- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1400-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08320-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. Č., R. Č.
- Trečiasis asmuo
- K. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovams A. Č. ir R. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo K. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: 1) L. G. ir K. G. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 205 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir bendrai naudotis 90 m2 dalimi; 2) A. Č. ir R. Č. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 79 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; 3) L. G., K. G., A. Č., ir R. Č., priskirti bendrai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 90 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ („C1“ – 42 m2, „C2“ – 48 m2); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikiną naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
3. Ieškovas nurodė, kad nesiėmus laikinų apsaugos priemonių bus toliau pažeidžiama jo, kaip bendraturčio, teisė naudoti bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, taip pat bus patiriama žala verslui, kadangi klientai neturi galimybės pasistatyti automobilių prie parduotuvės, arba klientų automobiliai būna piktybiškai užstatomi, nepaliekant galimybės išvažiuoti. Ieškovui būtina atvežti prekes į parduotuvę, tačiau tiekėjai neturi galimybės privažiuoti prie jos ir prie jam priklausančios ūkinio pastato dalies esančios žemės sklype. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis neturės galimybės šalinti avarinių gedimų vandentiekio sistemoje, įrengtoje žemės sklype, per jam nuosavybės teise priklausantį statinį – nuotekų šalinimo tinklus, kadangi atsakovai piktybiškai palieka automobilius ant šio šulinio. Be to, būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nulemia ir konfliktiški santykiai tarp bendraturčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo L. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nurodė, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
6. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, nes sukelia teisines pasekmes atsakovų teisėms, t. y. apriboja jų daiktines teises, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo.
7. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju iš esmės su ieškinio reikalavimais sutampančios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Teismas vertino, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas jokiais įrodymais dėl realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
8. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas raštas, jog yra kviečiami policijos pareigūnai, tik patvirtina aplinkybę dėl konfliktiškų šalių santykių. Ieškovo pateiktos nuotraukos pačios savaime nieko neįrodo, o iš pateiktų garso įrašų teismas neturėjo galimybės identifikuoti konfliktuojančių asmenų. Teismas akcentavo, kad visos ieškovo nurodytos aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir jos nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų suteikta išimtinai per daug teisių vienai ginčo šaliai, kas neatitiktų prašančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir asmenų, kuriems laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyros bei CK įtvirtintų šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu L. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra grindžiamos teismų praktika panašiose civilinėse bylose (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1306-340/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-75-431/2017, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-80-345/2013). Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka aukštesnės instancijos teismo išaiškinimą, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis galima laikinai teisiškai sureguliuoti ginčo situaciją.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino konfliktiškos ginčo situacijos, susidariusios tarp šalių bei išvis neįvertino ginčo situacijos nestabilumo, pusiausvyros tarp ginčo šalių nebuvimo valdant ginčo turtą. Ieškovas byloje nurodė eilę aplinkybių ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kad šiai dienai atsakovai realiai kliudo ieškovui naudotis jam priklausančiu nuosavybės teise turtu, kliudo jo vykdomai prekybai, kliudo šalinti avarinius vandentiekio gedimus, dėl to ieškovas gali patirti turtinę žalą.
10.3. Dėl atsakovų paliekamų automobilių ginčo sklype ieškovas neturi galimybės privažiuoti sunkiuoju transportu ir pristatyti prekių į savo parduotuvę, klientai neturi galimybės pastatyti automobilių, todėl nukenčia ieškovo verslas, t. y. įrengta žvejybos reikmenų parduotuvė, jos prestižas. Be to, dėl nuolatos kylančių nesutarimų tarp bendrasavininkų, dėl piktybiškai paliekamų automobilių sklype, ieškovas neturi galimybės įgyvendinti savo pareigų, ieškovas taip pat neturi galimybės įrengti įspėjamųjų ženklų apie privačią valdą arba įrengti laikiną tvorą.
10.4. Ieškovas yra sudaręs rangos sutartį, todėl šiuo metu dėl vykstančių nesutarimų su bendraturčiais jis neturi galimybės pavesti rangovams pradėti rangos darbus dėl parduotuvės pastato remonto darbų, todėl jo teisė naudotis ne tik žemės sklypu, bet ir jame esančiais statiniais, juos prižiūrėti ir remontuoti yra varžoma atsakovų. Be to, tai pat nėra galimybės šalinti avarinių gedimų vandentiekio sistemoje, įrengtoje ginčo sklype, nes atsakovai piktybiškai palieka automobilius ant šio šulinio. Ginčo sklypas nėra didelis, todėl atsakovams piktybiškai pastačius netvarkingai savo automobilius, užstojant įvažiavimą į sklypą, tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovo teisės į jam tenkančio turto dalį.
Atsiliepimas
11. Atsakovai A. Č. ir R. Č. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo L. G. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Ieškovas remiasi teismų išaiškinimais civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės visiškai nepanašios į nagrinėjamos bylos, o vienoje iš jų netgi taikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai apie tariamus atsakovų neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie patvirtintų realią grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o prevencinių tikslų – naudotis tam tikra ginčo sklypo dalimi iki teismas patvirtins naudojimosi žemės sklypu tvarką.
11.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą ginčo sklypo naudojimosi tvarkos planą, būtų pažeidžiamos atsakovų teisės bei teisėti interesai, kadangi yra sumažinamas tik atsakovams tenkantis naudotis žemės sklypo plotas, apribojama atsakovų teisė naudotis žemės sklypo dalimi, besiribojančia su (duomenys neskelbtini) Be to, būtų neteisingai, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytos atsakovų teisės bei teisėti interesai.
11.4. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo poziciją, kad jis neturi galimybės patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, prieiti / privažiuoti prie jam priklausančio pastato, kad atsakovai atlieka kažkokius neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovo teisės yra pažeidžiamos taip, kad kyla grėsmė galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, nustačius laikiną naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, tokiu būdu būtų neproporcingai suvaržytos atsakovų teisės naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, sumažinamas tik jiems tenkančios naudotis žemės sklypo plotas ir nepaliekama jokia žemės sklypo dalis, besiribojanti su (duomenys neskelbtini)
11.5. Ieškovas yra kylančių ginčų iniciatorius, nes nuolatos siekia apriboti atsakovų teisę naudotis žemės sklypu. Atsakovai niekada nesinaudojo žemės sklypu daugiau, nei jiems priklausanti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Bendraturčiams nepavyko bendru sutarimu nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarkos, todėl ginčas nagrinėjamas teisme. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtent atsakovai draudžia jam naudotis bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsakovai yra teisėti žemės sklypo dalies savininkai, todėl turi visas teises statyti jiems priklausančias transporto priemones žemės sklype, naudotis juo bei jį valdyti taip, kaip tą daro ir ieškovas.
11.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, suvaržantis atsakovų teises, siekiant užtikrinti svetimų asmenų (ieškovo klientų) interesus dėl transporto priemonių parkavimo ginčo sklype, yra neproporcinga ir šiurkščiai pažeidžianti atsakovų teises priemonė. Atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatlieka, sąžiningai naudojasi žemės sklypo dalimi (ne didesne nei jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise), nepažeidžia ieškovo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nustatyti ginčo žemės sklypo laikiną naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, dėl ko pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo, ir sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y., kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, spręstina, jog ieškovas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusių su grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, esant jų sutapimui su pareikštais ieškinio reikalavimais.
17. Ieškovas atskiruoju skundu, nesutinka su teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir, kad pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu kilęs tarp šalių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bus išspręstas iš esmės. Ieškovas teigia, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo yra siekiama sureguliuoti ginčo situaciją, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių vyrauja konfliktiški santykiai, atsakovų veiksmais trukdant ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, ko pasėkoje jis gali patirti turtinę žalą.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teismui pareikštu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Tuo tarpu atsakovai su ieškovo ieškiniu pareikštais reikalavimais nesutinka ir į bylą pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą. Akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. ginčo objektas yra būtent ginčo žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių (ieškovo ir atsakovų) tvarkos nustatymas. Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikiną naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Taigi, pareikšto ieškinio dalykas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visiškai sutampa. Dėl to, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, ieškovo keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas prevencinio ieškinio nereiškia.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi savaime nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau tai nelemia kitokio šio klausimo išsprendimo būdo, kadangi išimtinės aplinkybės, susijusios su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, šiuo konkrečiu atveju nenustatytos. Jau minėta, kad ieškiniu yra prašoma nustatyti ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką būtent pagal ieškovo pateiktą į bylą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, su kuriuo atsakovai nesutinka ir teikia savo naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos planą, kurį prašo teismo patvirtini. Taigi, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo nurodyti aplinkybes, kurios tokią jo prašomą nustatyti tvarką apsunkintų ar padarytų nebeįmanomą priėmus jam galimai palankų teismo sprendimą. Šiuo atveju būtinybę nustatyti laikiną naudojimosi turtu tvarką, ieškovas grindžia tarp šalių susiklosčiusiais konfliktiškais santykiais dėl naudojimosi žemės sklypu, kaip jis pats teigia, atsakovams trukdant naudotis jam nuosavybes teise priklausančiu turtu, t. y. siekiant sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai tesudaro pagrindą kreiptis į teismą ir spręsti kilusį ginčą, tačiau savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nenustačius laikinos ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos nebus įmanoma ar pasunkės galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas, t. y. jog nebebus galimybės įgyvendinti galutiniu teismo sprendimu nustatytos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
21. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, pripažintina, kad šioje byloje buvo pagrįstai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos naudojimosi tvarkos nustatymo.
22. Atskiruoju skundu ieškovas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę patvirtina ir praktika panašiose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1306-340/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-75-431/2017, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-80-345/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytose civilinėse bylose nagrinėtų ginčų pobūdį, sutinka su atsakovais, kad ieškovo nurodytų bylų ratio decidenti neatitinka nagrinėjamos bylos, todėl jos nesukuria precedento, kuriais būtų privaloma vadovautis.
23. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.