- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-31
- Bylos Nr.
- eII-164-564/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00115-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Pažeidėjas
- M. R.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Advokatai
- Martynas Matulevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. R. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu) ir jo atstovui advokato padėjėjui Martynui Matulevičiui,
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) -atstovei Agnei Čebanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. R. atstovo advokato padėjėjo Martyno Matulevičiaus skundą dėl 2025-07-24 Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės nutarimo Nr. 64- ANR_N-3715-2025 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skundu prašoma panaikinti Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės 2025-07-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 25263176031 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ir ANK) 565¹ str. 1 p. M. R. atžvilgiu nutraukti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 str. 2 d. ir 426 str. 1 d., teisenas. O pagrįstai ir motyvuotai nusprendus, kad M. R. vairuodamas automobilį sugadino stovintį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti skundžiamą nutarimą, M. R. veiksmus, kurie buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 str. 2 d., perkvalifikuoti pagal ANK 417 str. 7 d., o administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 str. 1 d., teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ str. 1 p., nutraukti.
Skunde nurodo, jog M. R. paskirta galutinė 600 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2025-01-04 13.12 val. (duomenys neskelbtini) pastato esančioje aikštelėje, vairavo automobilį „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iš chuliganiškų paskatų spaudė akceleratoriaus pedalą, tokiu veiksmu tyčia privertė vairuojamą transporto priemonę slysti šonu, taip sukėlė pavojų eismo saugumui bei kitiems asmenims, tokiais savo veiksmais vairuotojas kliudė kitą transporto priemonę, stovėjusią automobilių aikštelėje, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs kito automobilio savininkui bei policijos pareigūnams. Su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis buvo priimtas remiantis vien D. D. ir J. S. parodymais, kurių objektyvumas kelia pagrįstų įtarimų, nes bylos nagrinėjimo metu D. D. nurodė, kad M. R. veiksmai jam nesukėlė jokių neigiamų emocijų ir baimės, M. R. veiksmai jam neatrodė chuliganiški, o tai jo paaiškinime nurodė policijos pareigūnai, kuriais pasitikėdamas jis surašyto paaiškinimo neskaitė ir jį pasirašė. Surašyti liudytojų parodymai yra identiški, greičiausiai užrašyti policijos pareigūnams nukopijuojant vieno asmens paaiškinimą į kito asmens paaiškinimą ir policijos pareigūnams patariant ką sakyti. Taip pat kelia abejonių ir tai, kad liudytojai galėjo matyti tariamus M. R. veiksmus, jeigu, kaip jie abu identiškai nurodo „ieškojo vietos sustoti“. Be to, jie nurodę, kad M. R. automobiliu suko du kartus , o bylos medžiagoje esančiose nuotraukose matosi tik vieno automobilio slydimo žymės, vienas veiksmas užfiksuotas ir vaizdo įraše. Į bylą nebuvo pridėti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, vaizdo registratorių įrašai, kurie turėtų reikšmės dėl įvykio vietoje nustatytų aplinkybių. M. R. sutinka, kad administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu laiku apsisukinėjant duomenys neskelbtini)prie duomenys neskelbtini)pastato esančioje aikštelėje, jo vairuotas automobilis dėl slidžios kelio dangos ėmė slysti, tačiau kategoriškai nesutinka su jo minėtų veiksmų kvalifikavimu. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo chuliganiškas paskatas. M. R. visada nuo pat pradžios nurodė, kad tokį veiksmą atliko netyčia dėl slydimo. Nors M. R. teisę vairuoti turi ne pirmi metai, tačiau jo patirtis vairuojant galiniais ratais varomą transporto priemonę, o ypač žiemos sąlygomis, t. y. esant slidžiai kelio dangai, yra minimali, tai jis nurodė ir savo 2025-01-08 paaiškinime. Neatmetama galimybė, kad M. R. sukdamas galėjo stipriau spustelėti akseleratoriaus pedalą, tačiau tai jis tikrai padarė neįvertinęs, kad kelio danga yra slidi, ir galimo tokios dangos poveikio jo vairuotam automobiliui. M. R. vairuojamas automobilis pradėjo slysti dėl slidžios kelio dangos ir todėl buvo manevruojama siekiant ištaisyti automobilio padėtį aikštelėje ir nesukelti grėsmės ir pavojaus kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad M. R. veiksmai nebuvo tyčiniai, jis neturėjo tikslo parodyti aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, niekinti elementarias moralės bei elgesio normas, savo elgesį parodyti, kaip atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokie M. R. veiksmais atitiktų pagal chuliganišką vairavimą pagal formuojamą ir skunde nurodomą teismų praktiką ir galėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju policijos pareigūnai perdėtai sureagavo bei fiksavo kaip pažeidimą vien keletą akimirkų trukusį ir pavojaus eismo saugumui nesukėlusį M. R. siekį ištiesinti ant slidžios kelio dangos slystantį automobilį. Be to kyla pagrįstų abejonių, kurios nebuvo pašalintos bylos nagrinėjimo metu, ir dėl to, ar tikrai M. R. vairuodamas automobilį kliudė ir sugadino stovintį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinio nusižengimo byloje Nr. 25263176031 nebuvo nustatyta, kad M. R. vairuotas automobilis „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sugadintas, jokių kontaktą patvirtinančių pažeidimų (įlenkimų, įbrėžimų, dažų ar purvo nubraukimų) ant automobilio „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta. Minėtoje vietoje pirmas stovėjo raudonos spalvos automobilis „VW Golf“, tačiau jis nebuvo apgadintas, nors iš byloje esančių slydimo žymių pėdsakų matyti, kad jis buvo tokiu pačiu atstumu kaip ir automobilis „Opel Astra“, tokiu atveju M. R. vairuotas automobilis turėjo kliudyti ir automobilį „VW Golf“. Šiuos įtarimus sustiprina ir užfiksuotų automobilio „Opel Astra“ sugadinimų pobūdis. Kaip matyti iš nuotraukų, ant nubraukimų yra likę šviesios spalvos dažų likučių, tačiau minėti nubraukimai apsinešę purvu, bet ant automobilio „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubraukimų nerasta, nors kontakto metu, jeigu toks iš tikrųjų buvo, turėjo būti nubraukti automobilio „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažai. Atkreiptinas dėmesys, kad forminant minėtą eismo įvykį, nebuvo matuojami sugadinimų aukščiai, nebuvo išmatuoti abejų automobilių išsikišusių ir įgaubtų dalių matmenys. Šiuo atveju darant prielaidą, kad automobilis „Opel Astra“ buvo sugadintas M. R. vairuoto automobilio „BMW 3ER REIHE“, nebuvo renkami įrodymai, paneigiantys M. R. parodymus, kad jis jokio kontakto nejautė, nes kaip matyti, šią aplinkybę patvirtina faktas, kad M. R. vairuotas automobilis nebuvo apgadintas. Esant tokiai situacijai M. R. neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 str. 1 d., padarymą ir šio administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kas šioje byloje nenustatyta. M. R. veiksmai išvažiuojant iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčiniai, nes jis nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi kontakto nejautė ir tai nurodė nuo pat momento, kai jį surado policijos pareigūnai. M. R. neslėpė automobilio, neketino maskuoti eismo įvykio pėdsakų ant savo automobilio, nes tokių pėdsakų net nebuvo. Pasišalinti iš įvykio vietos M. R. nebuvo jokio reikalo, nes jis buvo blaivus, turėjo reikiamus dokumentus, jo automobilis buvo draustas, jam buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Be to akivaizdu, kad M. R. buvo žinoma, kad minėta aikštelė yra filmuojama, todėl pasišalinęs jis būtų greitai surastas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo 2025 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-3715-2025 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. R. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Martyno Matulevičiaus skundo netenkinti. Institucijos nuomone įvertinus byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, yra įrodyta, kad M. R. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 str. 1 d., 420 str. 2 d. Visi byloje surinkti duomenys bylą nagrinėjusio pareigūno buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame nutarime aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiama M. R. kaltė. Tai, kad Institucija įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų M. R., savaime nereiškia, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė jame nurodytais argumentais, prašė panaikinti priimtą nutarimą. Paaiškino, kad jam priklausančiu automobiliu „BMW“ atvažiavo į parduotuvę „Senukai“. Aikštelės viduryje yra stulpas. Norėjo stulpą apvažiuoti. Buvo žiema, slidu- sniegas su ledu. Sukdamas į kairę padidino greitį („uždėjo gazo“), neapsiskaičiavo, todėl „pagavo“ jo vairuojamo automobilio ratus ir automobilis apsisuko. Jis kito automobilio nekliudė ir negalėjo kliudyti. Prieš automobilį, kurio apgadinimu jis kaltinimas, stovėjo kitas raudonos spalvos automobilis, tai jis būtų apgadinęs šį, o ne už jo stovintį, tačiau šis automobilis nepagadintas. Apsisukus automobiliui važiavo toliau. Aikštelėje stovėjęs asmuo nusišypsojo, jo dar paklausė, ar jis nekliudė kito automobilio, tačiau jis atsakė, kad ne, nebuvo jokio garso ir nuvažiavo toliau. Po to buvo sustabdytas policijos, apžiūrėjo jo automobilį ir jokių apgadinimų nebuvo nustatyta. Aikštelėje apvažiavo vieną kartą. Kaip jis galėjo apgadinti kitą automobilį, jeigu ant jo automobilio jokių žymių nebuvo.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje prašė nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad M. R. nubaustas teisingai, bylos nagrinėjimo metu pats M. R. neneigė, kad padarė nusižengimą. Jo veiksmus vertino kaip chuliganiškus. Tai buvo vieša vieta -automobilių stovėjimo aikštelė, buvo kitų automobilių ir asmenų, o jis „piešė saulę“, apsisukęs nuvažiavo, perspėtas kito asmens, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, nenuėjo pažiūrėti ir įsitikinti, jog tikrai neapgadino, o išvažiavo iš aikštelės ir nuvažiavo toliau. M. R. yra jauno amžiaus, todėl įprastai tokie veiksmai dėl automobilio sukimosi, slydimo yra tik noras pasipuikuoti. Jis buvo kito asmens informuotas, kad slydimo metu kliudė kitą automobilį, tačiau neįsitikinęs išvažiavo. Bylos nagrinėjimo metu vertindami M. R. veiksmus kaip chuliganišką vairavimą, atsižvelgė į paties M. R. parodymus apie jo vairavimo įgūdžius, kad jis gali transporto priemones suvaldyti, t. y. jis nurodė, kad yra krovininio automobilio vairuotojas, ne kartą yra slydęs ir suvaldo krovininį automobilį, taigi jis turėjo įgūdžius suvaldyti ir lengvąjį automobilį, todėl taip slysdamas, apsisukdamas elgėsi sąmoningai. Liudytojai tiek bylos nagrinėjimo policijoje metu, tiek šiandien teismo posėdžio metu išreiškė savo poziciją, kad tokie M. R. veiksmai chuliganiškai, ir tokie jų parodymai surašant apklausų protokolą surašyti ne neteisingai, o surašyti teisine kalba. M. R. veiksmus kvalifikuojant kaip chuliganišką vairavimą užtenka ir vieno tokio elgesio, todėl ankstesni liudytojų parodymai, kad M. R. taip sukosi du kartus, priimant nutarimą, esminės reikšmės neturėjo
Nukentėjusysis E. M. parodė, kad draugė S. D. pranešė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas jo juodos spalvos automobilio „Opel Astra“, kuriuo ji buvo atvažiavusi į darbą, stovėjusio automobilių aikštelėje prie parduotuvės „Senukai“ Kazlų Rūdoje, galinis bamperis. Apgadinimai aiškiai matėsi, jie užfiksuoti nuotraukose. Buvo nubraukimas per galinį buferį- dvi juostos, įlenkimo nebuvo. Buvo tik paviršinis nubraukimas, nubraukti tik dažai. Kreipėsi į policijos nurodyto kaltininko draudimo įstaigą ir jam buvo išmokėta 280 eurų išmoka. Iš vakaro jis pats naudojosi šiuo automobiliu ir matė, jog apgadinimų nėra.
Liudytojas D. D. parodė, automobiliu atvažiavo į aikštelę prie „Senukų“ parduotuvės. Įsukęs į aikštelę pamatė iš priekio pravažiavimu tarp sustatytų automobilių atvažiuojantį automobilį BMW. Jo vairuotojui toje vietoje jokios kliūties nebuvo. Stulpas yra aikštelėje toliau. Atvažiuojantis automobilis padidino greitį („gaztelėjo“), apsisuko pilnai („piešė saulę“), sukdamasis švelniai savo automobilio galiniu buferiu kliudė („kabino“) kito stovėjusio automobilio galinį buferį ir nuvažiavo toliau. Dar stabtelėjo prie aikštelėje buvusio žmogaus, jie kažką pakalbėjo ir BMW nuvažiavo toliau. Matė tik šį vieną apsisukimą. Buvo labai švelnus kontaktas, todėl mano, kad ant jo automobilio apgadinimo galėjo ir nelikti. Šį automobilį besisukantį matė tik vieną kartą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu perskaityti liudytojo D. D. parodymai, duoti administracinio nusižengimo bylos tyrimo policijoje metu. Apklausiamas nurodęs, kad automobilis taip sukosi du kartus, vairuotojas taip elgėsi iš chuliganiškų paskatų, kėlė pavojų, elgėsi chuliganiškai. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad iš tikrųjų jis matė tik vieną kartą, o tik jo draugė sakė, kad buvo du kartai, bet jis jai pasakė, kad du kartai negalėjo būti. Vairuotojas tikrai elgėsi chuliganiškai, buvo pavojus, nes tai buvo aikštelė, galėjo ir koks vaikas toje vietoje būti. Jis apie chuliganiškumą pasakė paprastais žodžiais, o apklausos protokole sąvokas apie chuliganizmą surašė tyrėja. Jų automobiliui tuo metu pavojaus nekilo, nes buvo pakankamas atstumas.
Liudytoja J. S. parodė, kad su draugu D. D. atvažiavę į „Senukų“ parduotuvės aikštelę matė aikštelėje automobilį, kuris „gonkavo“, suko ratus. Matė, kad šio automobilio padangos slydo, apsisuko, sukantis šis automobilis buvo šalia kitos mašinos ir ją kliudė. Girdėjosi garsas- ne trenkimo, bet kaip koks šnaresys. Tas automobilis apsisukęs nuvažiavo. Jie sustojo ir nuėjo pažiūrėti automobilio, kurį kliudė. Ant to automobilio matėsi apgadinimai- nubraukimas, D. D. nufotografavo. Jie nuėjo į „Senukų“ parduotuvę, paklausė pardavėjos, ar ne jos tas apgadintas automobilis.
Perskaityti jos parodymai, duoti administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, kur ji nurodžiusi, kad BMW automobilis chuliganiškai suko po aikštelę slysdamas šonu, taip elgėsi du kartus, viena kartą kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Mano, kad automobilio vairuotojas taip pasielgė iš chuliganiškų priežasčių, norėdamas pasipuikuoti. Perskaičius parodymus patvirtino, kad surašyti iš jos žodžių. Jai tuo metu atrodė, kad tas automobilis taip važiavo du kartus, tačiau D. D. sako, kad buvo vienas kartas. Automobiliui BMW jokių kliūčių toje vietoje nebuvo. Pardavėjos mašina buvo labiau išlindusi negu kitos, todėl ją ir užkliudė. Aikštelėje tuo metu buvo slidu, tačiau jų automobilio važiuojant nesumėtė, nebuvo jokių problemų, nes jie normaliai važiavo.
Liudytoja S. D. parodė, kad būdama darbe girdėjo, kaip prie kitos kasos priėjęs vyras kažką sakė apie atsitrenkimą į automobilį. Tuo metu prie jos priėjo šioje byloje apklausti liudininkai, pasakė, kad apgadintas automobilis, parodė nuotraukas, klausė, ar ta ne jos automobilis. Išėjusi į aikštele pamatė, kad apgadintas automobilis, kuriuo ji buvo atvažiavusi į darbą ir palikusi aikštelėje. Buvo įbrauktas galinis buferis -matėsi dvi nubrėžimo žymės, įlenkimo nebuvo. Prieš atvykstant policijai, norėdama įsitikinti, kaip giliai įbraukta, ji dar pavalė ranka buvusias dulkes ir kitokias apnašas nubraukimo vietoje. Šalia stovėjo kolegės raudonas automobilis, jis nebuvo apgadintas, nes jos automobilio galas buvo daugiau išsikišęs. Po kiek laiko su policija atvažiavo M. R.. Jis apžiūrėjo automobilį, apgadinimus, sakė kad ne nuo jo automobilio, kad nieko nejautė, tačiau ir nesakė, kad jis ne jis padarė, siūlė tartis, bet ji atsakė, kad jau iškviesta policija, o tartis reikėjo anksčiau. Taip pat vakare dar skambino ir siūlė tartis. Dėl automobilio apgadinimo buvo išmokėta apie 200 eurų draudimo išmoka.
Teismo posėdžio metu iširti ir administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai-eismo įvykio fiksavimo protokolas , transporto priemonių apžiūrų protokolai, eismo įvykio vietos, automobilių nuotraukos, vaizdo įrašas iš parduotuvės „Senukai“ vaizdo stebėjimo kamerų, liudytojų apklausų protokolai, kita medžiaga, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys iš administracinių nusižengimų registro apie skirtas nuobaudas.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas (ANK 642 str.1 d.1 p.).
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatyta, jog tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu, būtų proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą – tai KET pažeidimas, kuris kelia pavojų eismo dalyvių arba kitų žmonių saugumui ir yra padaromas tyčia, remiantis chuliganiškomis paskatomis. Chuliganiškos paskatos – tai veikos motyvas, kai asmuo sąmoningai ignoruoja visuomenės normas ir taisykles, demonstruodamas nepagarbą kitiems žmonėms ar visuomenei apskritai. Tokie veiksmai dažnai yra nukreipti į aplinkinių dėmesio atkreipimą, iššūkį visuomeninei tvarkai ar norą pademonstruoti savo išskirtinumą, nesirūpinant kitų saugumu ar turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje šios paskatos nustatomos ne tik pagal kaltininko paaiškinimus, bet ir remiantis objektyviomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976/2018). Administracinio nusižengimo, reglamentuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtis susijusi su konkrečiais KET pažeidimais, tokiais kaip: elgesys, grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 ir 5 punktai), būtinos atsargumo priemonės, siekiant nekelti pavojaus kitiems (KET 9 punktas), eismo prioritetų laikymasis (KET 101 ir 104 punktai) bei saugaus atstumo palaikymas (KET 126 punktas). Šio nusižengimo sudėtis yra formalioji – administracinė atsakomybė kyla jau vien už teisės pažeidimą, jei jis padarytas iš chuliganiškų paskatų, nepriklausomai nuo padarinių. Taigi, vairavimas chuliganiškomis paskatomis yra tyčinis KET pažeidimas, keliantis tiesioginį pavojų eismo dalyvių arba kitų asmenų saugumui. Toks elgesys grindžiamas sąmoningu nepagarbos ir iššūkio visuomenės normoms demonstravimu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R., nesutinka su jo veiksmų teisniu vertinimu kaip chuliganišku vairavimu, tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje situacijoje M. R. automobilį vairavo chuliganiškai, t. y. jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Skunde nurodyti motyvai dėl liudytojų parodymų teisingumo, abejonės dėl nuketėjusiojo automobilio apgadinimo, paties M. R. veiksmų motyvų, visiškai paneigti teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Nėra pagrindo netikėti liudytojų D. D. bei J. S. parodymais. Teismo posėdžio metu jie nuosekliai paaiškino aplinkybes ir abu nurodė, kad M. R., nesant jokios kliūties, automobilių aikštelėje didindamas greitį apsuko savo vairuojamą automobilį, sukdamasis kliudė kitą automobilį, jį apgadino ir nuvažiavo net ir po pakalbėjimo su kitu aikštelėje buvusiu asmeniu. Apkalbėti M. R. liudytojai neturi jokio pagrindo. Nagrinėjamoje situacijoje jie įvykdė pilietinę pareigą – matę daromą pažeidimą ne nuvažiavo, o sustoję apžiūrėjo kliudytą automobilį, užfiksavo apgadinimus, pranešė apgadinto automobilio savininkei. Abu liudytojai tokius M. R. veiksmus vertina kaip chuliganiškus. Pažymėtina, kad šie asmenys nėra teisininkai ir tiksliais teisiniais terminais kas yra chuliganiškas vairavimas negali nusakyti. Tačiau abu pažymėjo, kad tai buvo be jokios priežasties, vyko aikštelėje tarp stovinčių automobilių esant slidžiai kelio dangai, taip pat toje vietoje galėjo atsirasti ir žmonių, kuriems būtų sukeltas pavojus. Jiems pavojus nebuvo sukeltas tik dėl buvusio atstumo iki M. R. automobilio. Teismo posėdžio metu buvo ištirti ir jų parodymai, duoti policijos pareigūnams. Iš parodymų turinio matyti, o ir patys liudytojai patvirtino, kad ir apklausiami policijoje M. R. veiksmus vertino kaip chuliganiškus. Nepateisinama ir netoleruotina, kad tyrimo veiksmo protokole toks paprastas, specialių teisinių žinių neturinčio asmens išsakytas veiksmų vertinimas, užrašomas jau „teisine kalba“, nurodant visas chuliganišką vairavimą atitinkančio nusižengimo sudėties sąvokas, kaip kad buvo padaryta šių asmenų apklausų protokoluose. Tačiau tokie apklausas atlikusio pareigūno veiksmai, šioje byloje vertinant liudytojų D. D. ir J. S. parodymų teisingumą, įvykio situacijos vertinimą, esminės reikšmės neturi ir nereiškia, kad toks vertinimas buvo padiktuotas apklausas vykdžiusio pareigūno, nes liudytojai matytą įvykio situaciją tiek apklausiami nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savais žodžiais vertino kaip nepateisinamą, demonstratyvų M. R. elgesį vairuojant automobilį esant slidžiai kelio dangai automobilių stovėjimo aikštelėje, keliantį grėsmę kitų transporto priemonių ir žmonių saugumui.
Nepagrįstas skunde nurodomas argumentas, kad M. R. vien tik dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, stengėsi jį tik ištiesinti. Tiek pats M. R., tiek liudytojai D. D. ir J. S. patvirtino, kad nurodytoje įvykio situacijoje M. R. vairuojamas automobilis pilnai apsisuko, tik po to nuvažiavo. Liudytojai ir M. R. skirtingai nurodo tokio manevro priežastis. M. R. parodė, kad jam kliūtį sudarė aikštelėje buvęs stulpas, kurį apvažiuojant automobilį sumėtė. Byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šio M. R. atlikto manevro fragmentas. Vaizdo įraše matyti, kaip aikštele atvažiuoja M. R. vairuojamas automobilis, tiesiai pravažiuoja pro stulpą ir po to didindamas greitį suka į kairę, į pravažiavimą tarp stovinčių automobilių, jo vairuojamo automobilio galinė dalis slysta į dešinę galu link stovinčio raudono automobilio, pro šalį ėję asmenys sureaguoja į šį manevrą, pradeda bėgti link šios vietos. Pilno manevro vaizdo įrašo nėra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad stulpas jokios kliūties nesudarė, o M. R. toje tiesiog reikėjo sukant į kairę įvažiuoti į tarp stovinčių automobilių eilių esantį pravažiavimą. Jo važiavimo greitis pravažiuojant pro stulpą nebuvo didelis, jį didinti pradėjo tik sukimo į kairę metu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. R., turėdamas pakankamą laiką sureaguoti, automobilio ištiesinti sukdamas vairą, kaip to reikalauja saugus vairavimas, net nebandė, o didindamas greitį leido jam suktis toliau, kol automobilis visiškai apsisuko. M. R. nurodo, kad turi didelę vairavimo patirtį suvaldant slystančius, netgi krovininius, automobilius, o iš įrašo matyti, kad šioje įvykio situacijoje to net nebandė daryti. Kad tai nebuvo tik paprastas be pasekmių automobilio slydimas patvirtina ir vaizdo įrašo duomenys, iš kurių matyti, kad netoli buvę asmenys iš karto į tai sureagavo ir bėgo link tos vietos, ši aplinkybė taip pat paneigia M. R. paaiškinimą, kad jis jokio kontakto su kita transporto priemone nejautė, tokio kontakto negalėjo būti. Teismas taip pat sprendžia, kad visiškai paneigtas M. R. aiškinimas, jog jeigu slydimo metu jis būtų kliudęs kokį nors automobilį, tai pirma būtų užkliudęs ne nukentėjusiojo, o šalia stovėjusį raudonos spalvos automobilį, tačiau šis automobilis nebuvo apgadintas. Byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuoti jo vairuoto automobilio ratų slydimo pėdsakai. Skunde pagrįstai nurodyta, kad nebuvo atlikti atstumo nuo šių pėdsakų iki stovėjusių automobilių, automobilių pagadinimų aukščio matavimai, kas palengvintų spręsti dėl automobilių kontakto fakto. Bylos nagrinėjimo metu šį tyrimo trūkumą ištaisyti nėra galimybės, nes nukentėjusysis automobilį jau pardavęs, tačiau iš užfiksuotų pėdsakų matyti, kad pats artimiausias jų kraštas yra prie nukentėjusiojo automobilio „Opel Astra“ galinės dalies ir yra mažesnis atstumas negu iki šalia stovėjusio raudonos spalvos automobilio ( nuotrauka 202050104-132849jpg). Liudytojai patvirtina, o ir nuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusiojo automobilis buvo šiek tiek daugiau išsikišęs į važiuojamąją dalį nei raudonos spalvos automobilis, todėl ir buvo kliudytas ne arčiau stovėjęs raudonos spalvos, o nukentėjusiojo automobilis. Liudytojai įvykio vietoje matė nubrėžimus ant automobilio „Opel Astra“ galinio buferio dešinės pusės, jie užfiksuoti ir byloje esančiose nuotraukose. Nukentėjusysis S. M., liudytoja S. D. patvirtino, kad iki šio įvykio automobilio buferio dešinė pusė nebuvo sugadinta. Užfiksuoti nežymūs, negilūs (tik dažų sluoksnio) nubrėžimai. Liudytojai D. D. ir J. S. parodė, kad matė švelnų transporto priemonių galinių dalių kontaktą. Ne tik vaizdo įrašo duomenys patvirtina, tačiau ir iš M. R. parodymų matyti, kad į jo veiksmus sureagavo ir kontaktą matė pašaliniai asmenys- M. R. nurodė, kad aikštelėje buvęs vyras jo paklausė, ar tik jis neužkabino stovėjusio automobilio. Nors iš nuotraukų matyti, kad automobilio „Opel Astra“ galinis buferis yra dulkėtas ar su kitomis apnašomis, o apgadinimo vietoje nešvarumų nėra, tačiau liudytoja S. D. paaiškino šią situaciją, kad nežymūs nubrėžimai matėsi ir per nešvarumus, o ji, norėdama įsitikinti kokio gylio nubrėžimai, ranka tose vietose nešvarumus nuvalė. Vertinat įrodymų visumą toks jos paaiškinimas visiškai pagrįstas. Tai paneigia M. R. versiją, kad užfiksuoti apgadinimai buvo iš anksčiau. Kad automobilis buvo apgadintas, padaryta žala patvirtina ir nukentėjusiojo S. M. bei liudytojos S. D. parodymai, jog dėl šių apgadinimų buvo išmokėta 280 eurų draudimo išmoka. Ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio apgadinimų nematyti, tačiau pažymėtina, kad jis iš įvykio vietos nuvažiavo, automobilis buvo surastas ir apžiūrėtas praėjus kuriam laikui, M. R. su šiuo automobiliu važinėjo, jis apžiūros metu nebuvo švarus. Liudytojai patvirtino, kad kontaktas buvo švelnus, nukentėjusysis parodė, kad įbrėžimai buvo paviršiniai, todėl ant galingesnio M. R. automobilio tokio kontakto žymių galėjo ir nelikti, be to, kaip matyti iš nuotraukų, jo automobilio galinis buferis pagal konstrukciją nėra lygus, šiek tiek atsikišusi dalis atitinka automobilio Opel Astra apgadinimo pėdsakų vietą. Taigi, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog M. R. atlikto jo vairuojamo automobilio manevro (privertimo slysti ir suktis) metu buvo kliudytas ir apgadintas nukentėjusiojo automobilis „Opel Astra“, taigi įvyko eismo įvykis.
Be to, M. R. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį galiniais ratais varomą automobilį BMW, vairavo ne pirmą kartą, todėl jam buvo žinomi tokios transporto priemonės valdymo ypatumai esant slidžiai kelio dangai, nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje slidi danga nebuvo jam pirmą kartą kilęs netikėtumas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad kelio danga nebuvo tiek slidi, kad nebūtų galima suvaldyti transporto priemonės važiuojant saugiai. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad slidi kelio danga ir M. R. patirties stoka buvo šio eismo įvykio kilimo priežastis, tuo labiau, kad M. R. bylos nagrinėjimo metu kaip pakankamą patirtį įvardijo jo gebėjimą slidžiame kelyje suvaldyti netgi didelius krovininius automobilius.
Iš administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad M. R. sistemingai daro grubius tyčinius kelių eismo taisyklių pažeidimus-leistino greičio viršijimas, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu (net 3 pažeidimai) , vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, neprisisegęs saugos diržo, paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje, vairavo automobilį be galiojančios techninės apžiūros. Šios aplinkybės M. R. apibūdina kaip asmenį, vairuojant transporto priemonę sąmoningai ignoruojantį nustatytas elgesio taisykles, elgimąsi kaip jam norisi, nekreipiant dėmesio į kitų eismo dalyvių saugumą.
Visų šių aptartų įrodymų ir motyvų visuma patvirtina, kad tokį M. R. elgesį vairuojant automobilį slidžiame kelyje nulėmė ne neatidumas, tinkamas kelio dangos būklės ir saugaus greičio neįvertinimas, o jo tyčiniai veiksmai-noras pasimėgauti automobilio slydimu, pademonstruoti savo išskirtinius gebėjimus kitų asmenų akivaizdoje valdant transporto priemonę, nesirūpinant kitų eismo dalyvių saugumu, kitų asmenų turtu, kas neabejotinai vertinama kaip chuliganiškos paskatos. Tokie jo veiksmai ne tik kad kėlė pavojų eismo saugumui, kitiems asmenims, tačiau jų metu buvo ir padaryta turtinė žala kitam asmeniui- apgadintas nukentėjusiojo automobilis. M. R. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Taip pat iš ištirtų įrodymų matyti, kad M. R. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs eismo įvykyje dalyvavusio automobilio savininkui ar policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių ( toliau- KET) 222 punktas.
Nors M. R. nurodo, kad jis nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, kad įvyko eismo įvykis, todėl ir išvažiavo, tačiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jis KET vairuotojui nustatytų pareigų įvykus eismo įvykiui neįvykdė tyčia. Jau aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. R. savo vairuojamo automobilio galiniu buferiu kliudė stovėjusio nukentėjusiojo automobilio galinį buferį, jį apgadindamas, taigi transporto priemonių konstrukcijų susilietimas įvyko. Apgadinimai nėra gilūs, todėl akivaizdu, kad stipraus poveikio nebuvo. Tačiau iš liudytojų parodymų, vaizdo įrašo duomenų, o ir iš paties M. R. parodymų, matyti, kad aikštelėje buvę asmenys į šį kontaktą sureagavo: vaizdo įraše užfiksuota, kad aikštele kitoje pusėje ėjęs asmuo pradeda bėgti link kontakto vietos, liudytoja J. S., sėdėjusi kitame automobilyje, nurodė, jog girdėjo nestiprų garsą, o aikštelėje buvęs asmuo M. R. sustojus jam pasakė-paklausė, ar tik jis nekliudė kito automobilio. Pats M. R. į institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovės klausimą ar nagrinėjamo įvykio metu automobilyje klausėsi muzikos, atsakė, kad neklausė. Taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad ir pats M. R. privalėjo jausti ir girdėti kontaktą su kita transporto priemone, o netgi kitam asmeniui pasakius, kad gal būt padarė eismo įvykį, jis net neišlipo iš savo automobilio, nenuėjo prie nukentėjusiojo automobilio, neįsitikino dėl eismo įvykio fakto, o paprasčiausiai išvažiavo. Nors skunde nurodoma, kad M. R. neturėjo jokio pagrindo ir jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes vairavo turėdamas teisę vairuoti, vairavo blaivus, turėjo privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau vien šios aplinkybės aptartų įrodymų nepaneigia ir kaip tik priešingai parodo, jog M. R. elgėsi dar neatsakingiau, galbūt būtent dėl savo charakterio savybių (aukščiau nurodytų nustatytų teisės normų ignoravimo, ką patvirtina ir jo anksčiau padaryti tyčiniai administraciniai nusižengimai), nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kita vertus, teismas pažymi, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvų pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan. Tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos nepranešęs apgadinto turto savininkui ar policijai. Analizuojamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas, kilo dėl M. R. kaltės, tačiau jis KET 222 punkto sąlygų nevykdė – nesusisiekė su nukentėjusiuoju asmeniu, kurio turtą apgadino, nepildė eismo įvykio deklaracijos, taip pat nesikreipė į policijos pareigūnus tam, kad užfiksuotų eismo įvykio faktą, o sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, taip tyčia ignoruodamas eismo dalyviams keliamas pareigas ir siekdamas išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė M. R. paskirta nepažeidžiant ANK VI skirsnyje numatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. R. atstovo advokato padėjėjo Martyno Matulevičiaus skundas dėl 2025-07-24 Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės priimto nutarimo Nr. 64- ANR_N-3715-2025 administracinio nusižengimo byloje netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
M. R. atstovo advokato padėjėjo Martyno Matulevičiaus skundo netenkinti.
2025 m. liepos 24 d. Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės nutarimą Nr. 64- ANR_N-3715-2025 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.