- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-50-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03845-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2013 m. rugsėjo 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 07.35 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)g. ties (duomenys neskelbtini) namu, būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,03 promilės), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. K. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 126 str. 1 d., administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
Pažeidėjos atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. gavo pranešimą iš sesers V. G., kad pas ją buvusiam A. K. sūnui prasidėjo dusulio priepuolis. Labai pergyvendama dėl to ir būdama stresinėje būsenoje, paskambino savo draugei A. S., gyvenančiai netoli ir paprašė ateiti pas ją, kad padėti nuvykti pas sūnų. Tuo tikslu A. S. atvyko į A. K. namus. Alkoholio nevartojo, abi buvo blaivios. Tuo metu A. K. emocinė būklė buvo sunki - vyko skyrybų procesas, dėl įtampos ji vartojo maisto papildą „Korvalol Fytolab“, kurio sudėtyje yra etanolio. Sužinojusi, apie sūnų ištikusį priepuolį, ji labai susijaudino, išgėrė „Korvalol Fytolab“ lašų ir nedelsdama išvažiavo pas seserį. Jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ji buvo sustabdyta dėl vykusio reido. Pareigūnams nusprendus patikrinti A. K. blaivumą, buvo panaudotas naujas alkotesteris, kurio duomenimis, pasak pažeidėjos atstovo, A. K. buvo blaivi. Pareigūnams nusprendus jos blaivumą patikrinti dar kartą, panaudojant senesnį alkotesterį, buvo gauti duomenys, jog A. K. yra neblaivi. Teismo posėdžio metu pareigūnai parodė, kad naujasis alkotesteris buvo jautrus ir galimai dėl to parodė netikslius duomenis, todėl, atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar buvo atlikta šio alkotesterio metrologinė patikra, ar jis buvo pripažintas tinkamu naudoti. Tik nustačius, kad minėtas alkotesteris nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, jo rodmenys galėjo būti atmesti kaip nepatikimi. Pasak apeliantės atstovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į posėdį nešaukė ir neapklausė kartu su A. K. visą laiką buvusios A. S., kuri galėtų paliudyti apie tai, ką vartojo A. K., ar ji buvo blaivi ir kitas reikšmingas aplinkybes, bei A. K. sesers R. G., galinčios paliudyti, jog tiriamo įvykio metu A. K. iš tiesų skubėjo atvežti sūnui vaistų bei kitas aplinkybes, susijusias su jos emocine būkle. Atstovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog A. K. turėjo galimybę pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad toks patikrinimas galimas tik tada, jeigu asmuo turi jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju policijos pareigūnams po patikrinimo paėmus A. K. vairuotojo pažymėjimą ji nuvykusi į sveikatos priežiūros įstaigą, neturėjo su savimi jokio tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl buvo atsisakyta tikrinti jos blaivumą. Šias aplinkybes gali paliudyti A. S., kuri nuvežė A. K. į ligoninę pasitikrinti blaivumą. Pasak advokato M. Kepenio, visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, asmenų, galinčių paliudyti apie tiriamo įvykio aplinkybes į posėdį nešaukė ir jų neapklausė, o nutarimą priėmė remiantis išimtinai policijos pareigūnų parodymais.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas reikalavimų nesilaikė, nes bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir pilnutinai nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Šių procesinės teises normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, dėl kurio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas atsiliepimų prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertino visas įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamą nutarimą, kuriuo A. K. nubausta pagal ATPK 126 str. 1 d., naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog A. K. 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 07.35 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Šių išvadų A. K. atstovo skundo argumentai nepaneigia.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą A. K. kalta, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
atstovas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai į posėdį nešaukė ir neapklausė kartu su A. K. visą laiką buvusios A. S. bei A. K. sesers R. G., o sprendimą priėmė remiantis tik policijos pareigūnų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėja ir jos atstovas prašymus apklausti liudytojus galėjo pateikti teismo posėdžio metu apylinkės teisme, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl teigti, kad teismas nepagrįstai nekvietė ir neapklausė A. S. ir R. G. nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė remiantis visuma byloje esančių duomenų, kurių užteko konstatuoji, jog A. K. vairavo automobilį būdama neblaivi. Pirmosios instancijos teismas išklausė pažeidėjos, liudytojais apklausė policijos pareigūnus, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigti, kad sprendimas priimtas remiantis tik policijos pareigūnų parodymais, pagrindo nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėja nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl nesiremti policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra.
Pažeidėjos atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog A. K. buvo atsisakyta tikrinti blaivumą, nes ji neturėjo tapatybės kortelės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl šis pažeidėjos teiginys yra nepagrįstas ir su šiais motyvais aukštesnysis teismas sutinka.
Advokatas skunde taip pat teigia, kad pareigūnams nusprendus patikrinti A. K. blaivumą, buvo panaudotas naujas alkotesteris, kurio duomenimis A. K. buvo blaivi. Pareigūnams nusprendus jos blaivumą patikrinti dar kartą, panaudojant senesnį alkotesterį, buvo gauti duomenys, jog A. K. yra neblaivi. Teismo posėdžio metu pareigūnai parodė, kad naujasis alkotesteris buvo jautrus ir galimai dėl to parodė netikslius duomenis, todėl pažeidėjos atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar buvo atlikta šio alkotesterio metrologinė patikra, ar jis buvo pripažintas tinkamu naudoti ir nustačius, kad minėtas alkotesteris nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, jo rodmenys galėjo būti atmesti kaip nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai N. R. ir K. V.. Pareigūnas N. R. parodė, kad „Mes turėjome du alkotesterius. Kęstutis turėjo naujesnį. Kęstučiui nepavyko iš kelių kartų patikrinti, nes alkotesteris rodė, kad reikia iš naujo pūsti. Tada priėjau aš su senuoju alkotesteriu, kuris parodė lengvą girtumo laipsnį“. Pareigūnas K. V. parodė, kad „Dirbau su nauju alkotesteriu, kuris labai jautrus. Neišėjo iš kelių kartų atlikti patikrinimo, tada pakviečiau kolegą su senesniu alkotesteriu. Vairuotoja įpūtė lengvą girtumo laipsnį“. Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pirmuoju alkotesteriu buvo nustatytas faktas, jog A. K. yra blaivi. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo nustatinėti ar buvo atlikta naujo alkotesterio metrologinė patikra, nes šis alkotesteris neužfiksavo jokių duomenų, kuriuos teismas galėtų vertinti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti A. K. atstovo advokato M. Kepenio skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. K. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.