- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-11-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00901-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8010-446/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. L. 5 428,75 Eur negrąžintos kredito dalies, 339,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-16), 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 428,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-12), 1 962,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,61 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-02-13), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-16), 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 428,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 374 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. liepos 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. L. ieškovei AB „NEO Finance“ 5 428,75 Eur negrąžinto kredito, 339,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-16), 342,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,61 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-02-13), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-16), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 295,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 5 428,75 Eur negrąžinto kredito dalį ir 339,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-16).
4. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 17 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 5 428,75 Eur - nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-12). Teismas konstatavo, jog taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti 1 962,95 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 342,64 Eur. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Teismas pažymėjo, kad 342,64 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 8 908,84 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (5 744,50 Eur kreditas + 2 821,70 Eur palūkanos + 342,64 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinęs tai, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį teismas tenkino iš dalies, priteisiant 342,64 Eur.
6. Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 519,18 Eur (5 428,75 Eur + 339,98 Eur) x 0,05 procento) x 180 dienų). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 1 620,31 Eur bei 17 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,61 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas, nes atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei nurodytą teismų praktiką.
8. Teismas konstatavo, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 374 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 174 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Vertindamas, jog patenkinta 79,07 procentai ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 7 740,29 Eur, priteista suma 6 119,98 Eur), teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 295,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB ,,NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo A. L. 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 5 428,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-12); dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 5 428,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 374 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš atsakovo 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus. Apeliantė, remiantis minėta kasacinio teismo nutartimi, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (2 821,70 Eur), Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos).
9.2. VKĮ 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (paskolos davėjai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams. Paskolos davėjai yra investuotojai. Atsakovui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.
9.3. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (17 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas priteisti 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 5 428,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo, imperatyvioms įstatymų normoms. Apeliantės reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Laiku apeliantei neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes.
9.4. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014). Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinta, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodant, jog sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
13. Pareiga mokėti pelno palūkanas (pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).\
14. Esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. birželio 16 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, pažymėtina, kad minėtas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Bylą nagrinėjančio teismo pareiga esant nustatytam nuostolių atsiradimo faktui negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti.
18. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskolos suma – 5 744,50 Eur, paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 17 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju, sudarytų 2 821,70 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 8 908,84 Eur.
19. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 428,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-12).
20. Iš ieškovės pateikto reikalavimo matyti, kad ieškovė iš esmės prašo 17 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). Šiuo aspektu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, iš esmės yra tapatus mokėjimo palūkanoms pagal reikalavimo esmę, o mokėjimo (pelno) palūkanas priteisti nutraukus sutartį draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Šiuo atveju, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijant konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikiant tik jų apskaičiavimo būdą, yra nepagrįstas, kadangi tokį reikalavimą tenkinus, būtų akivaizdžiai pažeidžiami atsakovo kaip vartotojo interesai. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliantė turėjo procesinę teisę pagrįsti savo prašomų priteisti negautų pajamų dydį bei suformuluoti reikalavimą, nurodant konkrečią prašomą priteisti negautų pajamų sumą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė realaus negautų pajamų (nuostolių) dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje netenkino ieškinio.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
23. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (Sutarties specialiose sąlygose), sudaro 17 procentų.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į naujausią kasacinio teismo išaiškinimą, nurodė, kad netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų, todėl padarė išvadą, jog 17 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami.
26. Pažymėtina, kad apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (17 procentų), viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
27. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose bei tinkamai taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms.
28. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė siekė prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.