Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1186-653/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
2A-1186-653/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-41141-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
UAB “VIAConventus”
Atsakovas
Stichting European Society
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1186-653/2016Proceso Nr.2-48-3-41141-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “VIAConventus” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ViaConventus“, ieškinį atsakovui Stichting European Society for Microscope Dentistry dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 000 EUR skolą už Kongreso organizavimo paslaugas, 204 EUR palūkanų, 7,38 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas argumentavo tuo, kad LR CK 6.334 str. nenumato paslaugų gavėjui analogiškos pirkėjo turimos teisės reikalauti sumažinti paslaugų kainą ar atsisakyti sumokėti dalį paslaugų kainos, net ir tuo atveju, jeigu paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Jeigu dėl jų netinkamo paslaugų teikimo atsakovas būtų patyręs žalos, jis įgytų teisę į nuostolių atlyginimą iš ieškovo.

Visi dokumentai atsakovo pageidavimu buvo koreguojami, derinami tarpusavyje, o tai yra įprasta praktika. Ieškovas įvykdė atsakovo prašymą ir pateikė išsamią ataskaitą dėl ginčijamų paslaugų suteikimo, kartu pridėdamas visą eilę tai pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovui perimant dalį paslaugų savo iniciatyva, buvo susitarta sumažinti teikiamų paslaugų apimtį, tačiau kadangi šių sumažintų paslaugų apimtis buvo itin maža ir nereikšminga visame Sutarties kontekste, šalys nesitarė dėl sumažinto paslaugų mokesčio.

Kviestinio pranešėjo J. S. nusiskundimas yra to pranešėjo nuomonė, jo asmeniniai išgyvenimai, o ne objektyvios išvados. Ilgas biudžeto derinamas buvo sąlygotas paties atsakovo veiksmų, kadangi atsakovas ilgai vėlavo atsiskaityti su tiekėjais. Ieškovas vykdė tezių administravimo paslaugas: bendravo su tezių autoriais, paruošė tezių knygą.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nekokybiškų paslaugų suteikimas ar jų suteikimas ne laiku, kuris taip pat yra prilyginamas netinkamam paslaugų teikimui, yra pagrindas atsakovui nevykdyti apmokėjimo pagal Sutartį pilna apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą teismo 2015-07-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad 2011-05-05 šalys sudarė Renginio organizavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti renginio organizavimo paslaugas, o atsakovas priimti suteiktas renginio organizavimo paslaugas ir sumokėti ieškovui atlyginimą. Sutarties Priede Nr. 1 nustatyta, kad Renginio organizavimas apima šias paslaugas: administravimą, dalyvių ir eksponentų/rėmėjų personalo narių organizavimą, tezių organizavimą, parodos organizavimą, rėmimo koordinavimą. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas suderins renginio vietą bei susitars dėl patalpų, taip pat pasirūpins kviestinių pranešėjų organizacija ir spaudiniais (viešinimu).

Teismas konstatavo, kad iš ieškovo pusės visos Sutartimi susitartos paslaugos suteiktos nebuvo, o dalis suteiktų paslaugų buvo suteiktos nevisoje apimtyje ir netinkamai.

Pagal suderintą renginio programą viešbutyje „Andels s Hotel“ turėjo vykti ir vyko tik dalis renginio – generalinė sesija ir paroda, o kita renginio dalis – buvo rengiama universitete bei privačiame institute. Tą faktą ieškovas pripažino. Pagal Sutartį ir šias patalpas suorganizuoti turėjo būtent ieškovas. Į bylą pateiktas tarp šalių vykęs elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad visą derybų procesą vedė bei derino vienas iš atsakovo atstovų P. V. A., o pagrindinės kongreso vietos derinimas renginio organizavimo metu buvo perimtas iš ieškovo ir baigtas atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, jis nuolatos gaudavo kviestinių pranešėjų nusiskundimų dėl renginio organizavimo bei apmokėjimo. Be to, tam, kada atsakovas įvykdytų savo įsipareigojimus, susijusius su pranešėjais, jis turėdavo nuolatos raginti ieškovą bei jam priminti ieškovo sutartimi prisiimtas pareigas. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas vidinis susirašinėjimas, kreipimasis į ieškovą, kviestinių pranešėjų nusiskundimai. Į bylą teismui teikiamame el. laiške vienas iš pranešėjų nurodo, kad atvykus į renginį, priešingai nei jis buvo informuotas, jo atžvilgiu nebuvo pasirūpinta transportu, o pranešimą apie tai jis gavo tik kongreso dieną. Taip pat nurodoma, kad priešingai nei buvo sutarta, praėjus 2 savaitėms po renginio, pranešėjui nebuvo apmokėta, o į jo pakartotinius prašymus ieškovas nereagavo. Atsakovas yra gavęs ir kitokio pobūdžio nusiskundimų dėl ieškovo atliekamo darbo .

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas ir atsakovas buvo susitarę jog visi atsakovo darbuotojai, dirbantys su konkrečiu projektu, gerai mokės anglų kalbą (Sutarties 5.6. p.). Atsakovas taisė ne tik ieškovo darbuotojų parengtų tekstų stiliaus, gramatines bei dokumentų rengimo klaidas (priedai prie atsiliepimo Nr. 4, 5, 6, 8, 9). Atsakovas atliko ieškovo teksto korekcijas (priedai prie atsiliepimo Nr. 12, 13, 14). Pats atsakovas atliko dalies viešinimo tekstų korekcijas, kad informacija būtų priimtina vartotojui, nors tą darbą pagal sutarties sąlygas turėjo atlikti ieškovas. Tą patvirtina prie atsiliepimo pateikti dokumentai (priedai Nr. 7, 8, 9 (1 l. (8 b. l.).

Atsiliepimas

Galutinis renginio biudžetas buvo pateiktas tik 2013-02-22. Biudžetas nuolatos buvo koreguojamas, taisomos ieškovo klaidos. Tą faktą patvirtina atsakovo su atsiliepimu pateiktas (priedas Nr. 6). Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šiuos atsakovo teiginius.

Atsakovas nurodė, kad jų atstovė bendravo su tezių autoriais, tačiau ne todėl, kad ši pareiga būtų priklausiusi jai, o todėl, kad ieškovas šių pareigų laiku nevykdė. Dėl šios priežasties, siekiant, kad leidinys būtų išleistas laiku ir kokybiškai, atsakovas pats prisidėjo prie renginio organizavimo. Tą faktą ieškovas pripažino.

Žemesnės instancijos teismas

Sutarties priede Nr. 1 ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas teiks atsakovui rėmimo koordinavimo paslaugą. Tai kad dalį rėmimo organizavimo vykdė atsakovas pripažino pats ieškovas. Apie tai, kad buvo keičiamos sutarties sąlygos t.y., šalys būtų susitarusios dėl sutarties sąlygų pakeitimo jokių įrodymų nėra. Iš to teismas darė išvadą, kad atsakovas atliko nurodytas funkcijas, nors pagal sutarties sąlygas tą turėjo pilnai padaryti ieškovas.

Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovas pats pasamdė buvusias ieškovo darbuotojas neturi ryšio su šiuo ginču, o dar kartą parodo kad ieškovas nepilnai įvykdė sutarties sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad pagal sutartį šalys susitarė daugiau dėl renginio organizavimo bendromis jėgomis, nei dėl renginio organizavimo paslaugų. Pagal sutarties priedo 5 p. ieškovas niekada nebuvo įsipareigojęs surasti rėmėjus. Dėl to atsakovo veiksmus prisidedant prie Kongreso organizavimo apeliantas vertina kaip bendradarbiavimą ir kooperavimąsi.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad visą derybų procesą dėl Kongreso renginių vietos vedė bei derino vienas iš atsakovo atstovų, o pagrindinės Kongreso vietos derinimas buvo perimtas iš ieškovo ir baigtas atsakovo.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas netinkamai suteikė pranešėjų koordinavimo paslaugas.

Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad pats atsakovas atliko dalies viešinimo tekstų korekcijas, nors tą darbą pagal sutarties sąlygas turėjo atlikti ieškovas.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tezių administravimo paslauga buvo atlikta netinkamai – atsakovo atstovė bendravo su tezių autoriaus, tačiau ne dėl to, kad ši pareiga būtų priklausiusi jai, o todėl, kad ieškovas šių pareigų laiku nevykdė.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas detalių atsakymų bei ataskaitų iš ieškovo negaudavo.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sutartyje sutartų rėmimo koordinavimo paslaugų ieškovas neįvykdė, dalį rėmimo organizavimo vykdė atsakovas.

Atsakovas nereiškė reikalavimo sumažinti suteiktų paslaugų kainą, nei atlyginti jam nuostolius dėl netinkamos paslaugų kokybės. Nesant pareikšto priešieškinio, būtų pažeidžiama ieškovo teisė gintis nuo reikalavimų taikant ieškinio senatį. Teismas, sumažindamas paslaugų kainą, iš esmės išsprendė nepareikštą reikalavimą, todėl peržengė ieškinio ribas. Be to, teismas nepagrindė mažinimo dydžio, atsakovas irgi neįrodinėjo mažinimo dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad apeliantas negrindė ieškinio ta aplinkybe, jog tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kad atsakovo atsikirtimai išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Sutarties turinys rodo, jog ieškovas už sutartą apmokėjimą teiks atsakovui sutartyje numatytas paslaugas. Skundžiamame sprendime nėra konstatuota, kad teismas priteisia nuostolius ar sumažina kainą; teismas netenkino ieškinio, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus.

Šalys nebuvo pasirašiusios darbų priėmimo akto, todėl ieškovas neįrodė, jog suteikė visas pagal sutartį paslaugas. Jei ieškovas nukrypsta nuo Sutarties sąlygų, o dalies paslaugų nesuteikia, atsakovas savo pasirinkimu turi teisę sumažinti darbų kainą (CK 6.720 str. 3 d., 6.718 str. 1 ir 2 d.d., 6.724 str., 6.662 str. 1 d., 6.663 str. 1 d., 6.665 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Tarp šalių kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktines aplinkybes ar pagal šalių sudarytą sutartį Konferencijos organizavimo paslaugas ieškovas suteikė kokybiškai ir ar jis turi teisę gauti likusią (3000 Eur) šalių susitratą paslaugų kainos dalį (7000 Eur kainos dalį atsakovas sumokėjo ieškovui ir dėl to ginčo nėra). Taip pat apeliantas teigia, kad teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir teismas nenustatė (ir atsakovas neįrodinėjo) sumažintos kainos dydžio pagrįstumo.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nenurodė kokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

Dėl šių motyvų atmestini apelianto nesutikimo su teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų vertinimu, argumentai kaip nepagrįsti.

Papildomai pažymėtina, kad ieškovui teko pareiga įrodyti, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos ir suteiktos tinkamai. Dėl to ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, jog darbų, kuriuos atliko atsakovas, nors pagal sutartį juos įsipareigojo atlikti ieškovas (Kongreso vietos derinimas, tekstų koregavimas, tezių administravimas, rėmimo koordinavimas), atlikimas buvo sąlygotas šalių susitarimu, o ne netinkamu ieškovo įsipareigojimų įvykdymu. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė pakeisti (sumažinti) jų sutartyje numatytą ieškovo teikiamų paslaugų apimtį, nesusitarė sumažinti paslaugų kainą, nebūtų pagrįsta ir logiška išvada, jog šiuo atveju atsakovas geranoriškai savo valia perėmė ieškovo pareigas, nežiūrint į tai, kad ieškovas paslaugas būtų teikęs kokybiškai ir tinkamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų aktyvus prisidėjimas prie paslaugų teikimo įrodo, jog ieškovo paslaugos nebuvo suteiktos visa apimtimi ir tinkamai.

Apeliantas nesutinka, kad pranešėjų nusiskundimai įrodo netinkamą koordinavimo paslaugų suteikimo faktą. Pritartina apeliantui, kad tokie skundai nėra tiesioginis įrodymas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma – šalių susirašinėjimas, pakartotinis kreipimasis į ieškovą (3 t. b.l. 27-32, 2 t. b.l. 57) leidžia spręsti, kaip labiau tikėtina, jog tokie nusiskundimai buvo objektyvūs ir įrodo netinkamą paslaugų suteikimo faktą.

Atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovo tekstų koregavimas ir gramatinių klaidų taisymas (2 t. b.l. 55-170, 3 t. b.l. 1-18) buvo įprastas šalių dokumentų derinimas. Kadangi pagal sutarties sąlygas (5.6 p.) ieškovo darbuotojai, dirbantys su konkrečiu projektu, turi puikiai mokėti anglų kalbą, darytina išvada, kad ieškovas prisiėmė pareigą gramatiškai tinkamai parengti būtinus tekstus, tuo tarpu tekstų koregavimas rodo ne šalių kooperavimąsi, bet ieškovo netinkamą prievolių vykdymą.

Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis tinkamai ir laiku įvykdė sutarties 3.2.2 p. bei sutarties priede numatytus ataskaitų teikimo įsipareigojimus, o jo teiginiai (apie ataskaitų nepateikimo arba nepateikimo laiku priežastis) yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, todėl nepateisina sutartinių prievolių nevykdymo.

Sutarties priede Nr. 1 (1 t. b.l. 58) šalys susitarė dėl ieškovo konkrečiai apibrėžtų rėmimo koordinavimo paslaugų apimties. Pritartina atsakovo argumentams, kad vien sąskaitų išsiuntimas ir informacijos išplatinimas neįrodo, jog šios paslaugos buvo suteiktos visa sutartyje numatyta apimtimi.

Atmestinas apelianto teiginys, kad šalis siejo daugiau jungtinės veikos, o ne paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pirmiausiai, toks argumentas prieštarauja ieškovo ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybės, t.y. jog tarp šalių buvo sudaryta būtent renginio organizavimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui turėjo suteikti paslaugas, o atsakovas – už tai sumokėti. Antra, toks argumentas yra nepagrįstas, nes iš sutarties aiškiai matyti, kad šalys susitarė ne dėl jungtinės veiklos bendram tikslui pasiekti, bet tik dėl konkrečių paslaugų teikimo atsakovui (sutarties preambulės „c“ dalis, sutarties 1.1 p.,2 p.5 p. ir kt.). Apeliantas teisus, kad, vykdydamos sutartį, šalys turi bendradarbiauti (CK 6.200 str.), tačiau tai nereikia, kad toks sutarčių vykdymo principas atleidžia įsipareigojimus prisiėmusią šalį nuo šių įsipareigojimų įvykdymo arba, kad toks bendradarbiavimas reiškia šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Kadangi byloje buvo nustatyta, kad ieškovas nesuteikė atsakovui visų sutartyje numatytų paslaugų, dalis suteiktų paslaugų buvo suteiktos netinkamai, t.y. ieškovas netinkamai vykdė sutartį, todėl pagal CK 6.720 str. 3 d. (kaip ir pagal CK 6.724 str., 6.665 str. 1 d. 2 p.), atsakovui nekilo pareigos apmokėti likusią sutarties kainą. Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje atsakovas gynėsi nuo pareikštų reikalavimų – teigė, kad sumokėjo už faktiškai suteiktas paslaugas ir neprivalo apmokėti nesuteiktų paslaugų, dėl ko ginčijo ieškovo teisę gauti likusį apmokėjimą - teikdamas atsikirtimus į ieškinį. Tokiu atveju reikšti savarankiško reikalavimo būtinybės nebuvo.

Atsakovas 2013-06-03 rašte ieškovui motyvuotai pagrindė ir nurodė, jog suteiktų paslaugų dalis sudaro apie 70 proc., dėl ko atsisakė mokėti likusią kainos dalį (1 t. b.l. 72-73). Byloje buvo nustatyta, jog ieškovas nesuteikė visų paslaugų, dalį paslaugų suteikė netinkamai. Įrodymų ir argumentų, paneigiančių atsakovo nurodytus argumentus apie nesumokėtos kainos ir nesuteiktų paslaugų santykį, ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo pozicija nepagrįsta. Taigi, atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovas nepagrindė mokėtinos sumos mažinimo dydžio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto atsakovo naudai priteistina jo patirta apeliacinės instancijos teisme 780 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose numatyto priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą maksimaliojo dydžio (8.11 p.), nėra per didelė bei atitinka bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB “VIAConventus” atsakovo Stichting European Society for Microscope Dentistry naudai 780 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jelena ŠiškinaNeringa ŠvedienėDainius Rinkevičius