbiami konkursai. Bendrijos valdybos nariais buvo D. R. D., L. D., R. B., T. V. K., V. B. ir kt., kurie rinkdavosi kartą per mėnesį į susirinkimą aptarti bendrijos reikalų, tardavosi kas yra skolingi, kiek bus skirta pinigų statybos darbams, ką darys su skolininkais, sprendė kitus klausimus, t. y. bendrijos valdyba viską spręsdavo ir kontroliuodavo. Nuo 1992 m. bendrijoje buvo išrinkta ir paskirta iš bendrijos narių 3 asmenų (T. K., D. D., trečio asmens neatsimena) komisija, kuri per metinius visuotinius bendrijos narių susirinkimus pristatydavo ataskaitą apie bendrijos ūkinę veiklą, skolas ir finansines problemas. Visus bendrijos finansus tvarkė buhalterė, ji nevedė apskaitos, nes neturėjo buhalterinio išsilavinimo ir tam reikalingų žinių. Po jos bendrijos pirmininku tapo G. I., o jo žmona B. I. - revizorės pirmininkė, kuri darydavo bendrijos patikrinimus ir taip pat žinojo visą realią finansinę bendrijos situaciją, todėl atitinkamai turėtų būti vertinami jos ir valdybos narių, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai.
Pinigus už komunalines paslaugas rinko ne tik ji, bet ir D. R. arba kartais pinigai buvo paliekami sargui, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teisme D. R. parodė, kad įstojęs į bendriją jis prižiūrėjo techninę namo dalį, pagal darbo sutartį iki 2005 metų antros pusės minėtoje bendrijoje dirbo inžinierinių šildymo, komunikacijų ir vandentiekio sistemų inžinieriumi bei gaudavo apie 300 Lt atlyginimą. Jo pareigos buvo paskaičiuoti šilumos, sunaudoto vandens ir bendrą elektros paskirstymą. Mokesčiai už šias paslaugas buvo renkami grynais pinigais kiekvieną mėnesį. Už statybas jis asmeniškai pats mokėjo per banką, o už komunalinius patarnavimus - ir grynais, ir per banką. Jis rašydavo kvitelius, kurie būdavo laikomi bendrose patalpose. Raktus turėjo jis (D. R.), ji (D. P.) ir dar kiemo prižiūrėtojas. Jis taip pat patvirtino, kad tikrai buvo mokama už namo apsaugą. Pinigus rinko jis ir ji (D. P.). Paėmus iš gyventojų pinigus, buvo pildomas pinigų priėmimo kvitas. Pinigus iš gyventojų rinkdavo vienas tik tada, kai ji dirbo ir to padaryti negalėdavo. Tada užpildydavo ir pasirašydavo pinigų priėmimo kvitą, o kitą dieną pinigus atiduodavo jai. Kad pildant kvitą būtų mažiau darbo ir būtų greičiau, jis savo kompiuteriu pasidarė kvitų ruošinius ir šių kvitų grafoje „pinigus gavau“ atspausdino „X-sios GNSB pirmininkė D. P.“, kadangi pagal įstatymus pinigus privalėjo priimti bendrijos pirmininkė, taip pat kompiuteriu kvitų ruošiniuose atspausdino žodžius „X-oji Gyvenamojo Namo Statybos Bendrija, (duomenys neskelbtini)“, „už komunalines paslaugas per 2000 m.“, „už šildymą (ir vonios džiovintuvą)“, „už karštą vandenį“, „už šaltą vandenį“, „už kitas paslaugas“. Kaip nurodė apklausos metu, surinktas lėšas visada atiduodavo bendrijos pirmininkei D. P., tačiau ši informacija byloje nei patvirtinta, nei paneigta. Be to, darė apmokėjimus pagal tiekėjų „Rytų skirstomųjų tinklų“ atsiųstą bendrijai sąskaitą už bendrą sunaudotą elektros energiją namo reikmėms (laiptinių apšvietimą, šiluminio mazgo elektros energiją, kiemo apšvietimas ir t.t.). Jis nuveždavo tiekėjams grynuosius pinigus ir atlikdavo apmokėjimą, gautą įmoką patvirtinantį dokumentą - kasos čekį su PVM sąskaita-faktūra grąžindavo D. P.. Kelis kartus vežė grynuosius pinigus atsiskaityti ir „Vilniaus vandenims“ už bendrijos bendrai sunaudotą vandenį. Iš bylos medžiagos matyti, kad grynuosius pinigus iš bendrijos gyventojų už komunalines paslaugas priėmė D. R. pagal mokėjimo kvitus (žr. 1 priedą). Iš pinigų priėmimo kvitų: SPB Nr. 2256978 - 120.46; SPB Nr. 2256977 - 112.34; SPB Nr. 2256976 - 89.78; SPB Nr. 2256975 - 114.64; SPB Nr. 2256974 - 95.45; SPB Nr. 2256973 - 207.59; SPB Nr. 2256971 - 200.89; SPB Nr. 2256970 - 90.1 3; SPB Nr. 2256969 - 68.01 ; SPB Nr. 2256967 - 78.62; SPB Nr. 2256966 - 69.22; SPB Nr. 2256965 - 85.00; SPB Nr. 2256964 - 101.61; SPB Nr. 2256963 - 99.66; LVA Nr. 6551839; LVA Nr. 6551838; LVA Nr. 6551837; LVA Nr. 6551835; LVA Nr. 6551833; LVA Nr. 6551796; LVA Nr. 6551795, matyti, kad D. R. įrašė tik bendrus duomenis, t. y. už ką bus renkami pinigai, o pinigus pagal šiuos kvitus surinko D. P., nors pinigų priėmimo kvituose LVA Nr. 6551839, LVA Nr. 6551838, LVA Nr. 6551835, LVA Nr. 6551831, LVA Nr. 6551796, LVA Nr. 6551795, nėra jos parašų (6 t., b. 1.21-23,24-31,32-44).
Ji apklausoje nurodė, kad vyko daug neoficialių darbų ir visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, jog firmos darytų tinkavimą neoficialiai. Todėl tam, kad būtų nustatyta, kur buvo panaudoti visi bendrijos pinigai, bendrijos nariai galėjo įsitikinti atlikus statybinę ekspertizę ir įvertinus visus atliktus darbus jos vadovavimo metu. Buvo paskelbiamos dienos, kada turi pateikti skaitliukų parodymus už naudojamą vandenį, šildymą, elektrą, tačiau jie niekada neatitikdavo pagal jos skaitiklius, nes tikrinimo metu rasdavo uždėtus magnetus ant skaitliukų, todėl žmonės turėjo mokėti pagal pagrindinį namo skaitliuką. Pinigus jie rinkdavo 3 dienas, pirmiausiai surinktus pinigus skirdavo išmokėti atlyginimus darbuotojams (jai, D. R., inžinieriui, sargui, elektrikui, buhalterei), o kiti pinigai būdavo skiriami sumokėti už komunalines namo paslaugas (vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą, už antenas ir pan.). Ji atveždavo pinigus ir sąrašą buhalterei, kuri mokėdavo Sodrai, mokesčių inspekcijai, išrašydavo kasos orderį. Visi mokėjimai buvo daromi iš lėšų, surinktų už komunalinius patarnavimus, už šias paslaugas buvo renkama daugiau pinigų nei priklausydavo, kad užtektų pinigų algoms mokėti. Už kitas paslaugas buvo renkama papildomai po 30 Lt. Kiek gyventojai mokėdavo pinigų, skaičiuodavo D. R., o mokamas sumas paskaičiuodavo buhalterė. Bendrijos nariams buvo išmokami laisvos formos lapeliai, kuriuose buvo nurodoma ne tik mokama suma už komunalines paslaugas, bet ir priskaičiuojama dalis algoms mokėti. Įmonėms mokėdavo ji arba D. R., kartais buhalterė. Bendrijos skolos buvo jau nuo 1994 m. dar iki jai tampant bendrijos pirmininke, t. y. namo gyventojai atskirai nenešė pinigų už palūkanas, buvo skolos už statybos darbus.
X-os GNSB pirmininke ji buvo išrinkta nuo 1994 m., tačiau materialinės atsakomybės sutarties nepasirašė. Į jos pareigas įėjo derinti finansinių lėšų gavimą, skelbti konkursus dėl statybos darbų, dalyvauti minėtuose konkursuose, pasirašyti atliktų darbų aktus, bet tik po to, kai juos patikrindavo ir sutikrindavo su žurnalais, kuriuos vesdavo statybų rangovai ir pasirašydavo techninės priežiūros inžinieriai, dirbantys bendrijoje, t. y. V. R. ir D. R.. Įnašus iš bendrijos narių ji rinko pagal buhalterės atvežtus kasos pajamų orderius, už tuo metu atliktus statybos darbus. Kasos pajamų orderį užpildydavo, vieną orderio dalį atiduodavo mokėtojui, o kitą veždavo bendrijos buhalterei V. Š. į namus, kur buvo laikoma visa bendrijos dokumentacija. Buhalterė kasos pajamų orderius užpajamuodavo į kasos knygą ir nuveždavo į banką. Ji (D. P.) neveždavo pinigų į banką. Taip pat, bendrijos buhalterė paruošdavo ir veždavo apmokėjimo pavedimus į banką, o ji tik pasirašydavo paruoštus pavedimus. Visi bendrijos dokumentai buvo saugomi namuose pas bendrijos buhalterę V. Š., nes bendrija tam pritaikytų patalpų neturėjo, komunalinių paslaugų dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), šiluminiame mazge esančiose patalpose, namo rūsyje.
Tik 2004 m. visuotiniame susirinkime bendrijos nariai, sužinoję, kad ji parduoda butą ir palieka bendriją, pareikalavo jos atsiskaityti už jos bendrijai vadovautą laikotarpį. Tuomet ji nurodė, kad dokumentus pateiks naujai išrinktai revizijos komisijai, kuri per protingą laiką iki kito visuotinio neeilinio susirinkimo pabandys padaryti išvadas, kokie dokumentai perduoti, kokių dokumentų trūksta, kaip vykdoma buhalterinė apskaita. Buvo nutarta atlikti reviziją, kuri visą statybinę bei finansinę dokumentaciją atsivežė iš buhalterės V. Š.. Ji pasakė, kad dokumentų perdavimą darys tik tuomet, kai bus viskas sunumeruota ir padarytas aprašas, pati pasiūlė sunumeruoti kiekvieną dokumento lapą ir užantspauduoti bendrijos antspaudu. Iš pradžių taip buvo daroma, tačiau paskui bendrijos narė (revizorė) B. I. paprašė visą dokumentaciją parsinešti namo ir jai tai buvo leista. Paskui revizorė pareiškė, kad šiuose dokumentuose nieko nesupranta, jog buhalterė negerai suvedė dokumentus, visa dokumentacija buvo nuvežta tiesiai pas buhalterę. Tačiau buhalterė atsisakė taisyti, nes jos dokumentacija buvo tvarkoma teisingai ir tvarkingai. Pas buhalterę į namus atvažiavę D. ir dar keli namo gyventojai, pasiėmė buhalteriją, kasos orderius ir sakė norintys susivesti visus duomenis į kompiuterį, paskui paprašė, kad ir jai pateiktų tas suvestines. Tačiau po kelių dienų pranešė, jog jai nieko negrąžins, pakeitė rūsyje spyną. Ji (D. P.) tik vėliau sužinojo, kad tariamai dėl jos kaltės yra padaryta didelė žala bendrijai. Buvo bendrijos susirinkimas, kurio metu jai kaip pirmininkei pareikštas nepasitikėjimas. Šio susirinkimo metu buvo suplėšytas bendrijos skolininkų sąrašas. Tą pačią dieną atvykę policijos pareigūnai iš jos paėmė dokumentaciją ir nesurašė poėmio akto. Ji su buhaltere V. Š. rašė tyrėjai raštą, jog iš jų buvo neteisėtai paimta dokumentacija ir bendrijos antspaudas, todėl negali prisiimti atsakomybės dėl to, kur dingo laisvos formos lapeliai ir kiti bendrijos dokumentai, kurie buvo pas valdybos narį D. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra suinteresuoti asmenys, kad ji būtų apkaltinta nusikaltimo padarymu ir iš jos prisiteisti tariamai jiems padarytą žalą. Teismas į jos ir buhalterės V. Š. nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad šioje byloje nenustatyti BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, nes bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo atlikti trys specialistų tyrimai, kuriuose konstatuota, kad dėl padarytų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti X-os Gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 2005-04-30, nustatyti kur buvo panaudoti 391 823,82 Lt, kad minėtų pinigų į banko sąskaitas neįnešė bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrijos naudai, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą.
Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Teisme ji parodė, kad FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities specialistės A. L. 2011-01-31 išvadoje Nr. 5-1/9, kuria grindžiamas kaltinimas, o vėliau ir teismo nuosprendis, yra klaidų, tačiau priimdamas nuosprendį teismas į jas nekreipė dėmesio ir jų nevertino. Specialistė atsakydama į 3 klausimą nurodė, kad tyrimui buvo pateiktas kvitas, išrašytas 2002 m. gruodžio 9 d., t. y. metais anksčiau, nors ji išduotą kvitą pateikė 2003 m. gruodžio 9 d. Į 4 klausimą - pagal tyrimui pateiktus kasos ir banko dokumentus ji nustatė 15 atvejų kai 1999 m. į X-os GNSB sąskaitą Nr. XXX AB V bankas Vilniaus filiale buvo įnešta 61 357 Lt. Tačiau lyginant 1999 m. kasos suvestinę, išrašus iš AB V banko sąskaitos ir specialisto išvados Nr. 5-1/9 8 psl. esančią 4 lentelę, matoma, kad specialistė praleido V banko išraše padarytą įrašą 1999 m. balandžio 21 d. 4 500 Lt (bendrijos kasos suvestinėje šios sumos nėra). Taigi į AB V banko sąskaitą buvo įnešta viso 65 857 Lt. Be to, specialisto išvadoje visai neatsispindi judėjimas piniginių lėšų bendrijos kasoje ir AB NORD/LB Lietuva. Lyginant šio banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (buvusi 607139) išrašą ir bendrijos kasos suvestinę, randami šie neatitikimai: 1994 m. vasario 26 d. – 2 900 Lt neužpajamuoti kasoje; 1999 m. spalio 26 d. - 1 800 Lt neužpajamuoti kasoje; 2000 m. rugpjūčio 29 d. - 2 000 Lt neužpajamuoti kasoje; 2003 m. rugpjūčio 25 d. - 327 Lt neužpajamuoti kasoje. Viso kasoje neužpajamuota 7 027 Lt. Kasoje buvo daromi pavedimai į banko sąskaitą, tačiau banke šių piniginių įplaukų nesimato: 1999 m. spalio 23 d. - 2 120 Lt; 1999 m. lapkričio 29 d. - 2 000 Lt; 1999 m. gruodžio - 280 Lt; 2001 m. gruodžio 27 d. - 500 Lt; 2002 m. rugpjūčio 8 d. – 1 000 Lt; 2002 m. birželio 18 d. - 750 Lt; 2003 m. birželio 23 d. - 150 Lt. Viso banke neužpajamuota - 5 000 Lt.
2006 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/37 konstatuota, kad nuo 1998 m. lapkričio mėn. bendrijos gyventojai pagal vandens ir šilumos skaitiklių parodymus turėjo mokėti komunalinius mokesčius bei įmokas už kitas paslaugas. Bendrijoje kasininko nebuvo. Pinigai grynais iš Bendrijos narių buvo priimami pagal kvitus forma Nr. 10 ir pinigų priėmimo kvitus. Ties įrašu „Pinigus gavau pirmininkė D. P.“ yra parašas. Tyrimui pateikti kvitai forma Nr. 10 ir pinigų priėmimo kvitai, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340. Pagal juos pinigai pradėti rinkti 1999 m. sausio mėn. ir baigti rinkti 2005 m. kovo mėn. Tyrimui pateikta ir X-osios GNSB narių 1999-2005 m. mokėjimo dokumentų suvestinė, sudaryta šių kvitų pagrindu (14 priedas). Tyrimo metu patikrinti visi pateikti kvitai forma Nr. 10 ir pinigų priėmimo kvitai - iš viso 5 869 vienetai (15 priedas). Pagal šiuos pinigų mokėjimo dokumentus iš Bendrijos gyventojų komunalinėms paslaugoms ir kitoms išlaidoms apmokėti buvo surinkti 1 045 256,39 Lt (16 priedas). Tačiau kiek pinigų buvo surinkta, tarp tyrimui pateiktų Bendrijos dokumentų apskaitos registrų nėra. Dalyje pinigų priėmimo kvitų nenurodyta ūkinės operacijos atlikimo data, nėra ūkinę operaciją atlikusio - pinigus priėmusio asmens parašo, taisytos kvituose sumos ir datos.
Nuosprendyje nurodoma, kad „Pagal 1998-06-15 kasos pajamų orderį LAA Nr. XXX iš M. B. priimtas 300 Lt įnašas buto statybai (69 priedas). Ši suma užfiksuota ir kasos knygoje (48.2 priedas). Žurnale - Didžioji knyga 1998 m. birželio mėn. 300 Lt įnašas neatvaizduotas. Tuo tarpu 1998 m. birželio mėn. „Kitų operacijų apskaitos žiniaraštyje" nesant pirminio dokumento padarytas įrašas apie to paties buto statybai J. B. 3 000 Lt įmoką (70 priedas)". Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiriamas buvo laikotarpis nuo 1999-01-01 iki 2005-04- 30. Specialisto išvadoje atsakant į 8 klausimą nurodyta, kad dokumentacija už šį laikotarpį nebuvo tiriama, nes tyrėjos A. K. užduotyje nurodytas tiriamasis laikotarpis 1999-01-01 - 2005- 04-30. Todėl kyla klausimas, kodėl prijungiamos pajamos 1998 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. už kitas paslaugas, bet nenurodoma išlaidų už šiuos mėnesius, bei kodėl buvo tiriami laisvos formos lapeliai pateikti gyventojų už šį laikotarpį, tačiau nebuvo nagrinėta ar sumos, nurodytos laisvos formos lapeliuose vėliau nėra įtrauktos į pajamų orderius. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių yra pagrindas manyti, kad tyrimas atliktas neišsamiai, netiksliai. Be to, neatkreiptas tinkamas dėmesys į jos ir buhalterės V. Š. parodymus, kad nuo 1998 m. spalio mėn. už komunalines paslaugas (vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą, TV anteną, elektrą), VMI mokesčiai, SODROS mokesčiai, darbuotojų atlyginimai, D IĮ už teisines paslaugas, taip pat apmokamos kitos įvairios su ūkiu susijusios paslaugos (remonto darbai, prekės ūkio reikmėms). Iš šių lėšų buvo apmokama įmonei „K" už šilumos skaitiklius ir jų patikrą; įmonei „F“ už laiptinių telefonspynių eksploataciją bei priežiūrą, pašto dėžučių įrengimas, laiptų turėklų montavimas laiptinėse. Visi šie mokėjimai buvo daromi ir per kasą, ir per bankų sąskaitas.
Kadangi 2005 m. birželio 9 d. iš bendrijos buhalterės V. Š. namų (nakties metu) buvo priverstinai paimti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nedarant jokio dokumentų priėmimo perdavimo akto, ir į pirminį dokumentų inventorizavimą X-oje GNSB ji (D. P.) nebuvo kviečiama, todėl negali prisiimti atsakomybės už jai pateiktus kaltinimus. Bendrijos patalpose, kur buvo laikoma įvairi dokumentacija, susijusi su piniginių lėšų, skirtų kitoms išlaidoms įplaukomis ir išlaidomis, jai nežinant ir nedalyvaujant, buvo pakeista spyna ir tų dokumentų neturėjo galimybės tinkamai perduoti. Matydama specialistų išvadose padarytas klaidas bei netikslumus, daro pagrįsta išvada, kad bendrijos iniciatyvinė grupė tyrimui bei ekspertizei atlikti pateikė ne visus pirminius buhalterinius dokumentus. Ekspertizei visai nebuvo pateikti su kitomis išlaidomis susiję dokumentai. Be to, tyrimo metu buvo išeita už paties tyrimo ribų, analizuojant 1998 m. bendrijos dokumentus, kai tuo tarpu tiriamasis laikotarpis buvo 1999-01-01 - 2005-04-30.
Teismas, pripažindamas ją kalta dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, turėjo nustatyti kaltės formą, nes išvada, kad ji veikos nepadarė tyčia, dar nesuteikia pagrindo teigti, kad šią nusikalstamą veiką ji padarė neatsargiai. Teismas nesiaiškino, kaip ji suvokė daromos veikos požymius, koks buvo jos psichinis santykis su daroma veika, neatskleidė kaltės turinio ir taip pažeidė BPK 320 str. 3 d., 332 str. 5 d. reikalavimus. Sie pažeidimai yra esminiai, nes jie sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Be to, pagal BK 184 str. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai perduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Šioje byloje nebuvo nustatytas turto perdavimo, dovanojimo ar kitoks turto perleidimas tretiesiems asmenims, o jos kaltė iššvaisčius didelės vertės svetimą turtą konstatuota tuo pagrindu, kad dėl tariamai jos padarytų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti X-os Gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 2005-04-30, t. y. neįmanoma nustatyti, kur buvo panaudoti 391 823,82 Lt, nes minėtų pinigų į banko sąskaitas neįnešė bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrijos naudai. Nebuvo nustatyta, ar turtas išvaistytas ar jis buvo perduotas kitiems asmenims, todėl jos veikoje nėra BK 184 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nenustatyta, kad tie pinigai buvo sumokėti ir buvo jos žinioje, kad ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir numatė neigiamus padarinius.
Kaltinamasis aktas buvo surašytas pažeidžiant BPK 219 str. 3 ir 4 p. reikalavimus, nes jame nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, neaiškus veikos padarymo būdas. Tos pačios aplinkybės, pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, tinkamai nebuvo nurodytos ir apkaltinamajame nuosprendyje, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą. Teismas nesistengė nustatyti tikslaus veikos padarymo laiko, nors tai buvo įmanoma. Teismas įrodymus rinko ir juos vertino šališkai, negarantuodamas rungimosi principo, taigi nesilaikydamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., BPK 22 str., 44 str. 5 d. nuostatas. Teismo nuosprendis yra tik prokuroro surašyto kaltinamojo akto kopija, nes teismas nepasisakė dėl gynybai palankių esminių įrodymų byloje, t. y. specialisto išvadų prieštaravimų byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymų (D. R., V. Š.). Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir taip padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, kuris sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti. Prašo teismo nuosprendį panaikinti, o ieškovų pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, nuteistosios D. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 184 str. 2 d. į BK 183 str. 2 d., tačiau pasisavinto svetimo turto vertę sumažinti 1 163 Lt. Nuteistosios D. P. apeliacinį skundą prokurorė prašo atmesti. Nuteistoji D. P. prašo patenkinti jos apeliacinį skundą. Nuteistosios gynėjas prašo patenkinti nuteistosios D. P. apeliacinį skundą, nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Civilinio ieškovo atstovas G. I. prašo prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistosios D. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nuosprendžiu D. P. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad išvaistė didelės vertės svetimą turtą, t. y. už tai, kad būdama X-os GNSB pirmininke, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę disponuoti šios bendrijos turtu bei gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų pagrindu turėdama pareigą pagal paskirtį naudoti bendrijos lėšas, tvarkyti sąskaitybą ir atlikti kitas su šiais įstatais susijusias funkcijas, nuo 1998 m. gruodžio 21 d. iki 2005 m. kovo 26 d. neužpajamavo 391 823,82 Lt surinktų iš bendrijos narių pagal nuosprendyje išvardintus F-10 kvitus ir laisvos formos lapelius, neįnešė jų į bendrijos kasą ar banko sąskaitą ir nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, kad pinigai buvo panaudoti bendrijos naudai.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P., pažeisdama buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisykles, bendrijos buhalterei nėra pateikusi visų kvitų forma F-10 bei laisvos formos lapelių, t. y. mokėjimo dokumentų apie surinktas už komunalines paslaugas pinigines lėšas, dėl ko nebuvo užpajamuota visa surinktų piniginių lėšų suma, dalies šių dokumentų neišsaugojo ar pateikė įstatymų reikalavimų neatitinkančius dokumentus, ir šie pažeidimai sąlygojo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Tačiau baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė, nes yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (BK 95 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).
Nuteistosios D. P. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų yra įrodyta, remiantis 2006 m. vasario 27 d. specialisto išvada Nr. 5-1/37, 2007 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. 5-1/37, kuriose konstatuoti buhalterinę apskaitą ir darbą su kasa reglamentuojančių teisės norminių aktų pažeidimai, nurodyta neužpajamuota iš gyventojų surinktų komunaliniams patarnavimams apmokėti skirta lėšų suma, nustatyta, jog nėra jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų; 2011 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 5-1/9, FNTT prie VRM ūkinės-finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus vyr. specialisčių E. V. J. ir A. L. parodymais, liudytojų D. R., V. Ž., B. I., L. D., D. R. D., M. M., I. A., K. J. (dabar – S.), A. G., D. P., T. V. K., A. B., Z. Z., L. M., I. Č. ir kitų nuosprendyje išdėstytų liudytojų parodymais, V. Š., kuriai byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi, parodymais.
Apeliaciniame skunde prokurorė prašo perkvalifikuoti nuteistosios D. P. padarytą nusikaltimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojant veiką kaip didelės vertės turto pasisavinimą. Jos teigimu, tai, kad byloje nėra duomenų, kam nuteistoji D. P. perleido jos žinioje buvusias svetimas pinigines lėšas ir ar minėtos lėšos apskritai buvo perleistos tretiesiems asmenims, neleidžia šios veikos kvalifikuoti kaip svetimo didelės vertės turto išvaistymo.
Savo ruožtu iš nuteistosios D. P. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji apskritai nepripažįsta jos veiksmuose esant nė vienos nusikalstamos veikos sudėties. Teigia, kad pinigai buvo panaudoti bendrijos interesais, mokant už namo apsaugą, statybas, kredito palūkanas. Be to, jos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pinigus už komunalines paslaugas rinko ne tik ji pati, tačiau ir D. R., kartais pinigai buvo paliekami sargui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistosios D. P. atliktų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo yra pagrįsti, o nuteistosios – neatitinka byloje esančių duomenų.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).
Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos ar neįnešdamas jų į kasą, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleidžia tretiesiems asmenims. Iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Taigi iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Tuo tarpu pasisavinimą reikėtų laikyti baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali, kaltininko suvokta galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Dėl to prokurorė teisingai savo skunde nurodo, kad įrodinėjant turto pasisavinimo sudėtį nėra būtina įrodyti, kur ir kaip kaltininkas panaudojo pasisavintas lėšas, kadangi pastarosios galėjo būti tiesiog paslėptos. Tuo tarpu įrodinėjant turto išvaistymo nusikaltimo sudėtį, būtina įrodyti patį neteisėto svetimo turto pardavimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. P. veiksmai, susiję su X-os GNSB padaryta 391 823,82 Lt dydžio žala, jai pateiktame kaltinime buvo neteisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip didelės vertės jai patikėto svetimo turto pasisavinimas, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji šiuos pinigus tyčia paėmė ir pavertė juos savo turtu. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pinigai atiteko tretiesiems asmenims – buvo atliekami įvairūs mokėjimai, jų tinkamai neįforminus ir nepateikus dokumentų, be to, byloje pateikti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai.
Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė BK 183 straipsnyje numatytos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios ir objektyvios pusės požymio – neteisėto svetimo turto pavertimo savo turtu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios insancijos teismo išvada nėra pagrįsta bylos duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas rėmėsi pačios nuteistosios D. P. parodymais, kuriuos duodama ji tvirtino, jog surinktų komunalinėms paslaugoms apmokėti pinigų ji nepasisavino, o juos panaudojo bendrijos interesams tenkinti – neoficialiai mokėjo už namo apsaugą, dalį jų perdavė kitiems bendrijos nariams, dalį jų skyrė ankstesnėms skoloms apmokėti. Tačiau šios nuteistosios D. P. pozicijos nepagrindžia jokie kiti byloje esantys teismo ištirti bei įvertinti bylos duomenys. Priešingai, ją paneigia.
Byloje nustatyta, kad piniginės lėšos už komunalines paslaugas buvo renkamos, kai name jau buvo apsigyventa ir jis jau nebebuvo saugomas. Šias aplinkybes nurodė tiek liudytoja B. I., kuri patvirtino, kad už namo apsaugą 1998 metais bendrija jau nemokėjo. Tiek liudytojas D. R., kuris paaiškino, jog pinigai už komunalines paslaugas buvo renkami nuo 1998 metų, o už namo apsaugą nuo šių metų jau nebebuvo mokama. Be to, byloje apklausti liudytojai (D. M., H. M., J. R., S. C. ir kt.) vieningai ir nuosekliai nurodė, kad pinigai vykstant statybai namo apsaugai buvo renkami atskirai, neišduodant jokio pinigų mokėjimą patvirtinančio dokumento. Be to, liudytojas L. D. teisme paaiškino, kad pinigai už namo apsaugą buvo renkami atskirai pagal papildomą sąrašą, kur žmonės pasirašinėjo. Taip pat jis patvirtino, kad tie dokumentai, kurie D. P. buvo perduoti, nedingo, o kas nebuvo perduota – to ir nerado. Iš šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad D. P. bendrijos narių vieno susirinkimo metu pati pradėjo plėšyti bendrijos dokumentus (kredito paskirstymo tarp bendrijos narių sąrašus), kurių vėliau pasigedo revizijos komisija. Iš pagarsintų liudytojos K. J. (dabar – S.) parodymų matyti, kad perskaičius revizijos aktą D. P. gynėsi, kad dar yra kasos knyga, kurioje yra atlyginimų mokėjimai ir tam skirtos įplaukos, tačiau patikrintoje knygoje buvo visi atlyginimų mokėjimai ir jokia kita kasos knyga nebuvo rasta. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad specialistų tyrimui sąmoningai nebuvo pateikti visi jiems reikalingi dokumentai. Duomenų apie tokių finansinių dokumentų praradimą, pametimą ar sunakinimą byloje taip pat nėra. Tokiu atveju atmesti apeliantės D. P. argumentai apie specialistų išvadų netikslumą, sąlygotą dokumentų trūkumo. Šiuo atveju spręstina, kad buvo pateikti visi realiai egzistavę dokumentai, o tie kurie nepateikti – tai jų tiesiog nebuvo.
Nuteistosios nurodoma aplinkybė, kad iš surinktų pinigų už komunalines paslaugas ji atliko mokėjimus grynaisiais pinigais statybos paslaugas suteikusioms bendrovėms, dengė paskolą, taip pat yra paneigta nuosekliais byloje apklaustų liudytojų parodymais. Be pinigų, užpajamuotų bendrijos kasoje komunaliniams mokesčiams ir kitoms paslaugoms apmokėti, į kasą bendrijos nariai mokėjo palūkanas už suteiktą lengvatinį kreditą, įmokas butų statybai. L. P., B. D., R. R. patvirtino, kad pinigai statyboms buvo renkami atskirai. Iš liudytojų D. R., R. S., L. P. parodymų matyti, kad pinigai palūkanoms dengti taip pat buvo renkami atskirai– pavyzdžiui, liudytojai A. B., L. M. ir I. Č. nurodė, kad šiuos mokėjimus atliko tiesiai į bendrijos sąskaitą, kiti liudytojai A. G., R. S., L. P. mokėjo pirmininkei. Šią liudytojų poziciją pagrindžia ir specialisto išvada, kurioje nurodytas lėšų iš kasos perkėlimas į LŽŪ banką, taip pat renkami papildomi grynieji pinigai už statybas – lėšų perkėlimas į AB V banką bei atsiskaitymai su bendrovėmis iš kasos. Tai rodo, kad po 2000 metų į banko sąskaitas iš kasos nebuvo įnešamos piniginės lėšos, išskyrus į palūkanų dengimui skirtą sąskaitą, tuo tarpu visi kiti mokėjimai (už komunalines paslaugas, statybos darbus) buvo vykdomi tik grynaisiais pinigais, atliekant mokėjimus iš kasos, išskyrus antstolių išieškotas sumas. Specialistai nenustatė, kad iš surinktų komunalines paslaugas apmokėti skirtų pinigų buvo dengiami banko kreditai. Tokių duomenų nepateikė ir pati nuteistoji. Be to, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad paskolos porą metų iš vis nebuvo grąžinamos.
Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino nuteistosios D. P. versijos, kad ji pinigus yra perdavusi kitiems bendrijos nariams reikalų tvarkymui. Iš kaltinamosios V. Š., kuriai byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi, parodymų matyti, kad D. P. atneštus grynus pinigus ji visuomet įformindavo – apskaitė kaip fizinio asmens sąskaitą. Liudytojas D. R. patvirtino, kad kartais pinigus iš gyventųjų rinkdavo ir jis, tačiau juos perduodavo D. P., o jeigu iš karto buvo apmokamos komunalinės sąskaitos, kasos kvitas ir PVM sąskaita faktūra būdavo perduodama D. P.. Visų byloje apklaustų liudytojų, išskyrus liudytojo V. Ž., kuris vėliau prisiminė gavęs papildomai jam išmokėtas pinigines lėšas, parodymai yra nuoseklūs, nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti. Be to, lėšos už komunalines paslaugas buvo pradėtos rinkti vėliau nei nuteistoji teigia perdavusi pinigus statybos leidimams ir kitiems dokumentams tvarkyti. Dėl to vėliau surinktos lėšos šiam tikslui negalėjo būti panaudotos.
Taigi išdėstytos aplinkybės nepatvirtina nuteistosios D. P. pozicijos, kad surinktas pinigines lėšas už komunalines paslaugas ji panaudojo bendrijos naudai, taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šie pinigai neteisėtai perleisti tretiesiems asmenims. Kaip minėta, įrodinėjant turto išvaistymo nusikaltimo sudėtį, būtina įrodyti patį neteisėto svetimo turto pardavimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo tretiesiems asmenims faktą. Šioje byloje D. P. surinktų iš bendrijos narių pinigų už komunalines paslaugas perdavimo tretiesiems asmenims faktas nėra įrodytas, o priešingai – paneigtas, pirmosios instancijos teismas šias savo išvadas pagrindė išimtinai nuteistosios pozicija, kuri nepagrįsta jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Dėl to skundžiamame nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kam ji panaudojo iš bendrijos narių surinktas lėšas už komunalines paslaugas, nėra pagrindas paneigiantis šio turto pasisavinimo faktą. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalies dispoziciją nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis ir jis neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas galėjo būti nustatomi tik siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad D. P. surinko pinigines lėšas už komunalines paslaugas iš bendrijos narių, turėjo galimybę jomis disponuoti bei elgtis kaip su savo turtu. Aplinkybė, kad ji šių pinigų neužpajamavo, nepateikė jokių jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nei pagal finansinės atskaitomybės teisės aktus, nei pagal savo vedamus atskirus šių pinigų panaudojimo žiniaraščius, sąrašus, rodo, jog ji šias surinktas lėšas, jų neatvaizduodama bendrijos buhalterinėje apskaitoje, vertino kaip savas, su kuriomis gali elgtis savo nuožiūra. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad ši jos veikla tęsėsi gan ilgą laiko tarpą, t. y. 1999-2004 metų laikotarpiu, o bendrijos nariams pradėjus aiškintis bendrijos surinktų lėšų ir įsiskolinimų santykį, ji ėmė elgtis itin nervingai, plėšė dokumentus, bendrijos nariams jų susirinkimo metu net teko kviesti policiją. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ji aiškiai suvokė, kad savinasi bendrijai priklausančias lėšas ir to sąmoningai siekė. Tai, kad byloje nėra nustatyta nuteistajai D. P. inkriminuotų pinigų panaudojimo ar jų buvimo vieta, nepaneigia jai pateikto kaltinimo. Pažymėtina, kad nuteistoji D. P., kaip bendrijos pirmininkė, būdama atsakinga už bendrijai priklausančių lėšų disponavimą, turėdama pareigą pagrįsti, kur buvo panaudotos bendrijai priklausančios lėšos, turėjo visas galimybes pagrįsti savo teiginius dėl surinktų iš gyventojų pinigų panaudojimo ar perdavimo tretiesiems asmenims faktą, jeigu ne teisės aktus atitinkančiais finansiniais dokumentais, tai savo nuožiūra sudarytais sąrašais, žiniaraščiais, laisvos formos dokumentais ar liudytojų parodymais, tačiau to nepadarė. Nors bylos nagrinėjimo metu nuteistoji pateikė kelis dokumentus, pagrindžiančius surinktų pinigų iš gyventojų panaudojimą bendrijos interesais, tačiau vien tik ši aplinkybė savaime nepaneigia jos veiksmų vertinimo, nes jei asmuo bent dalį bendrovės lėšų panaudojo kitur, o ne juridinio asmens naudai ir interesams, tokio asmens veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Dėl to, atsižvelgiant į jos pasisavintą specifinį turtą – pinigus, kurį nesunku paslėpti, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ji šio turto nepasisavino.
tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012);
kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012);
vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012).
Šie išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamoje byloje. Dėl to nuteistosios D. P. paaiškinimai dėl piniginių lėšų panaudojimo bendrijos interesams, atsiskaitant už namo apsaugą, statybas, palūkanas, dėl jų perdavimo kitiems bendrijos nariams, vertinti kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, kuriuos būtų įmanoma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistosios D. P. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip jai patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimas (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tačiau prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, be to, iš dalies tenkinamas ir nuteistosios D. P. apeliacinis skundas, nes bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad D. P. pasisavino mažesnės vertės svetimą turtą, negu buvo nurodyta kaltinime ir nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta 391 823,82 Lt suma, surinkta iš gyventojų nuo 1998 m. gruodžio 21 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. už komunalines paslaugas, nepateikti dokumentai pateisinantys šios sumos panaudojimą bendrijos naudai.
Nuteistoji D. P. šią teismo išvadą ginčijo, tvirtindama, kad tirtų bendrijos dokumentų laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo 1999 metų sausio 1 d., todėl į jai pareikštą kaltinimą nepagrįstai įtraukti 1998 metais priimti mokėjimai. Šioje dalyje nuteistosios skundo argumentai yra pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teisme šioje byloje buvo paskirta nauja X-osios GNSB ūkinės-finansinės veiklos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad tiriamasis laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo 1999 metų sausio 1 d., tuo tarpu specialistų išvadų (Nr. 5-1/37 (2006-02-27), Nr. 5-1/160 (2007-10-18) ir Nr. 5-1/9 (2011-01-31) prieduose, tarp pridėtų už komunalines paslaugas mokėjimo dokumentų yra dvi mokėjimo dokumentų kopijos, kuriose nurodyta, kad už šildymą 1998 m. spalio, lapkričio mėnesiais E. Ž. sumokėjo 316 Lt ir R. K. sumokėjo 149 Lt 1998 m. gruodžio 21 d. Iš viso už 1998 metų spalio lapkričio mėnesiais tiektą šildymą abu asmenys sumokėjo 465 Lt (316-+149 Lt). Be šių dokumentų yra dar tys mokėjimo dokumentų kopijos, kuriose yra nurodyta, kad už šildymą 1998 m. spalio, lapkričio mėnesiais G. M. sumokėjo 187 Lt., R. P. sumokėjo 252 Lt ir D. D. už 1998 metų gruodžio mėnesį sumokėjo 259 Lt. Pinigų įmokėjimo datos šiuose dokumentuose nenurodytos. Duomenų, kad šie pinigai buvo surinkti iki 1999 m. sausio 1 d. tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Iš viso pagal šiuos mokėjimo dokumentus už šildymą 1998 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais minėti asmenys sumokėjo 698 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant duomenų, kad minėti trys asmenys įnašus įmokėjo 1999 metais, visų penkių išvardintų penkių asmenų 1 163 Lt (316+149+187+252+259) lėšos nepagrįstai buvo priskaičiuotos prie nuo 1999 metų sausio 1 d. rinktų lėšų, todėl minusuotinos iš nuteistosios D. P. pasisavintos 391 823,82 Lt dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. P. iš E. Ž., R. K., G. M., R. P., D. D. pagal laisvo formos lapelius priimtus pinigus pasisavino ar išvaistė, konstatuodama, kad D. P. pasisavintas turtas sudaro 390 660,82 Lt (113 143,19 Eur) sumą, kuri, atsižvelgiant į BK 190 straipsnyje apibrėžtą didelės vertės turto sąvokos išaiškinimą, neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atitinkamai 1 163 Lt dydžio suma mažintinas X-osios GNSB patenkintas civilinio ieškinio dydis, nurodant, jog iš nuteistosios D. P. X-ajai GNSB priteista žalos atlyginimo suma mažintina iki 390 660,82 Lt (113 143,19 Eur) (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių kitų nuteistosios D. P. apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su grynųjų pinigų surinkimu ir šių pinigų judėjimu, apeliacinės instancijos teisme paskirta ekspertizė ir apklausta specialistė B. D. nepatvirtino. Iš šios specialistės paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad ji patvirtino, jog 2006 m. vasario 27 d. išvadoje aiškiai nurodyta ir nustatyta, kokiu laikotarpiu pinigai buvo pradėti apskaityti už komunalines paslaugas ir aiškiai nurodyta, kad jokių apskaitos registrų apie atsiskaitymus už komunalines paslaugas, apie surinktus pinigus, apie įneštus pinigus tyrimui pateikta nebuvo, tokie apskaitos registrai nebuvo pateikti ir jai atliekant ekspertizę. Nuteistosios apeliaciniame skunde deklaruojamos klaidos FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities specialistės A. L. 2011 m. sausio 31 d. išvadoje Nr. 5-1/9, kuria grindžiamas nuosprendis, nepasitvirtino.
Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistosios D. P. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad jos veiksmuose yra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis).
Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013).
Apeliantės D. P. argumentai, kad nenustatyta, kurie buhalterinės apskaitos pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnyje numatytas pasekmes; kad nevertinta kiekvieno pažeidimo įtaka padariniams; kad nenurodoma, kodėl būtent jai kyla atsakomybė už kilusius padarinius, yra visiškai nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, ir apeliantė to neginčijo bei nepaneigė, kad X-osios GNSB pirmininke nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 2005 metų vidurio buvo D. P.. Nors šioje bendrijoje buvo paskirta buhalterė, kasininko bendrijoje nebuvo, o grynuosius pinigus įvairiems bendrijos reikalams rinko pati nuteistoji, tuo pačiu nuo 1998 metų ir komunalinius mokesčius bei įmokas už kitas paslaugas iš bendrijos nariais esančių gyventojų pagal kvitų formą F10 ir pinigų priėmimo kvitus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo aktualias nagrinėjamai bylai Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatas, kuriuose įtvirtinta, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos (ūkio subjekto) vadovas, kurio funkcijas nagrinėjamu atveju atliko bendrijos pirmininkė D. P.. Bendrijos veikloje buhalterinės apskaitos tvarkymas išimtinai nebuvo pavestas samdomai finansininkei. Kaip matyti iš anksčiau išdėstytų bylos aplinkybių nuteistoji D. P. pati aktyviai prisidėjo prie bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymo, atliko kasininkės funkcijas, kurios samdomai bendrijos buhalterei nebuvo priskirtos. Šie duomenys rodo, kad ji atitinka BK 223 straipsnyje numatyto specialaus subjekto požymius, ką pirmosios instancijos teismas iš esmės ir pažymėjo cituodamas aktualias buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas dėl ūkio subjekto atsakomybės už tinkamai tvarkomą finansinę ūkio subjekto apskaitą.
Taip pat skirtingai nei teigia nuteistoji, skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai nurodyti buhalterinės apskaitos teisės norminių aktų ir darbo su kasa taisyklių pažeidimai, atskleidžiant jų įtaka kilusioms pasekmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistoji D. P. ne visus 1999-2005 metais iš gyventojų priimtus pinigus už komunalines paslaugas užpajamavo ir įnešė į banko sąskaitą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punktą, 16 straipsnio 1 punktą, 12 straipsnio 4 punktą, Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 336, 6 ir 20 punktus, taip pat tų pačių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 metų vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 ir 46 punktus, kurių turinys ir ryšys su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis yra detaliai atskleistas skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija to nekartoja. Teismas konstatavo, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kur panaudoti bendrijos kasoje neužpajamuoti ir į banką neįnešti pinigai.
Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pateikti buhalteriniai dokumentai, kuriuose nėra pinigus įmokėjusio asmens parašo, sugadinti, taisyti kasos kvitai, kas taip pat pažeidžia buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės norminių aktų pažeidimus, detaliai išvardintus skundžiamame nuosprendyje. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad minėtų norminių aktų pažeidimai padaryti ir dėl to, kad nėra užfiksuota bendrijos nariams priskaičiuotų palūkanų už lengvatinį kreditą birželio, liepos, rugpjūčio žiniaraščiuose, nepateikti pinigus įmokėjusių bendrijos narių mokėjimo dokumentai ir pan. Skirtingai nei tvirtina apeliantė teismas detaliai išvardino buhalterinės apskaitos teisės norminių aktų ir darbo su kasos taisyklėmis pažeidimus, konstatuodamas, kad priskaičiuotų ir apmokėtų palūkanų už gautą lengvatinį kreditą žiniaraščiuose ir kitų operacijų apskaitos žiniaraščiuose nurodytos tikrovės neatitinkančios sumos, dėl to nėra įmanoma nustatyti, kiek kiekvienas konkretus bendrijos narys grąžino lengvatinio kredito ir kiek apmokėjo už jį palūkanų. Tuo tarpu kasoje neužpajamavus dalies D. P. už komunalines ir kitas paslaugas surinktų pinigų, pagal esamus buhalterinius dokumentus nėra galimybės nustatyti jų panaudojimo. Išvardintų tyrimo metu nustatytų norminių aktų pažeidimai ir minėtos tyrimo išvados iš esmės ir sąlygojo teismo padarytą išvadą, jog negalima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų, įvertinti turto. Šios teismo išvados yra paremtos byloje atliktomis specialistų išvadomis (2006 m. vasario 27 d. specialisto išvada Nr. 5-1/37; 2007 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. 5-1/160), byloje ištirtais bei įvertintais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti kitaip. Byloje nustačius, kad buhalterinę apskaitą reglamentuojančių taisyklių pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes (t. y. nėra įmanoma nustatyti, kiek kiekvienas konkretus bendrijos narys grąžino lengvatinio kredito ir kiek apmokėjo už jį palūkanų, nėra galimybės nustatyti dalies surinktų pinigų už komunalines paslaugas panaudojimo), nėra pagrindo D. P. veiksmus šioje dalyje vertinti kaip neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistosios D. P. apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ir dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo taip pat yra nepagrįsti ir atmetami.
Nepagrįsti nuteistosios D. P. teiginiai, kad jos teisė į gynybą buvo suvaržyta, nes jai pateiktas nekonkretus kaltinimas. Pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir konkrečiai išreikštas atitinkamo turinio kaltinimas. Teisiamojo posėdžio protokole aiškiai užfiksuota, kad po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamoji pareiškė suprantanti, kuo yra kaltinama, ir kalta neprisipažįsta (26 t., b. l. 73). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistoji aktyviai dalyvavo procese – išreiškė savo poziciją dėl jai pateiktų kaltinimų (kalta neprisipažino, aktyviai gynėsi, yra pateikusi teismui papildomus dokumentus, pagrindžiančius iš gyventojų surinktų pinigų judėjimą), teikė paaiškinimus, kėlė versijas ir t. t., viso proceso metu naudojosi gynėjo pagalba. Nei bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme stadijoje, nei vėliau nagrinėjant bylą ji nėra teismui pareiškusi, kad jai nėra suprantamas pareikšto kaltinimo turinys. Tai reiškia, kad kaltinamosios teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama (BPK 22 str. 3 d.), taip pat jos teisės, numatytos BPK 44 str., nebuvo pažeistos. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl kaltinamojo akto šioje byloje neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams. Iš kaltinamojo akto matosi, kad aprašant nusikalstamas veikas, buvo nurodyta jų padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat išdėstyti ir duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai. Taigi kaltinamasis aktas surašytas, nepažeidžiant BPK 219 str. 3 p., 4 p. reikalavimų. Tokia pati išvada daroma ir dėl skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, kuri surašyta irgi nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimų. Nepagrįsti ir nuteistosios skundo argumentai dėl BPK 20 str. 5 d. pažeidimų vertinant šioje byloje išnagrinėtus įrodymus. Iš bylos ir joje priimto skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl BPK 20 str. 5 d. nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Be to, pažymėtina, kad kai kurias abejones šioje byloje pirmosios instancijos teismas netgi nepagrįstai įvertino pačios nuteistosios D. P. naudai remdamasis išimtinai kaltinamosios parodymais, kurie buvo paneigti kitais išnagrinėtais įrodymais. Dėl to, tenkinant prokuratūros apeliacinį skundą, šiuo nuosprendžiu skundžiamas nuosprendis keičiamas ir D. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 184 str. 2 d. į BK 183 str. 2 d. Savo teiginius dėl teismo šališkumo apeliantė grindžia išimtinai tik dėl tuo, kad teismas, nuteistosios nuomone, netinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus. Teismų jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, kad teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą.
Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl kolegija daro išvadą, kad apeliantės dėstomi teiginiai dėl tariamo teismo šališkumo šiuo atveju tėra subjektyvi nuteistosios nuomonė, kurios nepagrindžia konkretūs bylos duomenys. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistoji, ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo apeliantė nesutinka, negali būti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. Patikrinusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 str. 3 d.) taip pat nenustatė.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nuteistosios D. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtis ir perkvalifikavus jos padarytą veiką, turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. P. bausmę už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytus nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko dėl objektyvių priežasčių, nusikalstama veika turtinio pobūdžio, nuo jos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas – septyneri metai, D. P. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, dėl to teisingai sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės kyrimas šiuo atveju turės didesnį neigiamą poveikį nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju jų visuma sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, ir paskyrė D. P. švelnesnę bausmę nei baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė už jai inkriminuotą BK 184 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, paskirdamas švelnesnės rūšies, negu numatyta sankcijoje, bausmę – 300 MGL dydžio baudą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas pritaikė tinkamai ir nuteistajai paskyrė teisingą, savo rūšimi bei dydžiu atitinkančią BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, teisingą bausmę.
Apeliaciniuose skunduose nei valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, nei nuteistoji šios nuosprendžio dalies neginčija. Teisėjų kolegijai nustačius, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintą nuteistosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, gan ilgai dėl objektyvių priežasčių užtrukusį baudžiamąją procesą, pagal perkvalifikuotą BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skiria D. P. tokios pačios rūšies ir dydžio bausmę – 300 MGL dydžio baudą. Pažymėtina dar ir tai, kad pagal BPK 320 str. 4 d. nuostatas nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde. Tuo tarpu šioje byloje prokuratūros apeliaciniame skunde paskirti nuteistajai D. P. griežtesnę bausmę neprašoma. Todėl pagal BK 183 str. 2 d., jai negali būti skiriama griežtesnė bausmė už tą bausmę, kuri paskirta skundžiamu nuosprendžiu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistosios D. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, pasisavinto svetimo turto vertės ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo pakeisti.
Nuteistosios D. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai bausmę – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) baudą.
Nustatyti, kad nuteistosios D. P. pasisavinto svetimo turto vertė yra 113 143,19 Eur (šimtas trylika tūkstančių šimtas keturiasdešimt trys eurai 19 ct).
Priteisti iš nuteistosios D. P. X-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai (GNSB) 113 143, 19 Eur (šimtą trylika tūkstančių šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 19 euro centų) žalos atlyginimo ir 1 752, 20 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 20 euro centų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.