- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- e2-39527-465/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32993-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos, palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. 1078,22 Eur negrąžintą finansavimo sumą, 480,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki bylos iškėlimo dienos, 36,99 proc. metinių mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (1078,22 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad UAB „mogo LT“ ir J. S. 2014-02-26 sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei 1172,96 Eur (4050,00 LTL) finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį AUDI A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka nuo 2015-04-26. Atsakovei nepašalinus pažeidimų 2015-06-30 pradinis kreditorius UAB „mogo LT“, dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, transporto priemonė buvo grąžinta pradiniam kreditoriui. UAB „mogo LT“ 2015-11-08 pardavė transporto priemonę už 500,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovės bendrą įsiskolinimą. Pardavus transporto priemonę, liko nepadengtas skolos likutis – negrąžinta suteikto finansavimo suma - 1078,22 Eur. 2016-03-07 reikalavimo teisę į atsakovo skolą pradinis kreditorius UAB „mogo LT“, pasirašydamas gautinų sumų pirkimo sutartį, perleido įmonei AB „Debt Capital Managment“. 2018-08-23 tarp AB „Debt Capital Management“ ir UAB Legal Balance buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria vadovaujantis AB „Debt Capital Management“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą.
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei įteikti 2019-11-21 asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir J. S., 2014-02-26 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei 1172,96 Eur (4050,00 LTL) finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį aprašytą Sutarties 11 punkte, o atsakovė priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka nuo 2015-04-26. Atsakovei nepašalinus pažeidimų 2015-06-30 pradinis kreditorius UAB „mogo LT“, dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove. Pardavus transporto priemonę, liko nepadengtas skolos likutis – negrąžinta suteikto finansavimo suma - 1078,22 Eur.
2016-03-07 reikalavimo teisę į atsakovo skolą pradinis kreditorius UAB „mogo LT“, pasirašydamas gautinų sumų pirkimo sutartį, perleido įmonei AB „Debt Capital Managment“. 2018-08-23 tarp AB „Debt Capital Management“ ir UAB Legal Balance buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis kuria, vadovaujantis AB „Debt Capital Management“ perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota tinkamai 2018-08-30 pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalį.
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.4 straipsnyje numatyta, jog kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Atsakovė 2014-02-26 lizingo sutarties pagrindu įsipareigojo mokėti lizingo įmokas ieškovei. Atsakovė priėmė transporto priemonę iš lizingo davėjo ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti, tačiau įsipareigojimų mokėti lizingo įmokas tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1078,22 Eur negrąžintą finansavimo sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte šalys nustatė, kad fiksuotos palūkanos yra 36,99 proc. per metus. Šalys taip pat numatė, jog lizingo gavėjas privalo mokėti sutartyje nustatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo nesumokėtos finansavimo sumos per visą lizingo terminą (sutarties 7.1 punktas). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas – metinė palūkanų norma 36,99 proc. Ieškovas prašo priteisti 480,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki bylos iškėlimo dienos. Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti 36,99 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (1078,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi suteikta finansavimo suma.
CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir pradinis kreditorius sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 36,99 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (1078,22 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2019-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti 97,04 Eur delspinigių. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo, praleidusi mokėjimo terminus, mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 97,04 Eur delspinigių laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovės priteistina 97,04 Eur delspinigių suma už 180 dienų laikotarpį.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1656,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 39 Eur žyminis mokestis Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1078,22 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt aštuonis Eur 22 ct) negrąžinto finansavimo sumą, 480,79 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt Eur 79 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki bylos iškėlimo dienos, 36,99 (trisdešimt šešias ir devyniasdešimt devynias šimtąsias) proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1078,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,04 Eur (devyniadešimt septynis Eur 4 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1656,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur (trisdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris Eur 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.