Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-16819-820/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2YT-16819-820/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius ir valstybės įmonė Turto bankas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. S. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Gaudutienei,suinteresuotajam asmeniui V. S.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio, palikimo priėmimo, fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos M. S. palikimą pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog pareiškėjo motina mirė 2000 m. lapkričio 1 d. Testamentą palikėja buvo sudariusi, tačiau jis buvo rastas vėliau ir palikimo pagal jį niekas nepriėmė. Palikėjos turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Molėtų r. sav. bei namų apyvokos daiktai. Nurodytas turtas priklausė pareiškėjo motinai, buvo įgytas arba paveldėtas po sutuoktinio mirties. Dėl palikimo priėmimo pareiškėjas niekur nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Po motinos mirties pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikėjos turtą, nes nurodytu turtu naudojosi kaip savu, toliau gyveno bute, už kurį mokėjo mokesčius, remontavo jį.

Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui ir prašo jį tenkinti

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustatė, jog M. S. mirė 2000 m. lapkričio 1 d. (e. b. l. 38). Pareiškėjas yra palikėjos sūnus (e. b. l. 36). Testamentų registre nėra duomenų apie įregistruotus M. S. sudarytus testamentus ar palikimo priėmimo faktus (e. b. l. 103).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Kadangi palikėja mirė 2000 m. lapkričio 1 d., t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000).

„Pagal CK, patvirtinto 1964 07 07 įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu) 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, nepraleidusi CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti visą aukščiau nurodytą butą iškart po sesers mirties (palikėjai ir įpėdinei gyvenus tame pačiame bute, kitokie įpėdinės veiksmai nebūtų įmanomi). Pradėdama faktiškai valdyti turtą, likusį po sesers mirties, pareiškėja priėmė palikimą Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 07 07 įstatymu, 587 str. 2 d. nurodytu būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas, kaip šiuo atveju – namo dalies užrakinimas, dalies tėvų daiktų paėmimas – reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko ( bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d nutartis. civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010).

Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. S. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 103).

Pareiškėjas yra M. S. įpėdinis (e. b. l. 36).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas po palikėjos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu, nuolatos ten gyveno, mokėjo priklausančius mokėjimus. Perėmė palikėjos kilnojamą ir nekilnojamąjį turtą, juo naudojosi ir rūpinosi (e. b. l. 10 – 35). Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs įstatymo nustatyto palikimo priėmimo termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po palikėjos mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo naudojosi ir rūpinosi, ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuotieji asmenys (pareiškėjo brolis suinteresuotas asmuo V. S.) neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos M. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. lapkričio 1 d. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda