- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- eB2-1131-460/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Toluta“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toluta“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja 2017-03-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašo atsakovei UAB „Toluta“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga 32 061,89 EUR už statybos rangos darbus . Mano, kad atsakovė yra nemoki.
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, juo prašo pareiškėjos prašymą atmesti, skirti baudą. Nurodo, jog nesutinka, kad yra skolinga ieškovei. Tikina, kad įmonės balanso duomenimis įmonė nėra nemoki.
Atsisakytina atsakovei UAB „Toluta“ kelti bankroto bylą.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, tai yra, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjos pateiktu faktu, kad įmonė pareiškėjai yra skolinga. Atsakovė teigia, kad mokėti pareiškėjos nurodytos sumos nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Taigi, šiuo atveju pareiškėja neturi neginčytinos reikalavimo teisės kaip kreditorė teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.
Nepaisant nurodytų faktinių aplinkybių, teismui patikėta pareiga spręsti klausimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonės kreditorių apsauga susijusi su viešojo intereso gynimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas privalo išaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti to turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010).
Šiuo atveju akcentuotina, kad pareiškėjos reiškiamos pretenzijos dėl 32 061,89 EUR skolos nėra vertinama sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, t. y. nėra priskiriama prie skolininkės pradelstų įsipareigojimų, nes, kaip minėta, dėl to yra ginčas. Teismo nuomone, neturėdama neabejotinos reikalavimo teisės pareiškėja ėmėsi kraštutinės priemonės – prašo įmonei iškelti bankroto bylą. Tokia pareiškėjos pozicija nesuderinama su teisingumo principu bei teismų praktika. Pabrėžtina, kad bankroto bylos inicijavimas atsakovui negali būti paslėptas skolos išieškojimo būdas. Įvertinus bankroto bylos iškėlimo įmonei pasekmes, laikoma, kad bankroto bylos iškėlimas yra tik kraštutinė priemonė siekiant atgauti skolas iš nepajėgiančios padengti savo finansinių įsipareigojimų įmonės, todėl esant galimybei, skolą turi būti siekiama atgauti neteismine tvarka, arba teismo pagalba, bet ginčo teisenos tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis Nr. 2-722/2014).Toks reglamentavimas suponuoja pareiškėjos teisę pirmiausia teisme išspręsti ginčą dėl skolos atlyginimo ginčo teisenos tvarka, o ne siekti atsakovei iškelti bankroto bylą.
Kitas svarbus aspektas yra įmonės finansinio paketo analizė ir jo vertinimas. Aktualūs įmonės 2017-03-25 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, jog įmonės turtas sudaro 479 338 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 40 222 EUR. Jeigu net daryti prielaidą, kad visi per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelsti ir net imant domėn pareiškėjos nurodomą 32 061,89 EUR sumą, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl įmonės nemokumo, kadangi įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Iš 2017-03-25 pateikto UAB „Toluta“ balanso (imtinai iki 2017-03-25) lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d. dienos balanso rodiklius, akivaizdu, kad per 1 metus ir 3 mėnesius bendrovė dirbo pelningai ir rentabiliai, o būtent: ilgalaikis turtas nuo 309 177 Eur išaugo iki 345 313 Eur; materialusis turtas nuo 306 736 Eur iki 324 374 Eur; trumpalaikis turtas nuo 107 187 Eur iki 134 025 Eur; nuosavas kapitalas nuo 173 053 Eur iki 235 304 Eur; nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso nuo 416364 Eur iki 479 338 Eur. Be to, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017-01-17 atliko UAB „Toluta“ operatyvų patikrinimą, kurio metu nenustatė, kad dirbantiems darbuotojams būtų vėluojamas atlyginimo išmokėjimas, ar jis būtų nepagrįstai mažas (žr. 2017-01-17 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1402-355).
Remiantis viešoje erdvėje esančiais duomenimis matyti, kad įmonėje UAB „Toluta“ 2017-05-09 dirbo 34 darbuotojai (apdraustieji), aktualiais duomenis – nuo 2016-11-18 iki 2017-05-05 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. VMI duomenų bazėje nustatyta, jog atsakovė tarp mokesčių mokėtojų, turinčių deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Aktualu pažymėti, kad teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009).
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta neginčytinų duomenų apie pareiškėjos, kaip kreditorės teisę atsakovei kelti bankroto bylą, nebuvo pateikta neginčytinų duomenų apie atsakovės nemokumą, be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė UAB „Toluta“ viešai skelbė bei kitaip pranešė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Esant nurodytų argumentų bei aplinkybių visetui pareiškėjos prašymas atmestinas – atsisakytina atsakovei UAB „Toluta“ iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju netenkinus pareiškėjos pareškimo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į pareiškimą paruošusiai šaliai.. Pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovę atstovavusios advokatų kontoros pateiktos išlaidos – 1 350 EUR neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistinų užmokesčių dydžių, todėl prašymas tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos.
Dėl baudos skyrimo
Atsakovė UAB „Toluta“ pateikė prašymą pareiškėjai skirti iki baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius pareiškėjos nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ pareiškimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toluta“ dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti – atsisakyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toluta“, įmonės kodas 177345597, buveinės adresas Kęstučio g. 3–2, Šilutė, kelti bankroto bylą.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toluta“ priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ 1 350 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toluta“ prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Ugneta“ netenkinti.
Nutarties dalis dėl baudos skyrimo neskundžiama.
Nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.