Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2S-762-425/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-09-28Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-11Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-08Panevėžio apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-07Panevėžio apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2S-762-425/2012
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00909-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
J. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-762-425/2012

Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00909-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 122.4; 124.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-505-420/2012 pagal pareiškėjos J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą Zarasų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011, vadovaudamasi CPK 366 str. 1 d. 2 p., ir 9 p. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir teisės normų taikymo klaidos. Pareiškime nurodė, kad teismas neatsižvelgė į ginčo teritorijoje galiojančius norminius teritorinio planavimo dokumentus, neišreikalavo šių dokumentų, nors būtent šie dokumentai apsprendžia teritorijos tvarkymo režimą. Teismas netaikė Saugomų teritorijų įstatymo 5 str., kuris numato, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik įstatymai, bet ir poįstatyminiai aktai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., kuriame yra numatyti 5 pagrindai statyti draustiniuose pastatus, kadangi teismas ištyrė tik vieną iš minėtų pagrindų – galimybę statyti statinius, kai yra išlikę buvusių statinių liekanos. Be to, teritorinio planavimo dokumentais yra pakeista dalis J. M. sklypo paskirties: sklypo plotas 2,2389 ha, miško žemės plotas 2,1916 ha, užstatyta teritorija – 0,0473 ha, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo statiniai stovi miško žemėje. J. M. valdose esantis miškas yra privatus, tačiau teismas netaikė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, numatančių, jog privačių miškų savininkai turi teisę valdyti, naudoti miško valdą ir ja disponuoti. Teismas turėjo taikyti lex specialis – Saugomų teritorijų įstatyme ir Smalvo kraštovaizdžio draustinio reglamente numatytą galimybę draustiniuose statyti pastatus buvusių sodybų vietose neapribojant tokios galimybės žemės paskirtimi. Be to, J. M. statiniais užimta žemė nepriskirta miškų ūkio žemei. Teismas neišsiaiškino, kokį viešąjį interesą gynė prokuroras šioje byloje, be to, J. M. sklypo kaimynystėje yra nemažai kitų statinių, tačiau Prokuroras nesiaiškino, ar šie statiniai pastatyti neteisėtai. Teismai, nagrinėję bylą, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl teismo precedento taikymo, į teismų praktiką.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos J. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 atmetė. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimtam procesiniam sprendimui įsiteisėjus, byloje dalyvaujantiems asmenims nebesuteikiama galimybė iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus proceso atnaujinimo instituto pagalba. Pareiškėjos nurodytos proceso atnaujinimo aplinkybės ir prašymas jas įvertinti iš naujo proceso atnaujinimo instituto pagalba prieštarauja proceso atnaujinimo tikslams ir uždaviniams, prašyme pateiktos aplinkybės neatitinka ir esminio naujų aplinkybių pobūdžio, jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių, dėl ko turėtų keistis Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 konstatuoti faktai ir ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, pareiškėja teismui nepateikė. Teismas taip pat nurodė, kad prašymą procesą atnaujinti dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos pateikti gali tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. J. M. nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, todėl teismas prašymą atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodė, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, teismas netyrė prašymo atnaujinti procesą argumentų, nevertino pateiktų papildomų dokumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad dėl teismo taikymo klaidos J. M. yra netinkamas subjektas pateikti prašymą atnaujinti procesą, visiškai neatsižvelgė į išskirtinę situaciją, esančią šioje byloje, t. y. kad ieškovu yra Generalinis Prokuroras, kuris ir galėtų teikti prašymą atnaujinti procesą apeliacine instancija išnagrinėtoje byloje, tačiau tokio prašymo dėl savo procesinės padėties neteiks. Tokiu būdu yra pažeidžiamas šalių procesinis lygiateisiškumas.

Atsiliepimas

Atsakovė Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nurodė sutinkanti su J. M. atskiruoju skundu, proceso atnaujinimo pagrindai pagrįsti. Atsiliepime pažymėjo, kad byloje yra daug aplinkybių, kurių buvimas verčia abejoti tuo, kad byloje CPK 2 str. nurodyti tikslai yra pasiekti, šias abejones pašalinti (arba patvirtinti) galima tik tenkinus atsakovės prašymą ir atnaujinus procesą civilinėje byloje.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį palikti nepakeistą. Apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą, o, remiantis kasacinio teismo praktika, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Inspekcija atsiliepime pažymėjo, kad sprendimui esant peržiūrėtam apeliacine tvarka, tik LR Generalinis prokuroras gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo aiškios teisės taikymo klaidos pagrindu. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl apeliantė neturi teisės šiuo pagrindu reikšti prašymo atnaujinti procesą. Be to, padaryta teisės taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, tuo tarpu apeliantė nenurodo, kaip teritorijų planavimo dokumentai paneigia teismo sprendime padarytas išvadas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai yra tik vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių privačių miškų tvarkymą ir naudojimą, tačiau šio teisės akto nuostatos nepaneigia išnagrinėtoje byloje taikytų Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų. Inspekcija nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. suteikia teisę atstatyti sodybą, jei kiti įstatymai tokios teisės neriboja, o atsakovės žemės sklypo paskirtis ir po amalgamacijos nepasikeitė – liko miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties bei apsauginių miškų sklypų naudojimo būdo žemės sklypas. Statybų įstatymo nuostatos neleidžia įteisinti statinių, kurių statyba toje vietoje teisiškai negalima, todėl J. M. nesuteikta teisė įstatymų nustatyta tvarka įteisinti neteisėtą statybą.

Ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras atsiliepimu prašė atmesti J. M. atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Generalinis prokuroras pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios atitiktų visus keliamus reikalavimus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą. Naujai paaiškėjusia aplinkybe negali būti faktas, kad atsakovės atstovė surinko medžiagą ir parengė procesinį dokumentą ar antstolio konstatuoti šalia atsakovės statinių stovintys kiti statiniai. CPK 366 str. 1 d. 9 p. numato išimtinę generalinio prokuroro teisę inicijuoti proceso atnaujinimą ir tose bylose, kurios išnagrinėtos apeliacine tvarka. Ši teisė skirta viešajam interesui apginti, o jokių kitokių išimčių įstatymas nenumato, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog J. M. nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė J. M. nenurodė nei vienos naujos esminės bylos aplinkybės. Tai, jog pareiškėja teisės aktus aiškina skirtingai nei bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra tinkamas pagrindas procesui atnaujinti. Pareiškėja nurodė, kad teismai nesivadovavo teritorinių planavimų dokumentais, netinkamai pritaikė Saugomų teritorijų įstatymo normas, neatsižvelgė į tai, jog statiniai nėra miško ūkio paskirties žemėje. Visus šiuos argumentus atsakovė J. M. žinojo ir galėjo pateikti nagrinėjant bylą pagal Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį. Nei viena iš šių aplinkybių nėra vertintina kaip naujai paaiškėjusi. J. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pasinaudojo galimybe teikti apeliacinį skundą ir jame galėjo nurodyti visus nesutikimo argumentus ir aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2011-09-28 nutartimi išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir atsakovės J. M. apeliacinį skundą atmetė. Atsakovė, manydama, jog priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose yra teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, galėjo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, jog byla būtų išnagrinėta kasacine tvarka, tačiau tokios galimybės neišnaudojo. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.). Kadangi pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų turėti esminės reikšmės bylai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino J. M. prašymo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje taip pat grindė aplinkybėmis, kurios, pareiškėjos manymu, reiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, pagal kurį procesas atnaujinamas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtina bylos šalių teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo aiškios teisės normos taikymo klaidos pagrindu, jei pirmosios instancijos sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka bei Generalinio prokuroro teisę teikti prašymą šiuo pagrindu tiek dėl pirmosios, tiek dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ar nutarčių. Jau buvo minėta, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-04-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 apeliacine tvarka peržiūrėjo Vilniaus apygardos teismas, todėl šiuo atveju pareiškėja J. M. neturi teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Nors apeliantė nurodo, jog atsižvelgus į tai, kad viena bylos šalis yra Generalinis prokuroras, ši byla yra išskirtinė, toks argumentas yra nepagrįstas. CPK 366 straipsnyje įstatymo leidėjo yra įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, reiškiantis išsamų teisinį reguliavimą atvejų, kuriems esant proceso atnaujinimas yra galimas. Jokios išimtys ar papildomi pagrindai egzistuojant išskirtinėms sąlygoms nėra numatyti. Instancinė bylų peržiūrėjimo tvarka ir yra skirta tam, kad, peržiūrėjus bylą aukštesnės instancijos teisme, būtų pašalintos faktinės ar teisinės klaidos, jeigu jų nustatoma, todėl bylos šalys visada turi galimybę kreiptis dėl sprendimų peržiūrėjimo apeliacine ir kasacine tvarka. Apeliantė pasinaudojo tokia galimybe, todėl nebegali reikšti prašymo atnaujinti procesą teisės normos taikymo klaidos pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.

Prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas