- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- 2-199-377/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01628-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams J. V., L. A.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikianti institucija - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir priteisto materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo; atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei J. Ž., išvadą teikianti institucija - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, priteisto materialinio išlaikymo vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. J. Ž ieškiniu prašo: 1) nepilnametės dukros V. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. Ž., pagal jos gyvenamąją vietą; 2) pakeisti 2015 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-641-439/2015 nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir priteisti iš atsakovo V. M. materialinį išlaikymą po 190,00 eurų periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros V. M. pilnametystės, šią sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. Ž.; 3)nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra V. M. tokią tvarką: dukros tėvas atsakovas V. M. bendraus su nepilnamete dukra V. M., dalyvaus jos auklėjime: pereinamuoju laikotarpiu, kol dukra pripras ir pažins tėvą, būdama su tėvu jausis saugiai, tėvas nepilnametę dukrą V. M., lankys ir dalyvaus jos auklėjime nuolatinėje dukros gyvenamojoje vietoje, be teisės išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos: kas antrą savaitgalį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 9.00 val. ryto ir bendraus 8 valandas, sudarydamas dukrai galimybę pailsėti pietų miego metu, konkretesnį bendravimo laiką suderinęs su dukters mama J. Ž.; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir dukrai visiškai pripratus prie tėvo, tėvui užtikrinus saugią dukros priežiūrą, atsakovas V. M. bendraus su nepilnamete dukra V. M., dalyvaus jos auklėjime: kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. su teise dukterį pasiimti su savimi; Romos KB Šv. Kalėdų šventės metu pirmą arba antrą dieną (pasirinktinai) - neporiniais metais, 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.; Romos KB Šv. Velykų šventės metu pirmą arba antrą dieną (pasirinktinai) - poriniais metais, 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.; kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) ir rugpjūčio 18 d. (sekančią dieną po dukters gimtadienio), 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.; netrukdomai ir neribotai bendraus su dukterimi elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 8.00 val. ryto iki 21.00 val. vakaro; įpareigoti atsakovą V. M. pageidavimą aplankyti dukrą V. M. informuoti ieškovę telefonu SMS žinute ne vėliau, kaip prieš dvi dienas iki numatomo dukros lankymo. Taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur išlaidų advokato pagalbai už konsultacijas, ieškinio surašymą.
A. V. M. savo priešieškiniu prašo: 1) nustatyti kad, jis V. M., nėra V. M., biologinis tėvas; 2) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje: 2.1.) paskirti genominę ekspertizę, pateikiant ekspertams klausimą: Ar V. M. yra V. M. biologinis tėvas? Jeigu būtų nustatyta, kad jis, V. M. yra V. M. biologinis tėvas, teismo prašo:1)nustatyti nepilnametės dukros V. M. gyvenamąją vietą su ieškove J. Ž. pagal jos gyvenamąją vietą; 2) palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-641-439/2015) priteistą V. M. materialinį išlaikymą 100 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį; 3) nustatyti sekančią bendravimo tvarką - nepilnamečio vaiko tėvas V. M., bendraus su nepilnamečiu vaiku V. M. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, su dukros motina prieš savaitę suderinus lankymo datą, pasiimant dukrą su savimi 10.00 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
I. J. Ž savo atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad kategoriškai nesutinka su reikalavimu nuginčyti dukros V. M. tėvystę ir prašo jos ieškinį atsakovui V. M. patenkinti visiškai; pritaikyti ieškinio senatį atsakovui V. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tuo pagrindu jo priešieškinį atmesti, neskiriant genominės ekspertizės; jeigu atsakovas V. M. prašys, sutinka vykti su nepilnamete dukra V. M. genominės ekspertizės atlikimui; teismui nustačius, kad V. M. yra biologinė V. M. dukra, pilnai atmesti atsakovo V. M. priešieškinį ir visiškai patenkinti jos ieškinį; papildomai priteisti iš atsakovo V. M. jos naudai bylinėjimosi išlaidas, t. y. 200,00 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai už atsiliepimo į priešieškinį surašymą.
Žemesnės instancijos teismas
I. J. Ž teismo posėdžiuose savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti pilnumoje. Ji nesutiko su atsakovu sudaryti taikos sutarties ir mažinti savo reikalavimą iki 150 Eur. Su priešieškiniu sutiko iš dalies. Kadangi atsakovas tikrai yra jos dukros tėvas, tai patvirtino ir atsakovo reikalauta genominė ekspertizė, pasilieka prie savo ieškinyje nurodytų reikalavimų dėl 190 Eur išlaikymo padidinimo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, bendravimo tvarką taip pat nustatyti tokią, kokia nurodyta ieškinyje. Nurodo, kad dukrai jau ketveri metai, jos poreikiai išaugo, lanko darželį, už darželį ji moka 56 Eur. Jos darbas pamaininis, todėl tenka dukrai samdyti auklę, jai per mėnesį moka apie 200 Eur, maistui dukrai kas savaitę skiria apie 50 Eur, mėnesiui gaunasi 200 Eur. Perka rūbus, žiemai vienus, vasarai kitus. Šį žiemos sezoną pirko striukę už 40 Eur, kombinezoną už 17 Eur, pėdkelnes už 5 Eur. Dukra dažnai serga, todėl reikia skirti pinigų ir vaistams, gydymui. Savo jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena savivaldybei priklausančiame socialiniame būste, už komunalinius mokesčius (elektrą, buto nuomą, vandenį) sumoka apie 120 Eur. Gyvena tik dviese su dukra, jos draugas šiuo metu užsienyje ir su ja negyvena, tai gaunasi per pusę po 60 Eur. Jos atlyginimas su priedu į rankas sudaro 890 Eur. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl privalo dukros išlaikymui mokėti kas mėnesį po 190 Eur. Jai nuo 2017 m. birželio mėn. atsakovas išlaikymo nemoka. Išlaikymą mokėdavo jo mama. Gaudavo ir daugiau, apie 150 Eur. Ji nežino atsakovo gaunamų pajamų, žino, kad gyvena ir mokosi Vokietijoje, turi mašiną, butą, pasiėmęs paskolą, daugiau išlaikytinių neturi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 190 Eur. Ieškovė neįrodė, kad jos išlaidos ženkliai padidėjo, neįrodė, kad auklei skiria 200 Eur, nėra sutarties su aukle. Su bendravimo tvarka sutinka, kokia yra nurodyta ieškovės ieškinyje. Atsakovas šiuo metu mokosi Vokietijoje, po to dirbs ir pats mokės dukrai po 150 Eur išlaikymo. Tai reali priteistina suma, atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė L. A. teismo posėdyje nurodė, kad geriausia dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kadangi ji visada su ja ir gyveno, yra artimas ryšys. Mano, kad dėl bendravimo tėvai sutaria, būtina atsižvelgti ir į vaiko poreikius, vaikas privalo bendrauti su abiem tėvais. Pažymėjo, kad ieškovė rūpinasi dukra, institucija jokių nusiskundimų neturi. Vaiko poreikiai auga, kainos kyla, todėl palaiko ieškovės reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo sumą iki 190 Eur.
Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta tinkamai (b.l. 78). Civilinė byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui V. M. (CPK 155 str., 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Teismas konstatuoja:
Dėl tėvystės nuginčijimo
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. Ž. ir atsakovas yra nepilnametės dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai ( b.l. 12). Atsakovas savo priešieškiniu prašė paskirti genominę ekspertizę ir nustatyti, kad jis nėra biologinis nepilnametės dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ( b.l. 36). Iš 2017 m. lapkričio 17 d. V. T. medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 2017/2017(01) nustatyta, kad atsakovas V. M. yra V. M. biologinis tėvas ( b.l. 69). Atsakovas sutinka, kad jis yra biologinis V. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Todėl ginčo šioje dalyje nėra.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametė dukra V. M. nuo gimimo ((duomenys neskelbtini) ) gyveno ir šiuo metu gyvena su ieškove J. Ž.. Atsakovas sutinka, kad jo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė L. A. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad geriausiai šiuo metu dukros interesai bus apsaugoti jos gyvenamąją vietą nustačius su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad nepilnametės dukros V. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama neatitiktų nepilnametės interesų. Todėl nepilnametės dukters V. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., 3.174 str.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovė taip pat prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra V. M. tvarką.
Įstatymo leidėjas yra numatęs, kad abu tėvai turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime, priežiūroje ir pan.
Ieškovė nurodė, kad dukros tėvas V. M. retai bendrauja su dukra, jis gyvena ir mokosi Vokietijoje, retai grįžta į Lietuvą, dukra tėvą yra pamiršusi visiškai. Ji nedraudžia atsakovui V. M. matytis su dukra, ją lankyti jos gyvenamojoje vietoje. Sutinka, kad atsakovas V. M. dukrą gali lankyti tik tada, kai yra visiškai blaivus ir negalės išsivežti iš gyvenamosios vietos, kol dukra prie jo nepripras ir nesuvoks, kad jis yra dukros tėvas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nedraudžia ir nedraus atsakovui bendrauti su dukra tik įsitikinus, kad V. M. priežiūroje jų dukra bus saugi, pripras prie tėvo, tuomet tėvas galės išsivežti ją iš jų gyvenamosios vietos. Tačiau kol šios sąlygos nėra įvykdytos, bendravimo tvarka nustatytina, atsakovui V. M. bendraujant su dukterimi tik jos gyvenamojoje vietoje. Nors atsakovas V. M. savo priešieškinyje nurodė kitą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovas advokatas sutiko, kad būtų nustatyta ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo su dukra tvarka. Atstovas taip pat patvirtino, jog atsakovas nori bendrauti su dukra, kas ketvirtį žada grįžti į Lietuvą, todėl dėl bendravimo su vaiku ginčo ateityje nekils. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė L. A. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nepažeidžia nei dukters, nei tėvo interesų.
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad abi šalys neprieštarauja dėl ieškovės ieškinyje nurodyto bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Įvertinus tai, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina, atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Ieškovės ieškinyje nurodyta tvarka yra aiški, konkreti, nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei atsakovo interesų, todėl toks prašymas tenkinamas, nustatytina ieškinyje nurodyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka.
Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu priteisė iš V. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. M., gim. 2013-08-17, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ( b.l. 9-11). Akivaizdu, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Įvertinus visas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nepilnametės poreikiai išaugo ir 2015 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 100 Eur yra per mažas.
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba(duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį darbo užmokestis sudaro 800 Eur. (b.l. 21). Ieškovė teisme patvirtino, kad jos atlyginimas su priedu kas mėnesį sudaro apie 890 Eur. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena savivaldybės socialiniame būste adresu(duomenys neskelbtini) (b.l. 14.). Mokesčiai už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus (kartu su nuoma) sudaro apie 120 Eur per mėnesį. Pažymi, kad ieškovės dukra V. M. lanko (duomenys neskelbtini) ( b.l. 17). Išlaidos reikalingos įstaigos maitinimo paslaugoms apmokėti ir kitoms reikmėms patenkinti per mėnesį sudaro 53,76 Eur ( b.l. 17). Kadangi ieškovės darbas pamaininis, dukros priežiūrai ieškovė samdosi auklę, kuriai sumoka kas mėnesį apie 200 Eur. Nors atsakovo atstovas teisme nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl auklei mokamų sumų, nepateikė sutarties, tačiau akivaizdu, kad dirbant pamainomis, naktimis, nepilnametę dukrą turi kažkas prižiūrėti. Remiantis ieškovės paaiškinimais bei pridėtu išrašu iš ,,Swedbank‘‘ AB, sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2017-04-04 iki 2017-06-19, augančios dukros būtinuosius poreikius ieškovė per mėnesį papildomai išleidžia apie 200 Eur maistui, vaistams, rūbams, batams, kt. išlaidos (20 Eur kas mėnesį atideda dukrai ateičiai). Todėl ieškovės išlaidos dukrai kas mėnesį sudaro apie 400 Eur.
Atsakovas priešieškinyje bei jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė neįrodė, jos nepilnamečio vaiko poreikiams būtina skirti apie 400 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 150 Eur, nes tai atitinka šiuo metu esamą atsakovo turtinę, finansinę padėtį.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo 2015 m. gegužės 7 d., praėjo daugiau nei dveji metai, vaikas auga, išaugo ir jo poreikiai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo teikiamas dukrai išlaikymas po 100 Eur ( padidinus - iki 150 Eur) ženkliai mažesnis už orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos išlaikymo, būtino minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, dydžio kriterijų. Teismas sutinka su ieškinio argumentais, kad priteistos išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Teismas, sutikdamas su ieškovės pozicija dėl priteisto išlaikymo sumos didinimo, taip pat įvertina nuo 2015 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje.
Atsakovo atstovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo pajamos siekia 641 Eur į rankas kas mėnesį (b.l. 37-44). Akivaizdu, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu nėra gera, jis mokosi, turi paėmęs paskolą. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas Vokietijoje turi butą bei automobilį. Tačiau į bylą atsakovas tokių aplinkybių patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 150 Eur. Tačiau teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių neturi. Tikėtina, pagal ieškovės tvirtinimą, atsakovo turtinė padėtis geresnė: jis turi butą, automobilį. Duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus neturėtų galimybės užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra.
Pažymėtina, kad įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir į tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, t. y. iš esmės vaiko poreikiai tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Koks išlaikymo dydis patenkina (užtikrina) būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013), kuris šiuo metu yra 400 Eur.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, paisant vaiko poreikių ir tėvo galimybių, ieškovės ieškinys bei atsakovo priešieškinys tenkintini iš dalies, ir iš atsakovo priteistina 170 Eur dydžio kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y 2017 m. liepos 31 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad ši pinigų suma atitinka nepilnametės dukros poreikius ir jos tėvų turtinei padėčiai ( CK 3.196 str.1 d.1 p.).
Sutinkamai su CPK 178 str.1 d., ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas turi realią galimybę mokėti po 190 Eur. kas mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintą ieškinio reikalavimų dalį byloje dėl padidinto išlaikymo iki 170 Eur, turėjo būti sumokėtas 25,20 Eur žyminis mokestis (padidintas išlaikymo dydis 70 Eur suma: 70x12mėn. x 3 proc.= 25,20) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis). Taigi tokio dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Ieškovė pateikė teismui pažymą dėl 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 22, 56), kaip šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pateikė išrašytas sąskaitas. Vienas ieškinio reikalavimas patenkintas 89 proc., kiti – visiškai. Todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 445 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (500x0,89).
Atsakovo atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 528 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 28 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 83-87). Kadangi atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos (528 Eur) priteistinos iš ieškovės atsakovui, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš viso 470 Eur (528x0,89).
Įskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 93 str.).
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis (po 100 Eur) už neturtinį reikalavimą ieškinio ir priešieškinio dalyje nepriteistini, nes šioje ieškinio dalyje buvo patenkinti tiek ieškovės ieškinio, tiek atsakovo priešieškinio reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsniu, 270 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 96 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2015 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-641-439/2015 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. M. ir priteisti iš V. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 eurų (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2017 m. liepos 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną J. Ž., a.k(duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnametės dukros V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškove J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. D. V. M. tėvas V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra V. M., dalyvauja jos auklėjime:
1.1. Pereinamuoju laikotarpiu, kol dukra pripras ir pažins tėvą, būdama su tėvu jausis saugiai, tėvas nepilnametę dukrą V. M. lanko ir dalyvauja jos auklėjime nuolatinėje dukros gyvenamojoje vietoje be teisės išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos:
1.1.1. kas antrą savaitgalį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 9.00 valandos ryto ir bendrauja 8 valandas, sudarydamas dukrai galimybę pailsėti pietų miego metu, konkretesnį bendravimo laiką suderinęs su dukters mama J. Ž.;
1.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir dukrai visiškai pripratus prie tėvo, tėvui užtikrinus saugią dukters priežiūrą, atsakovas V. M. bendrauja su nepilnamete dukra V. M., dalyvauja jos auklėjime:
1.2.1. kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 10.00 valandos iki 18.00 valandos ir sekmadienį nuo 10.00 valandos iki 17.00 valandos su teise dukrą pasiimti su savimi;
1.2.2. Romos katalikų bažnyčios Šv. Kalėdų šventės metu pirmą arba antrą dieną (pasirinktinai) - neporiniais metais, 10.00 valandą pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 valandą;
1.2.3. Romos katalikų bažnyčios Šv. Velykų šventės metu pirmą arba antrą dieną (pasirinktinai) - poriniais metais, 10.00 valandą pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 valandą;
1.2.4. kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) ir rugpjūčio 18 d. (sekančią dieną po dukters gimtadienio), 10.00 valandą pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 valandą;
1.2.5. netrukdomai ir neribotai bendrauja su dukterimi elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 8.00 valandos ryto iki 21.00 valandos vakaro;
1.3. D. V. M. tėvas V. M. pageidavimą aplankyti dukrą V. M., informuoja dukros mamą J. Ž. telefonu SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo dukros lankymo.
Priteisti iš ieškovės J. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. M., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. M., a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,20 Eur (dvidešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.