Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-363-910/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2S-363-910/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01180-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Eugvilsta“
Atsakovas
E. Z., R. Š., A. Š., N. Š., G. N., R. B., R. K., V. M., J. O., M. L., A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-363-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01180-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ ieškinį atsakovams E. Z., R. Š., A. Š., N. Š., G. N., R. B., R. K., V. M., J. O., M. L., A. B. dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Eugvilsta“ ieškinys atsakovams E. Z., R. Š., A. Š., N. Š., G. N., R. B., R. K., V. M., J. O., M. L., A. B., kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimų Nr. DGKS-06944, Nr. DGKS-06945, Nr. DGKS-06946, Nr. DGKS-06947, Nr. DGKS-06949, Nr. DGKS-06952, Nr. DGKS-06955, Nr. DGKS-06959, Nr. DGKS-06961, Nr. DGKS-06963, Nr. DGKS-06964 dalis dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų priteisimo ir priimti naują sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ištaisyti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3. Teismas, pažymėjęs, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiami Darbo ginčų komisijos sprendimai, priimti atskirose darbo bylose ir skirtingų asmenų atžvilgiu, nurodė, kad dėl kiekvienos atskirai išnagrinėtos darbo bylos teismui turi būti teikiamas atskiras ieškinys, ieškovas turi inicijuoti teisme skirtingus procesus pagal kiekvieną atskirai ir skirtingų asmenų, atlikusių skirtingas darbo funkcijas, atžvilgiu priimtą Darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiu būdu šioje konkrečioje byloje ieškovė turi pasirinkti asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai pagal vieną iš Darbo ginčų komisijos nagrinėtų bylų, suformuoti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

4. Teismas nurodė, kad inicijuodamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, ieškovas ieškinio pareiškime privalo nurodyti nesutikimo su priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu motyvus, turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai). Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti procesinių dokumentų turiniui keliamus bendruosius reikalavimus (CPK 111-115 straipsniai) ir ieškinio turiniui keliamus specialiuosius reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Ieškinyje turi būti aiškiai nurodomas ieškinio reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas atsakovams parengti atsikirtimo argumentus.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė klaidingai ieškinyje save įvardija atsakove, o buvusius darbuotojus – ieškovais. Kadangi ginčą teisme civilinėje byloje inicijuoja buvęs darbdavys, jis yra ieškovas, o asmuo, į kurį nukreipiamas reikalavimas – atsakovas (CPK 41-42 straipsniai).

6. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi nurodyti atsakovo(-ų) gyvenamosios vietos adresą, kuriuo būtų siunčiami teismo procesiniai dokumentai.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip darbdavė, nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl turi sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai, ir sumokėti žyminį mokestį, bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėtų inicijuoti vienuolika atskirų ieškinių, kuriuose būtų reiškiami vienuolika vienarūšių reikalavimų – kiekvienam buvusiam darbuotojui po vieną reikalavimą atskirai. CPK 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Be to, toks vienuolikos vienarūšių bylų nagrinėjimas teisme neatitiktų ir civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių ir civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų.

8.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kiekvienai proceso šaliai įstatymas numato vienodas galimybes ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Jei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai nuo jo sumokėjimo yra atleista yra ir kita ginčo šalis – darbdavys. Priešingas šių normų aiškinimas prieštarautų civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl įpareigojimo civilinėje byloje pasirinkti vieną atsakovą

12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad dėl kiekvienos išnagrinėtos darbo bylos teismui turi būti teikiamas atskiras ieškinys, įpareigodamas ieškovę šioje civilinėje byloje pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai pagal vieną iš Darbo ginčų komisijos nagrinėtų bylų.

13. Apeliantė, nesutikdama su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais, teigia, kad įstatymas suteikia jai teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Be to, vienarūšių bylų nagrinėjimas teisme neatitiktų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

14. Pagal CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas). Ieškovo teisė sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus taip pat įtvirtinta CPK 136 straipsnio 1 dalyje.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį vienuolikai atsakovų – buvusių ieškovės darbuotojų. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atskirus kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus sprendimus, kuriais atsakovams (darbo byloje – ieškovams) buvo priteistas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

16. Iš pareikšto ieškinio ir Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimų turinio matyti, kad ieškovės reikalavimai atsakovų atžvilgiu yra vienarūšiai ir grindžiami ta pačia teisine bei faktine medžiaga – visi atsakovai dirbo pas ieškovę; visų atsakovų darbo sutartys nutrauktos tą pačią dieną (2018 m. lapkričio 26 d.) ir tuo pačiu pagrindu (darbdavio valia pagal Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį); visiems atsakovams (darbo byloje – ieškovams) Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimais iš ieškovės (darbo byloje – atsakovės) tuo pačiu teisiniu pagrindu priteistos išeitinės išmokos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kurias ieškovė šioje civilinėje byloje ginčija.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju atsakovai nėra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai (kiekvieną iš atsakovų su ieškove siejo darbo teisiniai santykiai, kilę iš atskirų darbo sutarčių), dėl kiekvieno atsakovo prašymo buvo priimtas atskiras Darbo ginčų komisijos ir šiuo atveju formaliai galimas atskiras bylos nagrinėjimas kiekvieno jų atžvilgiu, tačiau tai savaime nepaneigia ieškovės teisės pačiai nuspręsti, ar tarpusavyje susijusius reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar dėl kiekvieno atsakovo inicijuoti atskirą bylą (CPK 13 straipsnis, 136 straipsnio 1 dalis).

18. Nurodytų aplinkybių kontekste sutiktina su apeliantės atskirojo skundo teiginiais dėl proceso principų, užtikrinančių koncentruotą ir ekonomišką ginčo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Vienos bylos procesas šiuo atveju leistų įgyvendinti ir vieną iš pamatinių civilinio proceso tikslų – pasiekti kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą. Be to, priimant sprendimą dėl visų atsakovų, būtų išvengiama galimo teismų sprendimų, priimtų atskirose bylose, prieštaringumo.

19. Kartu pastebėtina ir tai, kad tarpusavyje susijusius reikalavimus pareiškus keliems atsakovams, teismas, pripažinęs, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium, turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą (CPK 136 straipsnio 3 dalis).

20. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio pareiškimas keliems atsakovams (buvusiems ieškovės darbuotojams), kai vienarūšiai reikalavimai grindžiami ta pačia teisine bei faktine medžiaga, nelaikytinas ieškinio trūkumu. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo ieškovę civilinėje byloje pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai, todėl ši skundžiamos nutarties dalis naikintina.

Dėl žyminio mokesčio

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė, kaip darbdavė, nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl turi sumokėti už paduotą ieškinį žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

22. Apeliantės teigimu, kiekvienai proceso šaliai įstatymas numato vienodas galimybes ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl jei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai nuo jo sumokėjimo yra atleista yra ir kita ginčo šalis – darbdavys. Sutikti su tokia ieškovės pozicija nėra teisinio pagrindo.

23. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tarp jų – ir darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytos normos paskirtis – sudaryti silpnesnei darbo santykių šaliai teisę efektyviai ginti savo pažeistas teises teisme. Lietuvos teisės aktuose, teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, lyginant su darbdaviais, yra silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl, siekiant palengvinti tokių asmenų teisių įgyvendinimą teismine tvarka ir išlyginti darbuotojų bei darbdavių galimybių įgyvendinti savo teises bei ginti interesus disproporciją, įstatymų leidėjas darbuotojus ginčuose, kildinamuose iš darbo teisinių santykių, atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196-180/2016).

24. Pažymėtina, kad atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuojanti teisės norma (CPK 83 straipsnis) yra specialioji teisės norma kitų bylinėjimosi išlaidas ir žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančių CPK normų atžvilgiu. Specialiųjų teisės normų nėra pagrindo taikyti pagal analogiją arba aiškinti plečiamai. Aiškinant specialiąją teisės normą, prioritetas teiktinas pažodiniam teisės aiškinimo metodui, t. y. specialiųjų teisės normų aiškinimo rezultatas turėtų būti adekvatus jų žodinei reikšmei. Taigi prioritetas tokiais atvejais turi būti suteikiamas specialiosios teisės normos teksto pažodinei reikšmei. Atitinkamai tokia norma neturi būti taikoma santykiams, kurių teisės normos tekstas neapima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015).

25. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą bylose, kuriose nagrinėjami iš darbo teisinių santykių kilę reikalavimai, nuo žyminio mokesčio atleidžiama tik viena darbo teisinių santykių šalis – darbuotojas. Tuo tarpu darbdavys nuo žyminio mokesčio nėra atleidžiamas. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, ir pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti už pareikštą ieškinį žyminį mokestį.

26. Kitų skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų apeliantė neginčija, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

27. Apskųstos teismo nutarties dalis, kuria nustatyti trūkumai, nesusiję su įpareigojimu civilinėje byloje pasirinkti vieną atsakovą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais jos naikinti nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

28. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos joje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti (išskyrus įpareigojimą pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Eugvilsta“ buvo įpareigota pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei naują 7 (septynių) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje, pašalinti (išskyrus įpareigojimą pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai).

Teisėja Laima Ribokaitė