Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, naudojimosi juo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, (b.l. 34-42, t. 1). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės pažeis atsakovės teises, užvilkins procesą, ir į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė mažina ginčo namo vertę ir į tai, kad su laikina turto naudojimosi tvarka nesutinka atsakovė, o ieškovas turi pareigas pats rūpintis namo priežiūra, ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Ieškovas nesutinka su tokia teismo išvadą atskirajame skunde išdėstytais argumentais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taip pat ir įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Atsižvelgdamas į ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovas negali naudotis jam taip pat priklausančio namo dalimi, rūpintis jo priežiūra, taip į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog tarp šalių tvyro įtampa, šalys nesutaria, atsakove neišreiškė prieštaravimo ieškovo pasiūlytai gyvenamojo namo padalinimo tvarkai, įvertinęs tai, kad savo pasiūlymo padalinti šalių gyvenamąjį namą atsakovė nei atsiliepime nei nagrinėjant klausimą dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė, bei į tai, kad ginčo gyvenamasis namas yra šalių vienintelė gyvenamojo patalpa, kuri šalims kol kas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nesant laikinos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, yra pažeidžiamos ne tik atsakovės, bet ieškovo turtinės teisės ir teisėti interesai, ir nesant byloje duomenų apie tai, kad ieškovas buvo agresyvaus būdo, naudotų psichologinę ir fizinę prievartą prieš atsakovę ar šalių nepilnametį vaiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, atitinkantį kasacinio teismo praktikoje suformuluotus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog atsakovės sutikimas ar nesutikimas nagrinėjamu atveju su ieškovo siūloma laikina gyvenamojo namo naudojimosi tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto kontekste neturi jokios reikšmės, kadangi proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai prioritetą suteikė tik atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjama byla. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7675-430/2012 pagal ieškovių R. S. ir J. M. ieškinį atsakovams UAB „Skrema“, V. M., D. S., D. V. ir R. D. dėl 2011-09-13 UAB „Skrema“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo bei 2011-09-15 akcijų įsigijimo sutarties panaikinimo, kurioje teismas 2012-12-13 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė. Sprendimas neįsigaliojęs. Iš sprendimo motyvų matyti, kad ieškovės savo ieškinį grindžia nesąžiningu atsakovų V. M. ir D. S. elgesiu tvarkant, naudojant, disponuojant ir valdant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šalių santuokos nutraukimo byloje ginčo dalykas iš dalies sutampa su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-7675-430/2012 bylos dalyku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga CPK 163 str. 3 p. nurodytu pagrindu sustabdyti bylą, siekiu santuokos nutraukimo byloje nustatyti tikslų dalintino turto balansą, išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas, todėl nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo paliktina nepakeista.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, yra iš dalies nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai įvertinus konkrečias faktines aplinkybes ir nevisiškai tinkamai pritaikius procesines teisės normas, todėl iš dalies naikintina, o, šioje dalyje išsprendus klausimą iš esmės, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, nes jis įrodė, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju yra būtina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį iš dalies panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti: nustatyti laikiną naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini): a) atsakovei J. M. paskiriant naudotis kambariu cokoliniame aukšte (21,32 kv.m.), tualetu cokoliniame aukšte (1 kv.m.), dušu cokoliniame aukšte (1 kv.m.), virtuve (19,36 kv.m.), valgomuoju (17,7 kv.m.) ir svetaine (24,17 kv.m.), skalbykla (12,75 kv.m.), prieškambariu (7,4 kv.m.), viso – 104,7 kv.m.; b) ieškovui V. M. paskiriant naudotis kambariu antrame aukšte (13,57 kv.m.), kambariu antrame aukšte (14,13 kv.m.), sanitariniu mazgu antrame aukšte (3 kv.m.), sanitariniu mazgu trečiame aukšte (8,65 kv.m.), darbo kambariu (28,67 kv.m.), miegamuoju (23,18 kv.m.), viso - 91,2 kv.m.; c) šalių nepilnametis sūnus L. M. asmeniškai naudosis jo pasirinktu kambariu gyvenamajame name, o naudojimosi tvarkos šalims gyvenamuoju namu, pastatu ir sklypu nustatymas neapriboja nepilnamečio sūnaus L. M. galimybes naudotis kitomis gyvenamojo namo patalpomis, pastatu ir kitais priklausiniais.

Įpareigoti atsakovę J. M. netrukdyti ieškovui V. M. naudotis ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi – kambariu antrame aukšte (13,57 kv.m.), kambariu antrame aukšte (14,13 kv.m.), sanitariniu mazgu antrame aukšte (3 kv.m.), sanitariniu mazgu trečiame aukšte (8,65 kv.m.), darbo kambariu (28,67 kv.m.), miegamuoju (23,18 kv.m.), viso - 91,2 kv.m.) bei uždrausti šia gyvenamojo namo dalimi naudotis atsakovei J. M..

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.