Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-133-342/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: eI3-133-342/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00502-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas: V. M., V. D.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės tarybai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-133-342/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00502-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2; 16.2.2; 55.1.3

(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. M., pareiškėjų atstovui Dominykui Varnui,

atsakovo atstovui Vytautui Korsakui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir V. D. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. M. ir V. D. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintu skundu prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, administracija) 2022-02-23 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-37 antrąją dalį, kuria nuspręsta „pripažinti netekusiu galios Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44“.

Nurodo, kad pareiškėjui priklauso gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai priklauso butas dvibučiame name bei ½ dalimi žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Jų ieškinys yra grindžiamas dalies atsakovų parengto pastatų statybos projekto ir ginčijamo statybos leidimo nukrypimu nuo Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detaliojo plano sprendinių. Byloje 2021-03-23 d. atlikus teismo ekspertizę aiškėja, kad buvo nukrypta nuo bendrojo plano. Apklausus teismo ekspertę 2021-10-04 d. teismo posėdžio metu, ji taip pat palaikė ieškovų poziciją. Byloje taip pat ieškovai remiasi ir kito teismo eksperto analogiška 2019-03-12 d. ekspertiniu nagrinėjimu, atliktu privataus užsakymo pagrindu, kuris leidžia teigti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas neišanalizavus tinkamai visų aplinkybių.

Skunde teigia, kad atsakovė nesilaikė TPĮ 27 ir 29 str. nustatytos tvarkos, pažymi, jog TPĮ 29 str. 4 d. nustato, kad planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus. Teigia, kad atsakovės (ar kokioje nors kitoje „valstybės institucijos“) interneto svetainėje iki šiol nėra paskelbta nei kokio nors su Palangos miestu susijusios kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita, nei tokios stebėsenos rezultatai. Mano, kad atsakovės interneto svetainėje nėra paskelbta jokia stebėsenos ataskaita, - nei už 2017-2019 metus, nei kita. Nurodo, kad atsakovės interneto svetainėje yra paskelbtas tik tokio turinio skelbimas, kviečiantis iki 2021-04-10 dienos teikti pasiūlymus ne būsimai ataskaitai, o tik dėl bendrojo plano sprendinių ir jų įgyvendinimo.

Teigia, kad tokio veiksmo, kaip „siūlymo“ suinteresuotai visuomenei teikti pasiūlymus nesamai stebėsenos ataskaitai, joks teisės aktas nenumato. Priešingai, interneto tinklalapyje tiesiog turėjo būti paskelbta visa stebėsenos ataskaita su jos išvadomis, kad vėliau, pvz., priimant ginčo 2022-02-23 d. sprendimą, ar tvirtinant pačią ataskaitą atsakovės administracijos direktoriaus 2021-08-30 d. įsakymu, būtų galima atsižvelgti į kokias nors paaiškėjusias klaidas, neatitikimus ir taip išvengti paviešintoje ataskaitoje įsivėlusių netikslumų ar neaiškumų. Pvz., didelis neaiškumas yra atsakovės atsiliepime cituojamas ataskaitos pabaigoje esantis abstraktus teiginys (kuriuo atsakovės atsiliepimo teigimu, atsakovė neva vadovavosi priimdama ginčo aktą – nors jame ir jo aiškinamajame rašte apie tai net neužsimenama) – dėl bendrojo plano koregavimo: kiti siūlymai - siūloma iš Teritorijų planavimo dokumentų registro išbraukti dalį teritorijų planavimo dokumentų, kurie neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų arba yra nelaikytini teritorijų planavimo dokumentais. Pažymėtina, kad net ir čia nėra kalbama apie panaikintąjį ginčo sprendimu detalųjį planą – Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalųjį planą. Akcentuoja, kad teismui pateiktos stebėsenos ataskaitos (kuri iki šiol taip ir nėra paskelbta atsakovės interneto tinklalapyje ir kuri bei jos švados nėra nurodomos ginčo sprendimo aiškinamajame rašte bei ginčo sprendime, t.y. jomis atsakovė nesirėmė priimdama ginčo 2022-02-23 d. sprendimą) nurodomi kaip tik paties bendrojo plano, o ne ginčo sprendimu panaikinto detaliojo plano trūkumai ir būtinybė jį keisti; be to, šiose išvadose yra abstrakčiai aptariami tik 2017-2019 metais parengti ir įregistruoti 155 detalieji planai – net nerekomenduojant jų panaikinti ar kaip nors modifikuoti, t.y. ataskaitos išvadose, kaip ir jos siūlymuose, nekalbama apie ginčo detalųjį planą – Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalųjį planą. Akcentuoja, kad išvadose kalbama netgi apie tai, ką gina ir saugo ginčo sprendimu tas pats atsakovės panaikintas Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalusis planas – t.y. apie gyvenamųjų namų skaičių viename sklype, jų statybą, naudojimą, eksplotavimą ir kitokį valdymą – t.y., jame buvo suprojektuoti tik sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai, t.y. vienas 1-2 butų namas viename žemės sklype: prie atsakovės atsiliepimo pridėtame 2021-08-30 d. atsakovės direktoriaus įsakyme patvirtinti stebėsenos ataskaitą remiamasi tam tikro aprašo 23.5 papunkčiu. Šis 2014-01-07 d. AM įsakymu patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašu.

Akcentuoja, kad ši stebėsenos ataskaita yra už 2017-2019 metus, tačiau ji ne tik nėra paviešinta, bet ir iki šiol neaprobuota savivaldybės taryboje. Be to, atsakovės administracijos direktorius ją nors ir yra patvirtinęs (to Aprašas nenumato), tačiau tai padarė ne iki sekančių metų, t.y. 2020-03-01 dienos, o daug vėliau - 2021-08-30 dieną. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsiliepime atsakovės dėstomi samprotavimai, kad ginčo sprendimą priimant buvo atsižvelgta į stebėsenos ataskaitos „išvadas“, t.y. „kitus siūlymus“, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

Teigia, kad atsakovės administracijos direktorius nėra patvirtinęs daugiau jokių (ankstesniu laikotarpiu) bendrojo plano stebėsenos ataskaitų. 2017-2019 metų stebėsenos ataskaitoje jokie priekaištai Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detaliajam planui nėra reiškiami. Šiuo metu yra pasibaigęs naujas dvejų metų, t.y. 2020-2021 m. stebėjimo laikotarpis, o iki 2022-03-01 d. jokia ataskaita nebuvo nei parengta, nei paviešinta, nei aprobuota atsakovės taryboje (žr. Aprašo 23.5 ir 25 p.). Vadinasi, neaprobuodama 2017-2019 metų stebėsenos ataskaitos, kurioje be kita ko, net nėra pasisakoma apie Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalųjį planą, atsakovės taryba nemano, jog Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalusis planas (ar Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas (Nr.018-GP)) yra kuo nors ydingas ar netinkamas, keistinas ar pripažintinas netekusiu galios, naikintinas ar išbrauktinas į atitinkamo registro. Mano, kad ginčo 2022-02-23 d. sprendimas nėra susijęs su atsiliepimu pateikta 2017-2019 m. kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita ir jos išvadomis. Nurodo, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad šioje ataskaitoje yra analizuojamas ginčo 1994 m. detalusis planas, t.y. Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalusis planas. Jis neanalizuojamas ir 2021-08-30 d. atsakovės administracijos direktoriaus įsakyme. Dėl to atsiliepimu pateikiama informacija nėra reikšminga ar naudinga sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl administracinio akto pagrįstumo. Mano, kad ginčo sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 61 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. ir pareiškėjų atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytais pagrindais. Nurodo, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo keistųsi sąlygos, kuriomis gretimų sklypų valdytojai galėtų įsiteisinti galimai neteisėtai pastatytus pastatus bei sukeltų nuosavybės naudojimo nepatogumus ir trikdžius.

Atsiliepimas

Atsakovė savo atsiliepime nesutinka su pareiškėjų skundu. Teigia, kad pareiškėjai neturi teisės ginčyti viso 2022-02-23 sprendimo T2-37, nes Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalusis planas apima itin didelę teritoriją, šimtus sklypų, kurie niekaip nėra susiję su pareiškėjų teisėmis. Pareiškėjų teigimu, naikinant 27 metų senumo detalųjį planą buvo pažeisti gyventojų interesai ir teisėti lūkesčiai, todėl pareiškėjai neturi įgaliojimų atstovauti kitus asmenis. Nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams atsirado galimybė iki 1996 m. sausio 1 d. parengtus ir įregistruotus detaliuosius planus, kurie neatitinka įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų formos ir turinio reikalavimų, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Teigia, kad atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detaliajame plane nebuvo nustatyti visi privalomi žemės sklypo reglamentai, nenumatyti teritorijos naudojimo tipai, konkretūs žemės naudojimo būdai, teritorijų grafiniai sprendiniai neatitinka aiškinamojo rašto sprendinių. Teigia, kad 2022-02-23 tarybos sprendimu Nr. T2-37 buvo įgyvendinti Palangos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2017-2019 metų ataskaitos (patvirtintos 2021-08-30 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1226) siūlymai.

Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl 2022-02-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-37, kuriuo buvo pripažinti netekę galios Kunigiškių gyvenvietės detalaus suplanavimo projektas (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995-03-22 sprendimu Nr. 7) ir Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalųjį planą (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44), pastarosios dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-02-10 teikimu dėl detaliųjų planų panaikinimo, buvo nurodyta, kad uždaviniai ir tikslai yra panaikinti teritorijų planavimo dokumentus, kurie neatitinka šiuo metu teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų. Teikime nurodyta, kad detaliuosius planus pripažinus netekus galios, jų galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių. Priėmus šį sprendimą galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.

2017 – 2019 metų ataskaitoje nurodyta analizė apėmė laikotarpį trukusį nuo 2008 m. iki 2017 m. joje analizuota Palangos miesto išorės ir vidinės struktūros, specialiosios plano temos. Pateikti neigiami ir teigiami pokyčiai, pasiūlytos kryptys į kurias reikia atsižvelgti norint formuoti teigiamą Palangos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priemonių plano vykdymą. Tarp kitų siūlymų nurodyta, kad iš teritorijų planavimo dokumentų registro išbraukti dalį teritorijų planavimo dokumentų, kurie neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų arba yra nelaikytini teritorijų planavimo dokumentai.

2017 – 2019 metų bendroje ataskaitoje įvertinti Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano rodikliai. Nustatyti ir įvertinti baziniai, ekonominiai, socialiniai, aplinkosauginiai rodikliai, fizinė aplinka.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)bei jame esantis pastatas – gyvenamasis namas priklauso nuosavybės teise V. M. ir N.M.

Nuo 2012-10-19 Nekilnojamoje turto registre įregistruotas butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turtas nuosavybės teise priklauso V. D.

2022 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento pirmasis teritorijų planavimo priežiūros skyrius tikrino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022-02-23 sprendimą Nr. T2-37 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo netekusiais galios“ administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir nustatė, kad Plaušės planas neatitinka detaliesiems planams keliamų reikalavimų, nustatytų Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte, todėl šis detalusis planas galėtų būti laikytinas teritorijų planavimo dokumentų turinio reikalavimų neatitinkančiu teritorijų planavimo dokumentu. Taip pat Plaušės detalusis planas neatitinka detaliesiems planams keliamų reikalavimų, nustatytų Taisyklių 250, 274, 304 punktuose, TPĮ 26 straipsnio 3 dalyje, 32 ir 33 straipsniuose, Nuostatų IV skirsnyje. Buvo padarytos išvados, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022-02-23 sprendimas Nr. T2-37 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo netekusiais galios“ su vėlesniais pakeitimais atitinka TPĮ 27 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi Plaušės detalusis planas yra patvirtintas iki 1996-01-01, TPDR įregistruoti kaip detalieji planai, tačiau neatitinka TPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų formos ir turinio reikalavimų.

2022-02-23 Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu T2-37 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo netekusiais galios“ pripažintas netekusiu galios Kunigiškių gyvenvietės detalaus suplanavimo projektas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994-03-22 sprendimu Nr. 17, taip pat pripažintas netekusiu galios Plaušės gyvenvietės detalaus suplanavimo projektas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44.

2022-06-23 Plungės apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. D. atsakovams UAB „Dartika“, T. S., J. S. bei kt. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

Ieškovams apskundus minėtą teismo sprendimą 2022-11-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas ir 2022-06-23 Plungės apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, principai bei kiti teisės aktai, kurie pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas reguliuoja atitinkamas procedūras. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnis reguliuoja Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą ir įsigaliojimą bei numato: kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį dokumentą atitinkamai institucijai tvirtinti. Aplinkos ministerija parengtą valstybės teritorijos bendrąjį planą, valstybės teritorijos dalies bendrąjį planą teikia tvirtinti Vyriausybei. Valstybės teritorijos bendrasis planas, valstybės teritorijos dalies bendrasis planas patvirtinami ar atsisakoma juos tvirtinti vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamentu per 3 mėnesius nuo jų pateikimo tvirtinti dienos. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą kartu su šiuose dokumentuose suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingu preliminariu lėšų poreikiu teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės bendrasis planas ar savivaldybės dalies bendrasis planas patvirtinami ar atsisakoma juos tvirtinti per 20 darbo dienų nuo jų pateikimo tvirtinti dienos. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 10 darbo dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, –tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimai, kuriais patvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Iki 1996 m. sausio 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoti kaip detalieji planai teritorijų planavimo dokumentai, kurie neatitinka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas netekusiu galios, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą netekusiu galios skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Detalųjį planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių. 7. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo tvirtinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad jos pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradėtų administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą. Taip pat šio įstatymo 29 straipsnis reguliuoja Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, kuri numato: Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena atliekama valstybės teritorijos bendrajam planui, valstybės teritorijos dalių bendriesiems planams, savivaldybių ir jų dalių bendriesiems planams. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną planavimo organizatoriai atlieka nuolat. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenai atlikti valstybė ar savivaldybės naudoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinę sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių teritorijų planavimo lygmenis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai (Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir savivaldybių administracijos) privalo užtikrinti keitimąsi šioje informacinėje sistemoje kaupiama informacija ir duomenimis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai teikia planavimo organizatoriams informaciją, būtiną teritorijų planavimo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, stebėsenai atlikti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos nuostatus. Kompleksinio teritorijų planavimo organizatorius, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 5 metai. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti įtraukta į savivaldybės bendrojo plano stebėsenos ataskaitą. Kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriai, organizuojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimą, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita yra rengiama; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimo pradžios ir pabaigos terminus; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos organizatorių ir stebėsenos ataskaitos rengėją; 4) tai, kaip visuomenė gali pateikti pasiūlymus dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita rengiama, tobulinimo. Planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitos paskelbimo dienos priima sprendimą koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinį ir stebėsenos atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai yra gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje gyventojai. Nustatyta, kad, ši vietovė eksploatuojama ir prižiūrima vadovaujantis Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 sprendimu Nr. 44. Detaliuoju planu formuojama ginčo teritorija. Remiantis Gintauto Tiškaus ekspertiniu nagrinėjimo išvadomis, nustatyta, kad pagal detalaus suplanavimo projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25d. nutarimu Nr. 384 „Dėl individualiųjų gyvenamųjų namų statybos“ bei RSN 191-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ buvo galima projektuoti tik vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais. Nuostata dėl vieno gyvenamojo namo sklype buvo įrašyta į Teritorijų planavimo įstatymo antrą redakciją ir galiojo nuo 2004-05-01 iki 2008-01-23 ir pratęsė vieno gyvenamojo namo viename sklype statybos ribojimus, netekus galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. Nr. 384 nutarimui „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ (galiojo iki 2002-07-06) ir RSN 191-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (galiojo iki 2004-03-05). Pagal Palangos bendrojo plano aiškinamąsias nuostatų 8 dalį nurodytą, jog bendrasis planas nepanaikina galiojančių SP ir detaliojo plano sprendinių. Rengiant naujus planus tokiems sklypams gali būti nustatoma veikla pagal bendrojo plano reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose. Taip pat bendrajame plane sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo tikslūs parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Bendrojo plano sprendiniai taip pat nekeičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų.

Informacija apie Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) rengiamą ataskaitą buvo skelbiama viešai. Kaip paskelbtame pranešime buvo įvardinta suinteresuota visuomenė pasiūlymus dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių ir jų įgyvendinimo galėjo teikti iki 2021-04-10.

Pareiškėjai minėtų aplinkybių taip pat neginčija. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjai, iki sprendimo priėmimo galimai žinojo apie ginčo projektą, tačiau nedalyvavo šio projekto viešinimo procedūrose ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl viešojo administravimo subjekto (atsakovo) priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai skunde teismui abstrakčiai teigia, kad sprendimas pažeidžia jų teises ir pablogina gyvenimo sąlygas (keistųsi sąlygos, kuriomis gretimų sklypų valdytojai įgytų teisę statyti ar įsiteisinti galimai neteisėtai pastatytus namus), tačiau pareiškėjai nenurodo, kokios konkrečiai įstatymo jiems suteiktos ir saugomos teisės ar teisėti interesai ir kokiu būdu tai yra pažeidžiami.

Atsižvelgiant į tai, savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T2-37 antroji dalis, priešingai nei mano pareiškėjai, jiems nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių, ir tai jų atžvilgiu nėra net tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris leistų įgyvendinti jiems savo teises. Be to, kaip matyti iš 2022 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kuriuo buvo patvirtintas Plaušės detaliojo plano neatitiktis teisės aktams, šiais argumentais remiantis yra pagrindžiamas, savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. T2-37 teisėtumas, bei pats šio įsakymo priėmimas. Pažymėtina, kad pareiškėjų ginčijamo įsakymo teisėtumo įvertinimas yra svarbus, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjų skundą bei įvertinti jo pagrįstumą.

Dėl reikalavimo teisės teismas mano, jog nelaikytina, kad ginčydami aktus dėl detaliųjų planų negaliojimo pareiškėjai gina viešąjį interesą, o ne savo subjektines teises. Remiantis ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi ir 88 straipsnio 2-4 punktais pažymėtina, jog savo teisių pažeidimą pareiškėjai sieja su tuo, kad tame pačiame sklype yra kaimyninių sklypų, kuriuose pastatytuose namuose po sprendimo priėmimo bus galimai juos įteisinti. Plungės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-20-995/2022, proceso Nr. 2-69-3-22081-2018-4 buvo nagrinėjamas V. M. ir V. D. ieškinys prieš gyvenamųjų namų savininkus, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl projektinės dokumentacijos pertvarkymo ir gavimo naują statybą leidžiančius dokumentus, detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymams jiems prilygintus, taip pat bendruosius, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, trečiųjų asmenų interesų apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus. Neįvykdžius šio reikalavimo nugriauti penkis vienbučius; panaikinti 2017 m. spalio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą naujų statinių statybai adresu (duomenys neskelbtini) bei panaikinti eilę administracinių aktų, dokumentų susijusių su statybomis ir statinių pertvarkomis ginčo daugiabučiuose vykdyti. Ieškovų ieškinys buvo atmestas, teismo sprendimas įsigaliojo ir šalims turi prejudicinę galią. Byloje buvo konstatuota, kad ieškovas neįrodė, nepateikė argumentų, kad dėl kaimynystėje esančių statinių jų gyvenimas tampa apsunkintas, kad dėl galimai savavališkos statinių statybos buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t.y. kad ginčo statinių atsiradimas lemia ieškovų nuostolių atsiradimą, sumažina ir kitokia apimtimi jų turimo turto vertę ar iš esmės pablogina gyvenimo sąlygas, ar daro kitokį neigiamą poveikį, suvaržo ieškovų teises, kad padidėjus gyvenamosios vietovės urbanizacijai <...>kelia grėsmę ieškovų gyvenimo kokybei bei jų sveikatai. <...> Taip pat niekuo nepagrįstas ieškovų argumentas, kad dėl ginčo pastatų jų namų vertė sumažėjo, nes ieškovai nepateikė jokių tai pagrindžiančių dėl ginčo pastatų jų namų vertė sumažėjo, nes ieškovai nepateikė jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovų teisės yra pažeidžiamos, t.y, kad ginčo statinių atsiradimas lemia ieškovų nuostolių atsiradimą, sumažina ir kokia apimtimi jų turimo turto vertę ar iš esmės pablogina gyvenimo kokybę. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovo reikalavimas dėl statybos leidimo (ne)teisėtumo nepagrįstas (duomenys neskelbtini) dėl naujų statinių statymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo parengto techninio statybos projekto sprendinius, įvertino juos pagal teisės aktų reikalavimus, konstatavo parengto projekto atitikimą visiems reikalavimams, todėl teismas pripažino pažeidimo nebuvimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, turėdami pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė ginčijamo administracinio akto įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, to nenustatė ir ginčą nagrinėjęs bendrosios kompetencijos teismas civilinėje byloje atitinkamai vertindamas pareiškėjų interesus. Minėta, jog aptartas reguliavimas atsakovo argumentams suteikia svarumo. Šių teisinių pasekmių siekiantis pareiškėjas nenurodė, kokios jo teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti ir kaip būtų apginti reikalavimo tenkinimo atveju. Nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio intereso dėl pareikšto reikalavimo, skundas negali būti tenkinamas.

Teismas pažymi, kad sprendimu pareiškėjams nėra sukuriama jokių teisių ir nenustatoma pareigų, taip pat nėra daroma įtaka jų įstatymo saugomoms subjektyvioms teisėms ar teisėtiems interesams. Faktas, kad detalusis planas gali keisti aplinkinių kaimynų teritorijų planavimo ar specialiąsias planavimo sąlygas pats savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktą, o vien tik byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai gyvena šalia asmenų (duomenys neskelbtini) šalia devynių gyvenamųjų namų, pati savaime jiems nesuteikia teisės ginčyti sprendimą. Pareiškėjai nėra subjektai, kuriems teisės aktai suteikia teisę ginti viešą interesą, todėl jiems kyla pareiga įrodyti jų konkrečias turimas teises ir šių teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, jog priimant sprendimą buvo pažeistos jų subjektinės teisės ar teisėti interesai. Teismas pabrėžė, kad suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimo loginiu –lingvistiniu požiūriu žodžio „interesas“ reikšmei nustatyti: pripažįstama, kad interesas (lot. dalyvauti) – tai vertė, vertybė, tai, kas reikšminga. Sociologai pažymi, kad viešojo intereso koncepcija glaudžiai susijusi su idealiu standartu, kurio siekia valstybės institucijos, arba taisyklių, kurias nustato dauguma, išraiška. Nepaliaujamos diskusijos dėl sąvokos „viešasis interesas“ turinio vyksta ir teisės doktrinoje, tačiau pripažįstama, kad viešasis interesas yra kintantis ir neįmanoma a priori numatyti visų situacijų, kada viešajam interesui gali atsirasti grėsmių. Taip pat pripažįstama, kad dėl viešojo intereso dinamiškumo, viešojo intereso turinio aiškinimas turėtų būti paliktas vien teismų praktikai. Pažymėtina, kad teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos. Visos šios sąvokos – „visuomenės poreikiai (reikmės)“, „valstybės poreikiai (reikmės)“, „savivaldybės poreikiai (reikmės)“ – žymi viešąjį interesą ir yra sietinos su konstitucine tautos gerovės samprata (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Aiškinantis viešojo intereso sampratą, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais tikslais“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).

Administraciniai teismai kiekvienu atveju sprendžia klausimą, ar interesas, į kurį kėsinamasi, nagrinėjamoje situacijoje pripažintinas viešuoju interesu. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą– gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą (2008 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-679/2008). Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sąlygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Tuo tarpu asmuo, kuris gina savo subjektinę teisę, bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti šios savo teisės pažeidimą. Atvejų, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, atribojimas, visų pirma, apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką ir lemia tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymą. Administracinė byla Nr. A438-679/2008.

Akcentuotina, jog bet koks pastato pertvarkymas ar statyba, jų teisėtumą patvirtinanti dokumentacija negali prieštarauti detaliojo plano sprendiniams ir šį atitikimą turi patikrinti atitinkamos institucijos, kaip antai, statybos komisija, kas reiškia, kad visi nekilnojamojo turto savininkai turi teisę reikalauti, jog nauja statyba būtų tinkamai įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai. Nekilnojamojo turto savininkai gali ginčyti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau tik tais pagrindais, kad yra pažeidžiamos jų teisės, kurias ginti įpareigoja statybos bei kiti šia sritį reguliuojantys įstatymai. Pareiškėjai nenurodė, kad būtų kreipęsi dėl leidimų pakeisti ar pertvarkyti savo namus, esančius ginčo teritorijoje. Nekilnojamojo turto registro centro įrašuose neužfiksuota pareiškėjų išskirtinė valdymo teisių padėtis, privilegijos ar apribojimai, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės, nes dėl žemės sklypo, jo naudojimo, valdymo ar jo padalinimo ginčo nėra. Kadangi pareiškėjų valdomas žemės sklypas nėra padalintas ar kitaip sujungtas, nurodytos dalys nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, duomenų, kad tarp sklypų naudotojų sudarytas susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, nėra, o, kaip akcentavo atsakovas, sprendimas iš esmės priimtas atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją bei vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, t.y. atsižvelgiant į Palangos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo monitoringo 2017-2019 metų ataskaitą, patvirtintą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-1226. Tuo tarpu pareiškėjai nurodo procedūrinius pažeidimus, padarytus išduodant ginčijamą sprendimą. Akcentuotina, jog pareiškėjų nurodomi procedūriniai pažeidimai, susiję sprendimo priėmimu, nebuvo esminiai ta apimtimi ir tuo aspektu, dėl ko tai gali turėti įtakos pareiškėjų interesams.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Byloje buvo nustatyta, kad nėra ginčo dėl to, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorijoje yra pareiškėjų gyvenamieji namai. Aplinkybė, jog buvo ir šiuo metu yra rengiami, įgyvendinami Palangos miesto savivaldybės teritorijos kompleksinio teritorijų projektai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamo spendimo priėmimas pareiškėjams nesukėlė jų teisėtų interesų pažeidimo, nes atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo ginti savo interesus. Egzistuojant aplinkybei, jog civilinėje byloje buvo nustatyta, kad aplinkiniai žemės sklypo savininkai projektuodami ir vykdydami statybas nepažeidė ieškovų teisių, taip pat nebuvo pažeista pareiškėjų teisė gauti reikalingą informaciją, dalyvauti priimant sprendimus susijusius su pareiškėjų gyvenamosios vietos aplinkosauga bei kreiptis į teismus. Todėl laikytina, kad pareiškėjų argumentai iš esmės yra grindžiami subjektyviu aplinkybių vertinimu, kurie neturi objektyvaus pagrindo ir kuriuos paneigia tiek bylos duomenys, tiek ginčui aktualus teisinis reglamentavimas. Stebėsenos ataskaitos išvadose pažymėta, jog nebuvo išlaikomas bendrajame plane nustatytos prioritetinės nuoseklios plėtros zonos vystymo etapiškumas ir tai sudaro grėsmes aprūpinant teritorijas inžinerine infrastruktūra, nes teritorijos inžinerinis išsivystymas gali pabrangti, jos įrengimas gali užtrukti ilgą laiką ir išaugti eksploatavimo kaštai. Išvadoje nurodoma, kad dėl šių priežasčių nesudaromos galimybės tinkamai išsaugoti teritorijų ateitiems poreikiams ir užtikrinti patrauklaus kraštovaizdžio formavimo, todėl Palangos miesto bendrasis planas turėtų būti keičiamas.

Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, vertintina, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T2-37 antroji dalis dėl pripažinimo netekusiu galios Plaušės gyvenamojo kvartalo Palangoje detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant juos nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros todėl jos panaikinimui pagrindo nėra. Įvertinus byloje esančius duomenis ir informaciją pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai skundu prašo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos priteisti patirtų procesinių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iš viso 423 Eur, kurias sudaro: 2022-03-31 d. skundo teismui parengimas, susipažinimas su byloje gauto atsakovės atsiliepimo dokumentais ir jų analizė, atstovavimas 2022-09-20 d. teismo posėdyje, pagal sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K62-2018(D) ir K4-2007(D), faktinių išlaidų kompensacija žyminiam mokesčiui a/b sumokėti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šiuo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti atsakovės 2022 m. vasario 23 d. sprendimo antrąją dalį yra nepagrįsti, todėl ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų V. M. ir V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėLaimutė JokubauskaitėRemigijus Arminas