- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-4039-563/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03845-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) viršininke, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-09-01 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2013-09-01 apie 07.35 val. Klaipėdoje, Tilžės g. ties 90-uoju namu, būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,03 promilės), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad 2013-09-01 ji skubiai vyko pas seserį R. G., pas kurią tuo metu buvo jos sūnus, kadangi sūnui prasidėjo astmos priepuolis, jis neturėjo su savimi inhaliacinių vaistų, todėl ji skubėjo tuos vaistus nuvežti. Tuo metu vyko skyrybų procesas, ji buvo streso būsenoje, todėl vartojo homeopatinius vaistus „Korvalol“. Manė, kad jie negali turėti šalutinio poveikio. Vaistus priskyrusi gydytoja jai nenurodė, kad ji vartodama šiuos vaistus negalėtų vairuoti. Į šių vaistų pakuotę nėra įdėtas informacinis lapelis. Ji neskaičiavo, kiek lašų vaistų suvartojo, nes tą rytą skubėjo. Iš pradžių vartojo po 25 lašus, bet po ilgo naudojimo vaistus pradėjo vartoti didesnėmis dozėmis. Vaistai padėdavo tik tam kartui, gal vienai valandai. Po to vėl išgerdavo vaistų. Po policijos pareigūnų sustabdymo ji nuvyko į ligoninę, bet neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, be to, ligoninėje pasakė, kad praėjo per daug laiko. Pareigūnai protokolą surašė tik 07.50 val. Pareigūnai jos tik klausė, ar ji vartojo alkoholį. Prieš pučiant į alkotesterį pareigūnai nesiūlė jai išsiskalauti burnos, neklausė apie rūkalų vartojimą. Nuo sustabdymo iki paleidimo, jos nuomone, praėjo 40-45 min.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. Martyšius nurodė, kad iš pateiktų įrodymų aiškiai matyti, jog J. K., A. K. sūnus, serga nuo vaikystės ir pastoviai vartoja inhaliacinius vaistus. Tuo metu sūnus buvo Rietave pas A. K. seserį. A. K. ryžosi važiuoti ir nuvežti vaikui vaistus. Ji nemanė, kad jos pusę metų vartojami vaistai sukels tokias pasekmes. Naudojant bet kokį alkotesterį, taip pat ir „Alcotest 6810“ reikia, kad būtų praėję nuo 0-20 min. po alkoholio vartojimo. Nuo A. K. gyvenamosios vietos iki sustabdymo vietos yra 7 min. kelias. Prieš išvažiuojant ji gėrė vaistų. Alkotesteris davė iškraipytus duomenis, kaip policininkai įvardijo, geresnis alkotesteris. O senesnis alkotesteris parodė 1,03 promiles. Mano, kad A. K. iškelta versija, jog ji vartojo „Korvalolį“, nėra paneigta ir ši aplinkybė yra labai svarbi. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški. Mano, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl prašo bylą nutraukti.
Liudytojas N. R., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis, paaiškino, kad 2013-09-01 vyko reidas. Sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį, automobilyje jautėsi alkoholio kvapas, jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. A. K. prašė anuliuoti parodymus. Ji atsisakė pasirašyti alkotesterio parodymus, nes žadėjo vykti į ligoninę. Su parodymais sutiko, bet nepasirašė, nes norėjo vykti į ligoninę. Jai buvo pasakyta, kad gali važiuoti į Miesto ligoninę. Taip pat nurodė, kad pagal tikrinimo metodiką neprivaloma išsiskalauti burną prieš pučiant į alkotesterį. Po pūtimo į alkotesterį paklausė, ar ji vartojo alkoholį. A. K. sakė, kad naktį gėrė alaus. Ji nesakė, kad turi sveikatos problemų, kad vartoja vaistus. Neblaivumo patikrinimas ir dokumentų pildymas galėjo užtrukti apie 30 min.
Liudytojas K. V., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, paaiškino, kad sustabdė A. K. vairuojamą automobilį, iš pažiūros matėsi, kad vairuotoja nėra blaivi, be to, sklido alkoholio kvapas, jos akys atrodė pavargusios. Vairuotoja sakė, kad naktį vartojo alkoholį. Tada paprašė jos pūsti į alkotesterį. Dirbo su nauju alkotesteriu, kuris labai jautrus. Iš kelių kartų nepavykus atlikti patikrinimo, pakvietė kolegą su senesniu alkotesteriu. Vairuotoja įpūtė lengvą girtumo laipsnį, todėl pakvietė vairuotoją ateitį į tarnybinį automobilį, išspausdino alkotesterio parodymus, o kolega surašė protokolą. Iš pradžių A. K. prašė iš alkotesterio ištrinti parodymus, sakė, kad yra pareigūnė. Nepamena, kiek laiko užtruko patikrinimas. Vairuotoja nenurodė kitų aplinkybių kaip tik, kad gėrė alkoholį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2013-09-01 apie 07.35 val., sustabdė automobilį „Volkswagen Passat“, nuo kurio vairuotojos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojai A. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBF-0232 07.46 val. buvo nustatytas 1,03 promilių neblaivumas. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1428688 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. ARBF-0232 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Todėl nepagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai dėl policijos pareigūnų naudoto naujesnio alkotesterio ir iškraipytų duomenų – A. K. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kurio metrologinė patikra atlikta 2013-08-08, ir jis pripažintas tinkamu naudoti. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 1,7 %) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad A. K. neblaivumas (1,01249 promilės) aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. su tokiais alkotesterio rodmenimis (1,03 promilės) nesutiko, atsisakydama pasirašyti alkotesterio parodymų kvite.
Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų atlikta medicininė apžiūra. Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad, policijos pareigūnams surašius protokolą, ji nuvyko į ligoninę, bet neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, be to, ligoninėje pasakė, kad praėjo per daug laiko, tačiau jokių įrodymų, kad ji buvo nuvykusi į ligoninę, A. K. nepateikė. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnai A. K. sustabdė 07.35 val., neblaivumas jai buvo patikrintas 07.46 val. Posėdžio metu A. K. nurodė prieštaringas aplinkybes dėl dokumentų pildymo laiko: ji nurodė, kad protokolas buvo surašytas 07.50 val., tačiau kartu teigia, kad nuo sustabdymo iki paleidimo, jos nuomone, praėjo 40-45 min. Liudytojas N. R. patvirtino, kad neblaivumo patikrinimas ir dokumentų pildymas galėjo užtrukti apie 30 min. Išanalizavus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad protokolo surašymas užtruko pernelyg ilgai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebebuvo galima atlikti medicininės apžiūros. A. K. nurodyti teiginiai, kad ji neturėjo su savimi asmens dokumento, yra nepagrįsti, kadangi jos atstovas nurodė, kad nuo A. K. gyvenamosios vietos iki sustabdymo vietos yra tik 7 min. kelias, todėl A. K. turėjo galimybę grįžti namo pasiimti asmens dokumento, tačiau to nepadarė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, kad asmens neblaivumo tikrinimo metu buvo pažeista patikros metodika, kadangi blaivumo testas buvo atliktas nepraėjus 20 min. nuo to laiko, kai A. K. išgėrė vaistų, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. K. jiems prisipažino naktį gėrusi alkoholio – alaus, o apie sveikatos problemas ir vaistų vartojimą nieko neminėjo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir duoti neteisingus parodymus. A. K. versija, kad 1,03 promilių girtumas jai buvo nustatytas dėl pavartotų vaistų, vertintina kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija. A. K. tikrinimo metu neinformavo policijos pareigūnų, kad ji neseniai vartojo vaistų, nesutikdama su alkotesterio parodymais, neprašė policijos pareigūnų leisti jai pakartotinai pasitikrinti girtumą alkoholio matuokliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad prieš pučiant į alkotesterį policijos pareigūnai nesiūlė jai išsiskalauti burnos, tačiau pažymėtina, kad policijos pareigūnai ir neprivalo to daryti. Pati A. K., žinodama, kad neseniai vartojo vaistų, kurių sudėtyje yra etanolio, galėjo prašyti pareigūnų leisti jai išsiskalauti burną. A. K. nurodė, kad nežinojo apie galimą vaistų šalutinį poveikį, nes gydytoja jos apie tai neįspėjo, į vaistų pakuotę nėra įdėtas informacinis lapelis. Pažymėtina, kad vaistinis preparatas „Korvalol“ nėra receptiniai vaistai, o tik medicininės paskirties maisto papildas, kurio sudėtis ir vartojimo instrukcija nurodyta ant pačios preparato pakuotės. Maisto papildą „Korvalol“ siūloma vartoti po 25 lašus 1-3 kartus per dieną ir neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. A. K. nurodė, kad preparatą vartojo didesnėmis dozėmis, kiek tiksliai lašų suvartojo 2013-09-01 rytą, nurodyti negalėjo, tačiau pažymėtina, kad net ir suvartojus didesnę negu 25 lašų dozę, sunkiai tikėtina, jog vaistinis preparatas „Korvalol“ galėjo turėti tokią žymią įtaką alkotesterio parodymams ir nustatytam neblaivumo laipsniui. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2013-09-01, 07.46 val. A. K. neblaivumas (1,01249 promilės) viršijo leistiną ribą. Alkotesterio rodmenys jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nėra nuginčyti.
Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nurodytų teiginių apie policijos pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus pažymėtina, kad net ir identiški tarnybiniai pranešimai nepaneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, o tik patvirtina jas.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnė, todėl jai taikomi aukštesni elgesio standartai ne tik tarnybos, bet ir ne tarnybos metu. Transporto priemonės vairavimas vartojus net ir nedidelį kiekį alkoholio nėra suderinamas su atidaus ir rūpestingo asmens, ypač pareigūno, elgesiu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. veikoje yra pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtis ir jai skirtina administracinė nuobauda.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad žalos padaryta nebuvo, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiama pirmą kartą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30² straipsniais, 126 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutarė:
A. K. pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio Lt 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.