Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjai A. K., atsakovo atstovui Gintarui Motuzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja tiesiogiai nepatvirtina to fakto, jog vairavo transporto priemonę būdama neblaivi bei mano, kad pareigūno vardo nepažemino, tačiau sutinka, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė, pripažįsta, jog padarė tarnybinį nusižengimą, tuo patvirtindama savo kaltę. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo nutarime nustatyta, kad policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja jiems prisipažino naktį gėrusi alkoholio - alaus. Pareiškėjos veiksmai, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją vertinami kaip akivaizdžiai žeminantys Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūno vardą, šios tarnybos autoritetą griaunantis pasitikėjimą ja ir ją kompromituojantys, todėl atsiranda pareigūno atsakomybės sąlyga pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat nurodė, kad atleidimas iš tarnybos Statuto 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimus. Mano, kad paskirta nuobauda per griežta. Atsakomybės nesiekė išvengti. Pažeidimą padarė dėl to, kad tuo metu vyko skyrybų procesas, vaiką ištiko astmos priepuolis. Teismas įvertino šias aplinkybes ir panaikino administracinę nuobaudą prieš terminą. Atkreipė dėmesį, kad teismas skyrė minimalią administracinę nuobaudą. Teigė, kad žinodama, jog organizme yra alkoholio, nebūtų vairavusi automobilio. Pažymėjo, kad skiriant nuobaudą, buvo remiamasi tik teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, nebuvo vertinamos kitos nuobaudos paskyrimui reikšmingos aplinkybės, jos asmeninės savybės. Taip pat nurodė, kad su įsakymu supažindinta 2014 m. rugpjūčio mėn., grįžusi po ligos. Paaiškino ir tai, kad nesiekia grįžti į tarnybą, šiuo metu jos užimtos pareigos panaikintos, nebėra statutinės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kalėjimų departamentas gavo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2013-09-04 raštą Nr. 1-283 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad internetinėje erdvėje skelbiama apie 2013-09-01 maždaug 8.30 val. (ne tarnybos metu) policijos užfiksuotą įvykį, kurio metu Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus viršininkė A. K. neblaivi vairavo asmeninį automobilį. Taip pat nurodyta, kad oficialios informacijos apie šį įvykį Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba kol kas neturi (62, 63-64 b. l.).

Vadovaujantis Statuto 26 straipsniu ir Taisyklių nuostatomis, Kalėjimų departamente 2013-09-10 A. K. atžvilgiu pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra (67 b. l.).

A. K. 2013-09-11 įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-1133, kuriame pareigūnės pareikalauta pasiaiškinti apie galimą tarnybinį nusižengimą (68-69, 71-72 b. l.).

Kalėjimų departamentas 2013-09-12 raštu Nr. 1S-2757 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą su prašymu pateikti Kalėjimų departamentui A. K. 2013-09-01 padaryto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją bei kitą su šiuo pažeidimu susijusią medžiagą (73 b. l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013-09-12 raštu Nr. 30-12-S-10638 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Kalėjimų departamentą, kad A. K. administracinės teisės pažeidimo byla 2013-09-03 išsiųsta į Klaipėdos miesto apylinkės teismą nutarimui priimti (74 b. l.).

Kalėjimų departamentas 2013-09-12 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas pateikti A. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo nutarimo nuorašą arba kito priimto procesinio sprendimo nuorašą (75 b. l.).

A. K. 2013-09-13 paaiškinime Nr. 1-290 tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai nurodė, kad jos atžvilgiu buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 126 str. 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas visus dokumentus perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Šiuo metu jos atžvilgiu jokių sprendimų teisme nėra priimta. Kadangi nėra pilnai susipažinusi su administracinės bylos dokumentų turiniu, išsamų paaiškinimą dėl šio įvykio pateiks, kai bus priimtas sprendimas administracinėje teisės pažeidimo byloje ir praėjęs jo apskundimo terminas. Informavo, kad yra Probacijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė (77 b. l.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-16 raštu Nr. 1R-97851 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama administracinė A. K. byla dėl LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pranešė, kad 2013-09-13 15.00 val. paskirtas teismo posėdis A. K. prašymu buvo atidėtas. Kitas teismo posėdis paskirtas 2013-10-07 11.00 val. (76 b. l.).

Vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 3 dalimi, Kalėjimų departamento direktorius 2013-09-16 tarnybinį tyrimą dėl galimo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus viršininkės A. K. tarnybinio nusižengimo sustabdė iki bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pabaigos. Apie šį sprendimą A. K. informuota Kalėjimų departamento 2013-09-16 pranešimu Nr. LV-1159 „Apie tarnybinio tyrimo sustabdymą“ (78, 79, 80 b. l.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.6.-4039-563/2013 2013-12-05 priėmė nutarimą, kuriuo A. K. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams (37-40 b. l.).

A. K. šį nutarimą apeliaciniu skundu apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-12 nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-50-360/2014, teisminio proceso Nr. 4-06-3-03845-2013-9) apeliacinio skundo netenkino (41-44 b. l.).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-02-18 įsakymu Nr. P-47 „Dėl tarnybinio tyrimo atnaujinimo“ atnaujintas tarnybinis tyrimas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus viršininkės A. K. galimo tarnybinio nusižengimo. Apie atnaujintą tarnybinį tyrimą 2014-02-18 pranešimu Nr. 7S-96 „Apie tarnybinio tyrimo atnaujinimą“ informuota pareiškėja (46 b. l.).

A. K. 2014-02-20 pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2013-09-01 ryte sesuo ją informavo, kad jos sūnui, kuris tuo metu svečiavosi pas ją, prasidėjo astmos priepuolis. Visos inhaliacinės priemonės buvo likusios namuose, todėl apimta baimės dėl sūnaus sveikatos, taip pat tuo metu nuolat patiriamo streso, nerimo ir depresijos dėl skyrybų proceso, paskambino draugei A. S. ir paprašė, kad kartu su ja vyktų pas seserį į (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdama vartojo maisto papildą „K. F.“. A. S. nedvejodama sutiko padėti ir vyko kartu. Pareiškėjai atrodo nelogiška, kad A. S., kuri taip pat yra vairuotoja, t. y. turi vairuotojo pažymėjimą, būtų sutikusi vykti su ja, jei nuo jos būtų sklidęs alkoholio kvapas ar būtų bent menkiausių įtarimų dėl jos blaivumo. Mano, kad tokiu atveju, A. S. pati būtų pasisiūliusi vairuoti ar bent jau būtų atsisakiusi vykti kartu. Paaiškinime A. K. dėl įvykio, ypač jo aptarimo žiniasklaidoje, nors tai ir nepriklausė nuo jos, labai apgailestavo ir nuoširdžiai gailėjosi. Pareiškėja taip pat nurodė sutinkanti, kad jos atžvilgiu būtų taikoma tarnybinė atsakomybė, tačiau atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, tuometines šeimines problemas ir jos psichologinę būklę, iškilusį pavojų vaiko sveikatai, mano, kad pareigūno vardo nepažemino. A. K. prašė Komisijos liudininke apklausti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkę A. S. Taip pat informavo, kad yra Probacijos tarnybų darbuotojų profesinės sąjungos narė, tarybos narė bei yra išrinkta Probacijos tarnybų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja (49-50 b. l.).

Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl A. K. veiksmų, 2014-02-03 surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LV-441, kurioje siūlė:1) pripažinti, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus viršininkė A. K. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes savo poelgiu ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Etikos taisyklių 3.1.6 punkto; 3.4.1. punkto; 6 punkto bei 7 punkto reikalavimų; 2) Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus viršininkei A. K. skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos (54-60 b. l.).

Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 24 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 straipsnio 2 dalies 14 punktu, 36 straipsniu ir 47 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, 42 straipsniu, Taisyklių 80.1 punktu bei atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento 2014-03-03 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LV-441, pripažino, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus viršininkė A. K. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes savo poelgiu ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Etikos taisyklių 3.1.6, 3.4.1, 6 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (52 b. l.).

Statuto 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Pasisakydamas apie skirtingų teisinių atsakomybių atskyrimą bylose dėl vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atleidimo iš tarnybos pagrindu ginčijamame sprendime nurodytas Statuto 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos, kai savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kada – tarnybos ar ne tarnybos metu - pareigūnas atliko veiksmus, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Šiuo atveju yra svarbu nustatyti veiksmų, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, padarymo faktą.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos, kaip statutinės pareigūnės, priešingas teisei elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti ir išdėstyti 2014-03-03 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. LV-441. Iš tarnybinio tyrimo išvados, kuri yra neatskiriama ginčijamo įsakymo dalis, turinio nustatyta, kad A. K. atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu ar ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą, faktinį pagrindą sudaro tai, kad ji 2013-09-01 apie 07.35 val. Klaipėdoje, Tilžės g. ties 90-uoju namu, būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis -1,03 promilės), vairavo automobilį „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos faktinius duomenis patvirtina byloje esantis įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.6.-4039-563/2013, kuriuo minėta veika kvalifikuota pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), o A. K. pripažinta kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nubausta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (37-40 b. l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutarime nurodyta, kad 2013-09-01 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2013-09-01 7.35 val. Klaipėdoje, Tilžės g., ties 90-uoju namu, būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 1,03 promilės), vairavo automobilį „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2013-09-01 apie 07.35 val. sustabdė automobilį „V. P.“, nuo kurio vairuotojos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojai A. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBF-0232 07.46 val. buvo nustatytas 1,03 promilių neblaivumas. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1428688 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. ARBF-0232 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. A. K. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kurio metrologinė patikra atlikta 2013-09-08, ir jis pripažintas tinkamu naudoti. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 1,7 %) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad A. K. neblaivumas (1,01249 promilės) aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.

Šių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija, tačiau mano, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, neįvertintos 2014-02-20 jos paaiškinime išdėstytos administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, jos asmeninės savybės, neapklausta liudytoja.

Ginčijamame įsakyme konstatuota, kad A. K. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis nustato, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktas nustato, jog šiurkščiu pažeidimu laikoma - buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, jog valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos normų ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje, kurio nuostatos be išlygų taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, nustatyta valstybės tarnautojų pareiga - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (5 punktas). Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reglamentuoja Etikos taisyklės. Etikos taisyklių 3.1.6 punktas nustato, kad pareigūnas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos. Etikos taisyklių 3.4.1 punktas nustato, kad pareigūnas privalo saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas. Etikos taisyklių 6 punktas įpareigoja pareigūną tarnybos ir ne tarnybos metu viešumoje laikytis visuotinai pripažintų moralės normų, etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprastas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu, šių Etikos taisyklių 7 punktas nustato, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnas privalo vadovautis šiomis taisyklėmis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja A. K. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus viršininkės pareigas, t. y. buvo statutinė valstybės tarnautoja. Pažymėtina, kad pareiškėjai, kaip statutinei valstybės tarnautojai, keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, pagal Statuto 13 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekė būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindama visuomenės ir valstybės interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Kalėjimų departamento pareigūnės vardą (51 b. l.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas pareigūno vardą žeminančiais veiksmais nurodė pareiškėjos vairavimą transporto priemonės esant neblaiviai. Pareiškėja nesutinka, kad šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas yra tiesiogiai susijęs su teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant pareigūno vardo pažeminimo pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą valstybine įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (LVAT 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010-07-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). LVAT tokį aiškinimą betarpiškai sieja su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.

Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie pareiškėjos padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareiškėja suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti eismo dalyviams nustatytų teisių ir pareigų, kitų minėtų teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Kalėjimų departamento bei jam pavaldžios įstaigos Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos, joje dirbančiais pareigūnais, menkina sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

Teismas pareiškėjos argumentus, kad Komisija nepilnai ir neobjektyviai ištyrė tarnybinį nusižengimą, neatsižvelgė į jos paaiškinimą, siūlydama nuobaudos rūšį, neįvertino jos asmeninių savybių ir ankstesnės tarnybos, laiko nepagrįstais.

Atsakydamas į šiuos pareiškėjos argumentus, teismas pažymi, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas, tiek ir Klaipėdos apygardos teismas šias aplinkybes pilnai ištyrė nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal ABTĮ 58 str. šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Kaip matyti, Komisija sprendė ir pareiškėjos prašymą dėl liudytojos A. S. apklausos ir jį atmetė. Šį sprendimą Komisija grindė tuo, kad pasinaudoti teise teikti prašymus dėl liudytojų apklausos pareiškėja galėjo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo. Komisija Tarnybinio tyrimo išvadoje atkreipė dėmesį, kad tokios pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-12 nutartyje. Be to, teismo vertinimu, liudytojos apklausa galėtų būti reikšminga tik sprendžiant pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimą. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo aplinkybės yra pilnai išnagrinėtos ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra išsami, joje išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamos pareigūnės veikos įvertinimas, nurodytas tarnybinis nusižengimas (šiurkštus drausmės pažeidimas), jo padarymo laikas, aplinkybės, tarnybinio nusižengimo padariniai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas vertinti minėtą išvadą ar atliktą tarnybinį patikrinimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą neturi pagrindo, o pareiškėja, teigdama, jog tyrimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, nedetalizuoja ir nenurodo, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos atliekant tarnybinį patikrinimą ar surašant išvadą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjos padarytos veikos aplinkybes, taip pat gauti pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose ji prisipažino, jog vairavo neblaivi, buvo policijos pareigūnų sulaikyta.

Pažymėtina, kad atleidimas iš tarnybos Kalėjimų departamente, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą (Statuto 31 str. 1 d. 1 p.) – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas šios statutinės įstaigos ir jai pavaldžių institucijų autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Pareiškėjos elgesys ne tarnybos metu, kai ji transporto priemonę, kuri yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavo būdama neblaivi, pažemino valstybės pareigūno vardą ir diskreditavo Kalėjimų departamentą ir jam pavaldžias institucijas. Sąmoningas apsisprendimas sėsti prie vairo neblaiviam, yra tyčinė veika bei tokie pareiškėjos atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jos nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro statutinis pareigūnas, kelia nepasitikėjimą Kalėjimų departamentu ir jam pavaldžiomis institucijomis (šiuo atveju Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba) ir juos kompromituoja.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, ginčijamas 2014-03-04 įsakymas Nr. P-62 laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjos atleidimas iš tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjos veiksmų teisinė pasekmė. Dėl šių priežasčių tenkinti pareiškėjos skundo nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.