Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą, suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja tiekė šilumos energiją gyvenamajame name esančiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Butas), kuris nuosavybės teise priklausė A. B. R.. A. B. R. mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 22 d. Butas perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko. Apie šį faktą pareiškėja sužinojo tik po to, kai buvo pradėti ruošti dokumentai dėl susidariusios skolos priteisimo, t.y. 2019 m. gegužės 17 d. patikrinus valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registrų duomenų bazėje esančius duomenis paaiškėjo, jog A. B. R. mirė (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, pagrįsdama jį iš esmės procesiniame dokumente nurodytais argumentais. Taip pat nurodė, kad pareiškėja nebuvo informuota apie palikėjos mirtį iki 2019 m. gegužės 17 d., nors sąskaitos buvo išrašomos velionės vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2017 m. kovo 30 d. tiekė centralizuotą šilumos energiją Butui, kuris nuo 1992 m. rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. spalio 22 d. nuosavybės teise priklausė A. B. R. (e. b. l. 4-5). A. B. R. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 3). Nuo 2018 m. spalio 15 d. (įrašas galioja nuo 2018 m. spalio 22 d.) Butas nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko (e. b. l. 4-5). Byloje nėra duomenų, kad valstybės įmonė Turto bankas būtų informavusi pareiškėją apie Buto savininko pasikeitimą (CPK 178 straipsnis). 2019 m. gegužės 17 d. valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro duomenys, patvirtina aplinkybę apie sužinojimo faktą (užklausos data 2019-05-17, 11:47) (e. b. l. 3).

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatas nurodė, jog tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą (pvz., pareiškia ieškinį teisme dėl paveldėto turto; paduoda pareiškimą apie savo reikalavimus palikimo atsiradimo vietos notarui; apie savo reikalavimus įpėdinius informuoja per antstolį ir kt.), bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018).

Vadovaujantis formuojama teismų praktika palikėjo kreditoriai, nepaisant to, kad jų reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo kokia nors forma pranešti įpėdiniui apie kreditoriaus turimą reikalavimo teisę į mirusį skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-63/2012); palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys, tarp jų – ir asmenys pagal pavedimą, vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kurias iš esmės pagrindžia minėti rašytiniai įrodymai, todėl byloje nustatytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja negalėjo per įstatymo nustatytą terminą pareikšti savo kreditorinio reikalavimo po B. A. R. mirties. Tokiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjos reikalavimas patvirtinti 1354,60 Eur kreditorinį reikalavimą paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas pažymi, kad toks savarankiškas reikalavimas nėra ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos dalykas ir, kilus ginčui paveldėjimo byloje, gali būti nagrinėjamas bendra ginčo teisenos tvarka (CPK 442 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti iš dalies pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, praleistą įstatymų nustatytą terminą pareikšti kreditorės reikalavimą A. B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini). įpėdinei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042.

Nustatyti, kad pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškėja privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Palikti nenagrinėtą pareiškimo dalį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.