Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-196-718/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
1-196-718/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19407-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
J. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-196-718/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19407-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,kaltinamajam A. A. ( A. A.), jo gynėjui advokatui G. G.,nukentėjusiajai J. Š.,vertėjai Svetlanai Agafonovai,specialistui, teismo medicinos ekspertui G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (galioja iki (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 2021-08-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d., 281-1 str. 1 d. - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, bauda išieškota 2022-09-23, 2023-06-30 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. mušdamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą: A. A. 2025-06-03, apie 12.20 val., gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus konfliktui su šeimos nariu - sugyventine J. Š., jai ranka vieną kartą sudavė į galvos kairės pusės sritį ties ausimi, taip padarydamas kairės ausies sumušimą su kairės ausies būgnelio centrinio tipo plyšimu, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. kaltės nepripažino. Parodė, kad su nukentėjusiąją kartu buvo nuo (duomenys neskelbtini). Ne kartą ji buvo išvariusi iš namų. Matydamas, kad J. yra blogos nuotaikos, kad bus konfliktas, ne kartą buvo išėjęs iš namų, nakvojo nakvynės namuose arba į garažą važiavo, arba į (duomenys neskelbtini), kur yra nebaigtos statybos namas. Išeidavo iš namų, pamatęs, kad J. rengia provokacijos. Ne kartą ji kvietė policiją, jis susirinkdavo daiktus ir išeidavo. Pretenzijos buvo dėl to, kad ne taip pasakė arba mažai pinigų davė.

Jis turi garso įrašus, kur J. sako, kad save pjaustė, yra nuotraukos, kuriose yra supjaustytomis kojomis ir, greičiausiai, randai yra iki šiol. Jis atimdavo iš jos peilius. 2023 m. vasario 14 d. buvo eilinis barnis, J. šaukė, kad jis turi gauti pinigų, jis visiems skambino, kad pasiskolintų. Šiuo metu yra apie 30000 eurų skoloje, per visą tą laiką, kol gyveno su J., skolinosi, kad J. galėtų gerai gyventi, keliauti. Jis stengėsi J. nuraminti, ji padarė staigų judesį ir užsikabino auskaru už megztinio apykaklės, pati susižalojo. Kraujas pradėjo bėgti, ji iškvietė policiją, nurodė, kad jis ją sužalojo. Atvažiavo policija, jis sėdo ant dviračio ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes daugiau neturėjo kur važiuoti, ten permiegojo, nors buvo žiema. Vasario 15 d. davė parodymus policijoje, jam pasakė, kad turi ją palikti, kitaip turės problemų. Tada jis susiruošė išvažiuoti į Suomiją, pasirašė kontraktą. Konfliktas tarp jų kilo, nes jis paprašė, kad ji nereikštų pretenzijų, nekeltų balso, myli ją ir viską jai atiduos. J. visada pinigų buvo maža. Dirbo statybose. 2024 m. dirbo Prancūzijoje projektų administratoriumi. Balandžio mėn. turėjo išvykti į Suomiją dirbti, tada J. pasiėmė peilį, pradėjo pjaustyti save, prašydama, kad jis niekur neišvažiuotų. Ji buvo visa kruvina, jis atėmė peilį iš jos, ji pasiėmė kitą, po to dar kitą. Tada pranešė įmonei, kad dėl šeimyninių priežasčių jis į Suomiją nevyks. Ji save žalojo, nes norėjo, kad jis liktų su ja, kad niekur neišvažiuotų. Gal ji bijojo, kad išvykęs jis jai nebeduos pinigų, jai reikėjo, kad jis būtų šalia. Ji save žalojosi kai į Suomiją jis ruošėsi, kada į Prancūziją išvažiavo ji atsiuntė nuotraukas, kad pjaustosi. Vasario mėn. ji buvo eilinį kartą jį išvijusi iš namų, gyveno jis pas draugą garaže, buvo šalta. Kovo 3 d. jis išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Kartais ateidavau pas J., jai duodavau pinigų, viską pirkdavo, su vaiku ruošdavo pamokas, likdavo nakvoti, tačiau, matydamas, kad kils konfliktas, jis išeidavo. Gegužės mėn. savaitei į Maskvą kartu važiavo su jos vaiku.

Birželio 3 d. per pietus jis išėjo iš darbo, J. atvažiavo, pradėjo kalbėtis, ji pradėjo kelti balsą, reikšti pretenzijas. Dėl ko pretenzijos, tiksliai nepamena,- kad neduoda pinigų, per mažai duoda, kad atskirai gyvena. Jis sakė jai, kad išėjo iš namų, nes ji pastoviai kelia pretenzijas. Kalbantis prie jos mašinos jis pasakė, kad nebesikalbės ir ji išvažiavo. Kol ėjo iki savo namų, kur yra išsinuomojęs kambarį, J. privažiavo ir pasakė: „einam pas tave, pažiūrėsiu, ar neturi kokios bobos“. Jis pasakė, kad galima pakilti trumpam, jei pažada, kad nebus triukšmo. Ji pažadėjo. Kodėl ji pasakė apie bobą, nežino, jis neturi kitos moters, apie alkoholį nebebuvo nei žodžio, jis nuo 2021 m. įvykio negeria. Jie pakilo į viršų, pasiūlė jai kavos, užėjo į kambarį. Yra išsinuomojęs vieną kambarį nuosavame name, 4 aukšte. J. pradėjo kelti balsą, kad jis čia gyvena, moka už nuomą, turėtų tuos pinigus atiduoti jai. Pretenzijos buvo, kad jis neturėtų nuomotis kambario, o tuos pinigus, kuriuos išleidžia nuomai, turėtų jai atiduoti. Ji norėjo, kad jis pas ją gyventų. Jis J. sakė, jeigu nors 3 savaites nebus konfliktų, galės būti kartu. Kai prasidėdavo konfliktai, jis išeidavo. Tą birželio 3 d. ji pradėjo šaukti, jis prašė nešaukti, išėjo abu iš kambario, J. atsisėdo koridoriuje ant grindų ir pradėjo šaukti, kad jis jai sudavė. Jis buvo strese, kad vėl konfliktas. Tai buvo eilinė provokacija, gal ji norėjo, kad grįžtų, kad jį nubaustų, kad nedirbtų, būtų nuteistas, nuo jos priklausomas. Pakilo buto šeimininkas, paklausė, kas atsitiko. Nusileido žemyn kartu, ji iškvietė policiją, jis irgi kvietė, klausė ką jam daryti. Pasakė laukti atvykstant policijos. Paskui matė atvykusią greitąją pagalbą. Jis nukentėjusiajai smūgio nesudavė, ir dabar ją myli. J. galėjo pati save sužaloti, taip kaip pjaustė save. Kai buvo nuolatiniai konfliktai, jis išvažiuodavo iš namų ir pradėjo gerti. Nukentėjusioji kaltino, kad jis išnešė pinigus iš namų, ji sakė, jei jis neprisipažins, jie nebus kartu. Jokių pinigų jai neatidavė. Sakė pažįstamiems, kad pinigus paėmė, nors neėmė. Apie tai, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. buvo kviesta policija, pasakė J. buvęs vyras. Tiesiog kalbėjosi ir jis tai pasakė. Ten ilga istorija, susijusi su vaikais, bendravimu su jais. Buvęs vyras D. pasakojo, kad J. konfliktuodavo, išgyveno kartu 20 metų, paskui ją paliko su 3 vaikais, nes nebegalėjo iškęsti jos isterijų, psichozių. Jis su jos vaiku bendrauja, jam 15 m., ir vakar su juo ruošė pamokas.

Nuo 2021 m. alkoholio nebevartoja. Ji atėjo pas jį ieškoti kitos moters. Konfliktai kilo dėl to, kad nepateisino jos lūkesčių. Kitos moters jis neturėjo, o ji susitikinėjo su kitais vyrais, kol jie kartu gyveno. Jis niekada jai nesakė, kad nenori grįžti, visada prašė nekelti balso, jam nereikia konfliktų, provokacijų. Nukentėjusiajai jis nerovė plaukų, bet ji pasakė, jei jis neprisipažins, jie išsiskirs, todėl jis prisipažino. Statybų darbus dirba nuo liepos mėn. pagal verslo liudijimą, uždirba apie 2500 eurų. Kokios J. pajamos, nežino, ji gauna už vaiko neįgalumą. 2025 m. rugpjūčio mėn. planavo tuoktis. Kai ji kambaryje pradėjo šaukti, jis jos rankomis nelietė, žino, kad jos liesti negalima. Išėjusi iš kambario atsisėdo ant laiptų, ir sėdėjo. Kada ji atsistojo, neprisimena, gal kai pakilo buto savininko sūnus R. Kai atėjo savininko sūnus, trise nusileido į kiemą. Kai išėjo į kiemą, J. kažkur nuėjo, jis jos nebematė. Kažkokiu momentu filmavo aplinką, J. nebuvo. Kaip suprato, J. išbėgo iš kiemo, jis liko kalbėtis su savininku. Po kiek laiko priėjo prie jos automobilio, tada ji jau buvo automobilyje.

Nukentėjusioji J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sugyventiniai su kaltinamuoju buvo nuo 2019 m. Praeitų metų birželio 3 d. ji atvyko pas A. į kambarį, ten kilo konfliktas, jis ją bandė išstumti iš kambario, apglėbė rankomis, pradėjo stumti iš kambario, ji pradėjo rėkti, jis jai ranka vieną kartą sudavė į galvą, į kairę ausį. Ji nubėgo į apačią ir iškvietė policiją. Išbėgusi iš namo iš karto įsėdo į mašiną, buvo strese, kvietė policiją. Atvažiavo policija, iš pradžių nesiruošė kreiptis į greitąją med. pagalbą, bet pradėjo svaigti galva, todėl išsikvietė greitąją. Ją apžiūrėjo, pasiūlė važiuoti į ligoninę, padarė galvos magnetinį rezonansą, LOR gydytojas apžiūrėjo, nes atsirado ūžesys galvoje, ir nustatė, kad plyšęs kairės pusės ausies būgnelis. Po to dar po savaitės kreipėsi į gydytoją, po mėnesio patikrino klausą. Po mėnesio, kai kreipėsi, būgnelis pradėjo gyti. Buvo paskirti vaistai, juos vartojo 3 savaites. Dėl streso ji dar kreipėsi į savo šeimos gydytoją, pas psichiatrą, bendravo su psichologu dėl įvykio. Iki įvykio su klausa buvo viskas gerai. Iš karto po smūgio pajuto didelį skausmą, sekančią dieną dar kartą važiavo į ligoninę pasitikrinti ausį, nes negalėjo miegoti ir dar prasidėjo ausies uždegimas. Kai kvietė pagalbą, buvo strese, todėl sakė, kad nereikia medikų. Bendrų vaikų su kaltinamuoju neturi. Ji turi 3 vaikus, 1 nepilnametis dabar kartu gyvena. Kai pradėjo gyventi su kaltinamuoju, visi 3 jos vaikai kartu gyveno. Gyveno (duomenys neskelbtini), čia jos namas, kuriame ir dabar gyvena. Santykiai su kaltinamuoju pablogėjo, kai jis buvo neblaivus sustabdytas, daug gėrė. Po to atvejo buvo barnių tarp jų. Smurtas ne pirmą kartą panaudotas, ji jau kartą kreipėsi į policiją, kai jis buvo sugriebęs už plaukų. Tada jis pripažino savo kaltę, ji parašė, kad jam neturi pretenzijų. Po pirmojo smurto, kai sugriebė už plaukų, jie dar gyveno kartu, jis atsiprašė, susitaikė. 2025 m. vasario mėnesį kaltinamasis išsikraustė į (duomenys neskelbtini), bet bendravo su kaltinamuoju, beveik kasdien susitikdavo, jis ateidavo pas ją, padėdavo su vaiku, bet gyveno atskirai. Išsikraustė iš jos namų kaltinamasis, nes prasidėjo barniai, nors prieš tai jie ir vestuves planavo, bet paskui santykiai pablogėjo. 2025 m. gegužės mėn. jie kartu keliavo į Maskvą pas jos vyresnįjį sūnų. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis nuomojasi kambarį. Birželio 3 d. ji nuvyko pas A., nes jis turėjo problemų su alkoholiu prieš keletą metų, ir tuo laikotarpiu, kai jie gyveno atskirai, kaltinamasis ateidavo pas ją. Paskutiniu metu buvo kaltinamojo nuotaikų kaita, jis buvo nepatenkintas, bendravo ne taip, kaip ankščiau. Paskutines 2 dienas, kai susipyko, ji jam rašė žinutes, jis neatsakinėjo, ji pergyveno, kad jis vėl pradėjo gerti, dėl to nuvažiavo pas jį į namus pažiūrėti, ar jam viskas gerai, dėl ko jis neatsakinėja į jos žinutes. 2021 m. A. buvo pradėjęs gerti, gėrė 3 savaites, prarado darbą, teises, mašiną, buvo dingęs, ji kreipėsi į policiją, rašė pareiškimą, kad dingo, buvo paskelbta jo paieška, ieškojo visur ir rado jį sunkios būklės, paguldė į psichikos ligoninę. Grįžęs iš ligoninės tikino, kad daugiau nebegers, užsikoduos ir grįžo į jos namus. Jis gerdavo ne jos namuose, kai jie susipykdavo, jis išeidavo, išsinuomodavo kambarį ar butą.

Birželio 3 d. buvo apie pietus, darbo diena, nes kai ji negalėjo jam priskambinti, privažiavo prie jo darbovietės, norėdama pažiūrėti, ar dirba. Jis gyvena šalia darbovietės, pamatė, kad pietauti eina namo, tada jie kartu nuėjo iki jo buto. Jis buvo blaivus. Paaiškino, kad pergyvena dėl jo, jis neaiškino, kodėl neatsakė į jos žinutes. Nuėjo pas jį į kambarį, prasidėjo barnis dėl santykių, per tiek metų buvo visko pakankamai, įvairių išgyvenimų. Kai sudavė jai į ausį, ji iškvietė policiją, jis nusileido iki jos mašinos, prašė nekviesti policijos. Iš savo telefono ji išsikvietė policiją. Ji sėdėjo savo mašinoje, buvo streso būsenoje. Žino tik, kad jis viską neigė, neprisipažino ir kaltino ją, kad ji pati kažką prisigalvojo. Skaudėjo galvą po smūgio, buvo ūžesys ausyje, kol nesugijo būgnelis, visą laiką buvo tas ūžesys, buvo sunku miegoti. Lankėsi pas psichologą, pas psichiatrą. Prieš tai lankėsi pas psichiatrą po savo tėvo mirties 2022 m., vartojo raminamuosius vaistus. Dabar su A. nebeturi jokių santykių. Bandė jam rašyti, jis ją persekiojo, iki lapkričio mėn. jis atsirasdavo vietose, kur ji buvo. Kartais kildavo įtarimas, kad ją seka per telefoną ar automobilį. Nenori jokių teismų, tik nori, kad jis prisipažintų ir atsiprašytų, jai reikia tiesos. Jis buvo išnešęs pinigus iš jos namų, tai irgi neprisipažino, bet vėliau jis tuos pinigus atidavė, 3000-4000 eurų. Po birželio 3 d. jie nebendrauja, ji jam rašė kelis laiškus, kad paaiškinti savo jausmus, norėjo, kad jis prisiimtų atsakomybę, pasakytų tiesą, tai buvo svarbiausia.

Kaltinamasis materialiai padėdavo (kai dirbdavo), ji nedirba, nes jauniausias vaikas turi neįgalumą, ji gauna pašalpą vaiko išlaikymui, tėvai padėdavo. Po šito įvykio nutraukė santykius. 2023-02-14 ar kvietė policiją, neprisimena, kvietė policiją, kai buvo sugriebęs už plaukų ir buvo byla. Daugiau ar kvietė policiją dėl smurto, neprisimena, bet bylų nebuvo. Buvo barnių, buvo smurto atvejų, bet ji nesikreipė į policiją kiekvieną kartą. Smurto atvejų buvo ne vienas. Tai buvo reikšminga, bet kartais žmonės bando tarpusavyje išspręsti tokius dalykus, A. atsiprašinėdavo, pažadėdavo, kad daugiau nepasikartos, ir ji atleisdavo. Nebuvo tokio atvejo, kad ji žalotų save, klūpėtų ant kelių ir maldautų, kad kaltinamasis neišvažiuotų į Suomiją. Galima daug atvejų prisiminti ir papasakoti, bet dabar kalbama apie birželio 3 d. Birželio 3 d. ji vaistų nevartojo. Tikslas atvykimo – pažiūrėti, ar jis negeria. Yra išlikusios žinutės, kad ji siūlė jam pagalbą ir pergyveno, kad pradėjo gerti. Ėjo į namus pažiūrėti, ar nėra žymių, kad geria. Kai gyveno kartu, jis slėpdavo butelius garaže. 2021 m. rado jį ir išgelbėjo. Jis kartu gyvenant būdavo blaivus, o paskui slėpdavo butelius garaže, malkinėje ar dar kažkur. Jis išgerdavo vieną kartą, antrą, o paskui gerdavo savaitėmis ir daugiau. 2021 m., kai jis buvo užgėręs, ji ėjo per miestą, per parduotuves, su nuotrauka ieškojo jo ir jį surado. Nesakė jis, kad nenori kartu gyventi, jis kiekvieną dieną ateidavo ir padėdavo, jie planavo vestuves, gegužės mėn. kartu vyko į Maskvą. Dabar jau nenori būti su juo. Tuo metu norėjo gyventi, jis ir po įvykio rašydavo, kad ją myli, kad nori viską pakeisti, kad gailisi. Kai gavo smūgį, ji turėjo 3 auskarus ausyje. Prie bylos šių dalykų nedėjo, bet viršutinė skylė, kuri buvo padaryta prieš metus, buvo plyšusi ir iki šiol iki galo nėra sugijusi. Buvo užfiksuoti sužalojimai medicininės apžiūros metu. Auskaro įvėrimo vietoje buvo plyšimas, jis nėra užfiksuotas. Būgnelio plyšimas užfiksuotas. 2025 m. rugpjūčio mėn. buvo iškviesta policija, nes kilo konfliktas su dukra. Vyresnioji dukra norėjo išvežti neįgalų nepilnametį sūnų pas save miegoti. Policijoje užfiksuota. Ji kvietė ir medikus to įvykio metu, nes pakilo spaudimas. Nežino, iš kur kaltinamasis apie šitą įvykį žino, ji jam to nepasakojo. Nuo birželio 3 d. jie nebendrauja. Savęs ji nežalojo. Pateiktose nuotraukose jos sužalotas kūnas, bet dabar kalbama apie birželio 3 d. įvykį. Pripažįsta, kad siuntė kaltinamajam teismui pateiktus įrašus prieš kokius 3 metus, tai nesusiję su birželio 3 d. įvykiu. Tiesiog tuo metu jos gyvenime tuo metu buvo sunkumų, žalojo save dėl savo gyvenimo ir nesikreipė į policiją kad ją sužalojo. Ji palaidojo tėvą, viena augina 3 vaikaus, vienas vaikas autistas, buvo sunku, ir sutriko sveikata. Ką kaltinamasis pripasakojo, yra melas. Ji sako tiesą, parodymai nesikeičia. Ji bandė susitaikyti, bet nepavyksta.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino, jis nuomojasi jo tėvų name, adresu (duomenys neskelbtini), butą. 2025-06-03 atsimena, kad buvo tėvų namuose, darbavosi rūsyje esančioje katilinėje, kai išgirdo moters klyksmą, į kurį sureagavo, pakilo į virš pažiūrėti kas vyksta. Tuo metu tėvų namuose nebuvo. Jis laiptine pakilo link A. nuomojamo buto, jis gyvena pačiame namo viršuje – (duomenys neskelbtini), ir laiptinėje vieną šalia kito pamatė A. ir moterį. Jis nuo A. ir moters buvo apie 5 metrų atstumu, stovėjo laiptais žemiau, laiptinėje buvo prieblanda, todėl negalėjo įžvelgti sužalojimų, taip pat nematė, kad moteris būtų susiėmusi už kažko dėl skausmo. Moteris rusiškai paprašė, kad jis iškviestų policiją. Moteris atrodė išsigandusi, stipriai susijaudinusi, A. taip pat netryško iš laimės. Jis be žodžių, jų nieko neklausęs, pirštu abiem parodė išeiti laukan. Taip padarė, nes nuomos sutartyje yra įtrauktas punktas, kuris nurodo, jog tretieji asmenys negali patekti nepranešus iš anksto savininkams. Tokia nustatyta taisyklė yra dėl tėvų ir kitų gyventojų saugumo, kadangi tai yra privatus namas, privati teritorija. Tiek A., tiek moteris suprato jo gestą ir jie abu išėjo. Jis pats juos palydėjo į lauką, A. su moterimi kartu išėjo pro vartelius, jis juos uždarė ir grįžo atgal į namą. Grįžus pro langą pamatė, kad atvažiavo policija, po kelių minučių ir greitosios pagalbos automobilis. Vėliau pamatė, kad pareigūnas su A. kyla į viršų. Jis juos sustabdė, pareigūno paprašė prisistatyti ir nurodyti ką jie čia veikia, kokiu klausimu atvyko. Pareigūnas prisistatė, pasakė, kad buvo įvykis ir nori apžiūrėti įvykio vietą. Jis juos praleido eiti į namą. Paskui jie išėjo iš teritorijos, atvykę pareigūnai jo nieko neklausė. Gal po savaitės ar dviejų paskambino tyrėja, prašė paaiškinti ką matė ir ką girdėjo.

Kaip A. su moterimi įėjo į namą, nematė, kadangi darbavosi. Prieš kelis metus tėvų, o gal paties A. iniciatyva buvo nutraukta nuomos sutartis. Kada 2025 m. A. vėl pradėjo nuomotis butą, nepasakys. Moterį, kuri buvo su A., jis anksčiau yra matęs kokius 3 kartus. Kažką A. buvo užsiminęs, kad ta moteris yra jo draugė. Anksčiau nebuvo situacijų, kad reikėtų kviesti policiją. Vėliau klausė A. kas nutiko, jis nurodė, kad jie apsipyko. A. apibūdina jį kaip ramų, mandagų žmogų, kurio nėra matęs neblaivaus.

Specialistas, teismo medicinos ekspertas G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad byloje pateiktą išvadą tvirtina, nėra gavę jokių kitokių objektyvių duomenų, dėl ko išvada turėtų kisti. Išvadoje aiškiai atsakyta, jog sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu, buku daiktu, paveikus kairės ausies sritį. Detalizuoti kokiu daiktu ar įrankiu, t. y. ranka ar ne, buvo padarytas sužalojimas, nėra jokios galimybės, kadangi pateiktuose dokumentuose nėra nurodyti jokie morfologiniai požymiai, įgalinantys konkretizuoti žalojusį daiktą ar įrankį. Šiuo atveju turėjo būti kažkoks neribotas švelnus daiktas arba pagrindas, kuris tuo pačiu būtų ir kietas, bet ganėtinai minkšto paviršiaus, kur smūgis turėtų pasiskirstyti ir nepaliktų išorinio sužalojimo, t. y. kraujosruvos pačiame ausies kaušelyje. Medicininiuose dokumentuose yra patvirtina, kad buvo kontaktas. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra aiškiai parašyta, kad ausies kaušelis buvo ir paraudęs, ir patinęs, ir daktarai, kurie žiūrėjo, nustatė tą diagnozę, kad už ausies yra paviršinis sužalojimas, sumušimas. Taip pat otoskopuojant buvo nustatytas centrinio būgnelio kairės ausies būgnelio plyšimas su kraujosruva to plyšimo krašte. Visą tai rodo, jog sužalojimas buvo trauminis, ne uždegiminis ar ligos pasekoje. Netgi elektroninėje erdvėje yra parašyta: centrinė tipo ausies būgnelio plyšimas arba perforacija, t. y. skylė būgnelio vidurinėje dalyje, dažniausiai sukelianti staigų ausies skausmą, klausos susilpnėjimą, ūžesį ar išskyras (pūlingas/kraujingas), tai dažnai kyla dėl vidurinės ausies uždegimo, otito ar traumų. Gydymui svarbu laikyti ausis sausai, o dažniausiai būgnelis sugyja savaime per kelias savaites, tačiau gali prireikti ir operacijos. Kadangi po kelių savaičių savaiminis sugijimas nekomplikuotas, už tai jis yra laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jeigu būtų pateikti papildomi medicininiai dokumentai, iš kurių matytų, jog buvo komplikuotas plyšimas, gal operuota ausis ar plyšimo supūliavimas ir būtų reikėję ilgalaikio gydymo, sunkumo mastas kistų į nesunkų, tačiau tokių duomenų gauta nebuvo.

Sužalojimas ir jo mastas buvo nustatomas ne tik iš dokumentų, bet ir objektyviai apžiūrint nukentėjusiąją. Apžiūros metu pas nukentėjusiąją išorinių sužalojimų ausies kaušelyje nebuvo matyti, kraujosruvos nebuvo, t. y. išorinių poveikių nebuvo matyti, tačiau vidiniai yra fiksuoti medicininiuose dokumentuose gydytojų specialistų, kurie atliko otoskopinį tyrimą ir nustatė sužalojimą. Kadangi įvykis įvyko 2025-06-03, o nukentėjusioji pas juos atvyko tik 2025-06-05, natūralu, kad per tą laiką paraudimas ir patinimas išnyko. Šiuo atveju pagrindinė diagnozė yra ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kairio ausies būgnelio perforacija, ausies kaušelio sumušimas kairėje, ūminis neurosensorinis klausos sutrikimas kaire ausimi, o visą kitą yra papildomos diagnozės, kurios gali būti ir ne trauminės kilmės. Šiuo atveju sužalojimui atsirasti turėjo būti trauminis poveikis arba kontaktas, prisilietimu nustatyto sužalojimo nepadarysi. Sužalota sritis yra nesunkiai pasiekiama paties žmogaus, t. y. nukentėjusiojo, ranka, tačiau jis neturi duomenų ir kompetencijos spręsti ar aptariamą sužalojimą pasidarė pati nukentėjusioji, ar ne. Šiuo atveju ligoninėje yra nustatytas sužalojimas, pasakyta kokiu būdu jis gali atsirasti, kada jis padarytas, nustatytas sužalojimo sunkumo mastas. Sužalojimas galėjo atsirasti ir nuo auskaro, jeigu kontaktas būtų į auskaro sritį, kur yra lezgelis. Paprastai auskarai lezgelyje būna, bet būna ir kitose srityse, todėl reikia žiūrėti kurioje vietoje yra pravėrimai ausyje. Paprastai auskaras gali padaryti įspaudą ir netgi sužalojimą, jeigu jis yra nuo smūgio, nes auskaras, kaip kietas daiktas, kuris jau yra ribotas, gali padaryti papildomus sužalojimus. Kadangi patys auskarai nėra sužalojimai, jie jų fiksuoti neturi, jie žiūri biologinę medžiagą, ne daiktus. Tokiu atveju jiems visiškai neįdomu, su keliais auskarais ar be jų ateina žmogus, jie žiūri ar yra, ar nėra sužalojamų ausyje.

Rašytiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas

2025-06-03 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusi J. Š. buvo šoko būsenoje, stebimas didelis susijaudinimas, sužalojimo vietą nurodė kairę ausį ir paaiškino, kad atvyko pas sugyventinį A. A., (duomenys neskelbtini), kadangi porą dienų su sugyventiniu nepavyko susisiekti, pergyveno, kad nebūtų kas nutikę jam, ar nepradėjo vartoti alkoholio. Atvykusi užėjo į jo kambarį. Bendraujant su sugyventiniu, šis pasiūlė jai išeiti iš namų į lauką, tačiau ji atsisakė išeiti. Kiek vėliau ji pati pasiūlė sugyventiniui išeiti į lauką, tačiau tada sugyventinis vieną kartą dešine ranka trenkė į kairę ausį. Nurodė, kad jai svaigsta po smūgio galva, pajuto fizinį skausmą. A. A. nurodė, kad atvykusi sugyventinė užėjo į namus, jai pasiūlė išeiti į kiemą pakalbėti, tačiau sugyventinė atsisakė išeiti. Jis moteriai netrenkė, galimai pati ausį patrynė, kad būtų raudona ausis, dėl to, kad apkaltintų jį smurtu. A. A. nurodė, kad moteris dažnai išgalvoja situacijas, kelia isterijas (1 t., b. l. 31-34).

2025-06-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Tai - mūrinis namas, teritorija aptverta, vartai užrakinti. Įėjus į kiemą, į namą patenkama iš šiaurinės pastato pusės, įėjus į vidų patenkama į laiptinę, kur užlipus į trečią aukštą dešinėje yra medinės durys, per kurias patenkama į kambarį. Kambaryje tyrimui reikšmingų požymių nesimato (1 t., b. l. 22-30).

2025-07-09 apžiūros protokole aprašyti į įvykį reagavusio pareigūno kamera 2025-06-03 nuo 12.37 val. darytas vaizdo įrašas „PSS-20250603-123721UTC+0300“. Vaizdo įraše matyti gatvė, šalia automobilio stovinti moteris, ikiteisminio tyrimo duomenimis - J. Š.. Policijos pareigūnams einant link jos, J. Š. sako, kad ji vis dėlto norės nuvažiuoti iki ligoninės. Policijos pareigūnas klausia, ar reikia jai greitosios. J. Š. kairės rankos pirštu sukdama apie kairę ausį sako, kad ūžia jai ausy ir galva sukasi. Tuo metu prie automobilio prieina vyras, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu - A. A.. J. Š. sutikus, atliekama asmens apžiūra, fotografuojama. Pareigūnas klausia šalia stovinčio vyro, kas jis toks. Vyras prisistato A. A.. Sako, kad ji nori ant jo rašyti pareiškimą. Policijos pareigūnas klausia, ar tai jis jai sudavė. A. A. sako, kad niekam jis nesudavė, kad ji meluoja, kad tai ne pirma provokacija, kad vėl jam sudarys problemų su policija. Į pareigūno klausimą, kiek laiko gyvena kartu, atsako, kad šešis metus jie kartu, tai kartu, tai ne kartu, kaip prasideda... Į pareigūno klausimą, ar vaikų turi, J. Š. atsako, kad bendrų vaikų neturi, o ji turi tris vaikus, vienas nepilnametis. Policijos pareigūnas klausia, kur viskas įvyko. J. Š. atsako, kad čia. A. A. ranka parodo į namo pusę, sako, kad čia jis nuomoja kambarį. Policijos pareigūnas pasitikslina, kad kambaryje. Į klausimą, ko ji atvažiavo, J. Š. nori pasakyti, bet A. A. ją pertraukia, sako, kad važiuotų namo. J. Š. sako: „jeigu tu man nebūtum trenkęs“, A. A. sako, kad jis jai netrenkė. J. Š. atsisėda į automobilį vairuotojo vietoje. Policijos pareigūnas jos klausia, kas nutiko. J. Š. sako, kad ji atvažiavo pas jį, nes su tuo žmogumi ji gyveno, buvo santykiai, o paskutinius tris mėnesius jis čia nuomoja, tai būna pas ją, tai ne, paskutines dvi dienas jis neatsakė telefonu, ji pradėjo pergyventi, ar viskas su juo yra tvarkoje. Čia su juo susitiko, pakilo iki kambario, paskui jis pradėjo ją varyti iš kambario, stumdyti ir trenkė. Policijos pareigūnas klausia, ar ji pati nėjo lauk? J. Š. nurodo, kad jis sakė, kad jiems iš čia išeiti, ji jau ruošėsi išeiti ir jis trenkė jai ranka. Ji stovėjo tiesiai, tai su dešine ranka, su delnu, vieną kartą. Į pareigūno klausimą, ar fizinį skausmą pajuto, atsako, kad taip, kad ir dabar jai skauda, ūžia ausy, galva svaigsta. Alkotesteriu nustatomas J. Š. blaivumas (0,00 prom). Prie policijos automobilio ateina A. A., pasakoja, kad privažiavo penkioms minutėms pažiūrėti, ar pas jį nėra kokių bobų, nėra pas jį jokių bobų. Alkotesteriu A. A. nustatomas blaivumas (0,00 prom.). Policijos pareigūnas su A. A. eina į namo vidų, laiptais užlipa į ketvirtą aukštą, kur A. A. atidaro kambario duris. Policijos pareigūnas apžiūri kambarį, fotografuoja. Vaizdo kamerų įvykio vietoje nestebima (1 t., b. l. 123-125).

2025-07-23 apžiūros protokole aprašytas Bendrajame pagalbos centre registruotas, moters, prisistačiusios J. Š., garso pranešimas 2025-06-03 12:18:24 val. Girdisi telefono kvietimo signalas, verkia moteris. Atsiliepus operatorei moteris verkdama prašo atvažiuoti (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jai trenkė į galvą buvęs sugyventinis, pas kurį ji atėjo. Operatorei paklausus, kuo jis trenkė, J. Š. nurodo, kad ranka stipriai į ausį. Paklausus, ar greitosios nereikia, J. Š. nurodė, kad ne, ji pati paskui nuvažiuos pas gydytoją. Operatorei paklausus, kur dabar sugyventinis, moteris nurodo, kad šalia, patikslina, kad ji išėjo, eina link mašinos, jos mašina čia stovi. Operatorei paklausus, ko rauda, ar skauda labai, J. Š. atsakė, kad skauda, ūžia ausy. Operatorei paklausus, gal greitosios reikia, moteris atsakė, kad ne, ji nuvažiuos vėliau pas gydytoją (1 t., b. l. 126-128).

2025-07-23 - 2025-07-24 apžiūros protokole aprašytas Bendrajame pagalbos centre registruotas, vyro, prisistačiusio A. A., garso pranešimas 2025-06-03 12:23:39 val. Operatorei vyras nurodo, kad J. Š. dabar turėjo skambinti Operatorė pertraukia klausdama, kodėl jis skambina. A. A. nurodo, kad jis skambina pasakyti, kad yra melas, ką ji kalba. Ji atvažiavo, sukėlė provokaciją. Viskas kaip įprasta, kaip buvo visada. Operatorė klausia, ar jam reikia pagalbos. A. A. sako, kad nežino ką su ja daryti, į psichiatrą kreiptis. Į operatorės klausimą, ar jai yra kokie sutrikimai, A. A. sako, kad jis nežino, jos kiek kartų prašė: „einam, nešaukim“. Į operatorės klausimą, ar buvo kažkoks konfliktas, A. A. atsako, kad nėra jokio konflikto. Jis išėjo nuo jos keletą dienų atgal, todėl, kad ji vėl pradėjo kelti provokacijas. Kai ji sukelia provokacijas, jis išeina. Išsinuomojo kambarį, gyvena kambaryje atskirai. Į operatorės klausimą, tai jūs su ja negyvenate, A. A. nurodo, kad dabar, šiuo momentu ne, nežino ko ji atėjo. Paprašė užeiti į kambarį, pažiūrėti, kad ten nėra jokių bobų. Sako gerai, einam penkioms minutėms, jei nusileisi, viskas bus tylu ramu. Ji pakilo, pradėjo šaukti, provokuoti. Operatorei paklausus, ar lauks policijos, A. A. sako: „tai policija pas ją atvyksta?“, nežino, ką jam daryti, jis nori išspręsti šį klausimą, konfliktą, įrodyti, kad tai vėl provokacija, vėl niekai. Niekas jos nelietė, ką ji ten šaukė telefonu, kad jai trenkė. Nieko netrenkė, nelietė. Namo šeimininkas buvo šalia, nieko nebuvo. Operatorei pasitikslinus, ar čia keletą minučių atgal, A. A. atsako, taip. Operatorei paklausus, ar greitoji niekam nereikalinga, A. A. sako, kad nereikalinga niekam niekas, nėra jokių vaikų šalia, jei ji nepradės daužyti galvą į asfaltą. Operatorė nurodo laukti policijos (1 t., b. l. 133-135).

2025-06-03 12.35 val. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse fiksuota J. Š. apžiūra, kurios metu buvo matyti paraudusi kairė ausis (1 t., b. l. 40-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 459/2025 nurodyta, kad J. Š. nustatytas kairės ausies sumušimas su kairės ausies būgnelio centrinio tipo plyšimu. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairės ausies sritį, kas neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 49-50).

2025-07-24 specialistas - teismo medicinos gydytojas G. P. pateikė paaiškinimą, kad J. Š. padarytas kairės ausies sumušimas su kairės ausies būgnelio centrinio tipo plyšimu gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, galimai ir delnu, paveikus kairės ausies sritį, konkrečiai ausies kaušelį. Tai nurodo medicininiuose dokumentuose objektyvios apžiūros metu stebėti požymiai: „...ausies kaušelis kairėje paraudęs, kiek patinęs kremzlinėje dalyje...“. Be to, į trauminį ausies būgnelio plyšimo pobūdį nurodo ir medicininiuose dokumentuose, objektyvios apžiūros metu fiksuotas požymis: stebėta kraujosruva kairės ausies būgnelio apatinės pusės centrinio tipo perforacijos (plyšimo) krašte. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodyti šie nusiskundimai: „...skauda kair. ausis, ji užgulusi, ūžia galvoje...“. Pagal pateiktus medicininius dokumentus, esančiuose sužalojimų aprašymuose nurodyta tiktai konkreti kairės ausies būgnelio plyšimo sritis, kitos konkrečios ausies sritys nenurodytos, todėl nėra galimybės nurodyti konkrečią trauminio kontakto sritį anatominiame ausies piešinyje (1 t., b. l. 99-100).

2025-09-29 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. A. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Redmi“ su SIM kortele (2 t., b.l.39-40), kuriame, 2025-09-30 užduotimi (2 t., b. l. 46-19), buvo siekiama rasti A. A. nurodytą J. Š. siųstą balso pranešimą su turiniu: „aš save pjausčiau į gabalus“ bei 2025-06-03 12.22 val. vaizdo įrašą. Atlikus mobiliojo ryšio telefono tyrimą, 2025-10-14 specialisto išvadoje nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefone „Xiaomi Redmi 7, M1810F6LG“ (IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini)) rastas garso įrašo failas, kurio garsiniame turinyje girdima frazė rusų kalba –„pjausčiau save į gabalus“. Mobiliojo ryšio telefone vaizdo įrašo, filmuoto 2025-06-03 12:22 – nerasta (2 t., b. l. 50-53).

2025-10-28 apžiūros protokole aprašytas su 2025-10-14 specialisto išvada pateiktas mobiliojo ryšio telefone „Xiaomi Redmi 7, M1810F6LG“ (IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini)) rastas garso įrašo failas. Duomenys peržiūrėti išarchyvavus failo „01-1-19407-25 IBPS-V-2650025-25.zip“ turinį bei aktyvavus kataloge „01-1- 19407-25 IBPS-V-2650025-25\MT1(M1810F6LG)“ esantį failą „MT1(M1810F6LG).pdf“.4_5800948551290723110.ogg Path: Xiaomi_Redmi 7.zip/data/media/0/Telegram/Telegram Audio/4_5800948551290723110.ogg. Iš garso turinio suprantama, kad moteris, kalbanti rusų kalba, kreipdamasis į asmenį „A.“ išdėstė savo išgyvenimus, jausmus, lūkesčius, o jų kontekste 01.58 garso įrašo minutę išsako frazę: pjausčiau save į gabalus, atleidau ir laukiau (2 t., b. l. 54-56).

Šalies argumentai

2025-06-04 pareiškimu į policiją kreipėsi J. Š. nurodydama, kad 2025-06-03, apie 12:20 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su A. A. metu, jis dešine ranka trenkė vieną kartą jai į kairės pusės galvos sritį ties ausimi, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus (kairio ausies būgnelio perforacija, ausies kaušelio sumušimas kairėje pusėje, ūminis neurosensorinis klausos sutrikimas kaire ausimi). Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-3).

2025-06-04 pareiškimo pateikimo metu J. Š. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2025-06-03 nuvyko pas sugyventinį A. A., netoli (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo, kadangi porą dienų su sugyventiniu nepavyko susisiekti, pergyveno, kad nebūtų kas nutikę, ar nepradėjo vartoti alkoholio. Nuėjo į jo kambarį. Bendraujant su sugyventiniu, šis pasiūlė jai išeiti iš namų į lauką. Jie kalbėjo, pradėjo konfliktuoti, jis ją pradėjo tempti iš kambario ir dešine ranka trenkė vieną kartą jai į kairės pusės galvos sritį ties ausimi, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Blogai pasijuto, pradėjo skaudėti, pasidarė bloga, svaigo galva. Į įvykio vietą atvyko medikai, ji išvyko į ligoninę. Jai nustatyti sužalojimai: kairio ausies būgnelio perforacija, ausies kaušelio sumušimas kairėje pusėje, ūminis neurosensorinis klausos sutrikimas kaire ausimi. Pateikia ambulatorinio apsilankymo aprašymą (1 t., b. l. 1-3).

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad 2025-06-03 13.34 val. J. Š. suteikta būtinoji pagalba. Anamnezėje nurodyta, kad šiandien, apie 12.30 val. namuose sugyventinis sudavė smūgį ranka į kairę galvos pusę, skauda kairę ausį, ji užgulusi, ūžia galvoje. Objektyviai vertinant ausies kaušelis kairėje paraudęs, kiek patinęs kremzlinėje dalyje. Kairėje būgnelio apatinėje pusėje matoma centrinio tipo perforacija, jos krašte būgnelis injekuotas, matoma kraujosruva (1 t., b. l. 12).

Parodymų patikrinimo metu 2025-07-25 J. Š., pasiūlius parodyti konkrečią kūno dalį, kur jai 2025-06-03 buvo suduotas smūgis, parodė savo kairę ausį, į kurią buvo suduotas smūgis. Pridėdama delną prie kairės ausies, pademonstravo, kaip buvo suduotas smūgis į kairę galvos pusę, apimantis kairę ausį bei galvos sritį prie ausies, padarytos fotolentelės (1 t., b. l. 77-82).

2025-07-02 akistatos tarp J. Š. ir A. A. metu, J. Š. tvirtino savo nurodytas aplinkybes, kad 2025-06-03, apie 12 val., ji su A. susitiko prie jo darbo vietos. Atėjo į jo nuomojamą kambarį name (duomenys neskelbtini). Pradėjo bendrauti. Tarp jų kilo konfliktas dėl asmeninių santykių. Konflikto metu A. norėjo išeiti. Sakė, kad negalima čia triukšmauti. A. apglėbė ją rankomis ir norėdamas išvesti iš kambario, pradėjo ją traukti. Ji iš išgąsčio pradėjo šaukti. Tuomet jis ranka sudavė vieną smūgį jai į kairiąją ausį, sukėlė jai fizinį skausmą. A. A. teigė, kad 2025-06-03, apie 12 val., susitiko su J. Š., pradėjo kalbėti. J. pasakė, kad nori pažiūrėti kaip jis gyvena. Jie atėjo į jo nuomojamą kambarį name, (duomenys neskelbtini). J. Š. pradėjo kalbėti, kad jis čia be reikalo gyvena, moka pinigus, pradėjo rėkti. Jis pasakė, kad tylėtų ir jie išėjo iš kambario. Išėjus iš kambario J. pradėjo garsiai rėkti, sakyti, kad jis jai trenkė, kad ji iškvies policiją. Nežino, kodėl ji taip elgėsi. Tai ne pirmas kartas, kai taip pasielgia. Jis pats iškvietė policiją, klausė, ką jam daryti. Jokių smūgių J. Š. nesudavė ( 1t., b.l. 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Tam, kad asmenį pripažinti kaltu kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, nepakanka to, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar užfiksuotas sveikatos sutrikdymas yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020). Be to, nagrinėjant įvykį, kurį galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis kaltės nepripažino ir neigė atlikęs nukentėjusiosios J. Š. atžvilgiu smurtinius veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2025-06-03 automobiliu atvažiavo J. Š., jie praėjo kalbėtis, pokalbio metu ji pradėjo kelti balsą, reikšti pretenzijas, jog jis neduoda ar tai per mažai duoda pinigų, kad gyvena atskirai. Matydamas, kad ji kelia balsą, pasakė, kad su ja nebesikalbės, nes vėl bus konfliktas, ir nuėjo. Jam einant namo prie jo privažiavo J. Š., kuri pasakė: „einam pas tave, pažiūrėsiu, ar neturi kokios bobos“. Jiems susitarus, kad J. Š. nekels triukšmo, jis sutiko, kad ji trumpam pas jį užsuktų. Jiems užėjus į kambarį, J. Š. pradėjo kelti balsą, reikšti pretenzijas, kad jis nuomojasi kambarį, nors pinigus, kuriuos išleidžia nuomai, turėtų atiduoti jai; ji norėjo, kad jis pas ją gyventų. Jam paprašius, kad ji nustotų šaukti, jie abu išėjo iš kambario, J. Š. atsisėdo ant grindų koridoriuje ir pradėjo šaukti, kad jis jai sudavė. Dėl kilusio triukšmo atėjo buto šeimininkas ir paklausė kas vyksta. Visiems trims nusileidus žemyn, J. Š. išsikvietė policiją, atvyko greitoji medicinos pagalba. Jis neigia sudavęs nukentėjusiajai smūgį, nurodė, kad jos nemušė. J. Š. galėjo susižaloti save pati, nes anksčiau ne kartą yra buvę, kad ji pati prieš save kėlė ranką, t. y. žalojosi – pjaustėsi, greičiausiai, randai dar yra likę iki šiol. Visgi, teismas, kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, jų prieštaravimus, apžiūros protokolus, specialisto išvadoje konstatuotą faktą, jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturi jokio pagrindo abejoti nuo pat pradžių apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes vieningus parodymus davusios nukentėjusiosios parodymais, juolab – patvirtintais kita čia aptarta bylos medžiaga, ir nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais..

Nukentėjusiosios J. Š. parodymai iš esmės viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Nukentėjusioji J. Š., apklausiama teisme, parodė, kad 2025-06-03 negalėdama prisiskambinti A. A. privažiavo prie jo darbovietės, norėdama pažiūrėti, ar jis dirba. Kadangi jis gyvena šalia darbovietės, pamatė, kad jis eina namo papietauti, todėl jie kartu nuėjo iki jo buto. Ji A. A. paaiškino, kad pergyvena dėl jo, kad jis vėl nepradėtų gerti, norėjo įsitikinti, kad jam viskas gerai. Jiems kartu nuėjus į A. A. kambarį, prasidėjo konfliktas dėl santykių, jis ją bandė išstumti iš kambario, apglėbė rankomis, pradėjo stumti iš kambario, ji pradėjo rėkti ir jis jai ranka vieną kartą sudavė į kairę ausį. Tada ji nubėgo į apačią, įsėdo į savo automobilį ir iškvietė policiją. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji teigė, jog 2025-06-03 nuvyko pas sugyventinį A. A., kur jis dirbo, kadangi porą dienų su sugyventiniu nepavyko susisiekti, pergyveno, kad nebūtų kas nutikę, ar nepradėjo vartoti alkoholio. Nuėjo į jo kambarį. Bendraujant su sugyventiniu, besiaiškinant tarpusavio santykius, A. apglėbė ją rankomis per pečius ir, norėdamas išvesti iš kambario, pradėjo ją traukti link durų. Ji pradėjo šaukti. Jau būnant prie pat durų A. rankos delnu stipriai smogė jai į galvos kairę pusę, pataikydamas konkrečiai į ausį. Tai įvyko prie pat išėjimo iš kambario į laiptinės koridorių. Nepamena, ar kambario durys į laiptinę tuo metu buvo uždarytos, ar jau atidarytos. Jautė skausmą smūgio vietoje – kairėje ausyje ir galvos dalyje aplink ausį. Jau po to, kai viskas įvyko, laiptais užlipo jai nepažįstamas vyras, kaip suprato, namo šeimininkas. Jis kažką pradėjo kalbėti su A. Ką kalbėjo, ji nesiklausė, iškart lipo laiptais žemyn. Nepamena, ar jo prašė kviesti policiją. Nulipusi laiptais žemyn nuėjo prie gatvėje stovėjusio savo automobilio (1 t., b. l. 1-3,2 t., b. l. 15-17, 19-21). Parodymų patikrinimo metu J. Š. parodė, kaip ir į kurią vietą jai buvo suduotas smūgis (1 t., b. l. 77-82). Tokius pat parodymus nukentėjusioji tvirtino ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir atvykusiems pareigūnams į įvykio vietą, o būtent tvirtino, jog A. A. jai sudavė ranka į veido kairę pusę, į ausį, kad skauda.

Tai, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo įvykęs konfliktas patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai – liudytojo R. K. parodymai, policijos pareigūnų „body“ kamerų įrašai, pareigūnų atlikta nukentėjusiosios apžiūra ir jos metu darytos fotografijos, galiausiai – teismo medicinos specialisto išvada vieningai patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, kuris vertinamas kaip nežymus asmens sveikatos sutrikdymas.

Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog jis prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo, ausį ji susižalojo pati. Tokių jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Liudytojas R. K., apklaustas teisme, parodė, jog nors paties įvykio ir nematė, tačiau girdėjo moters klyksmą, o atėjęs prie kaltinamojo buto pamatė, jog laiptinėje šalia vienas kito stovėjo kaltinamasis ir nukentėjusioji. Kadangi laiptinėje buvo prieblanda, jis negalėjo įžvelgti, ar moteris buvo sužalota, ar būtų susiėmusi kažkur dėl skausmo, tačiau moteris jo prašė iškviesti policiją, ji atrodė išsigandusi ir labai susijaudinusi.2025-06-03 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad J. Š. buvo šoko būsenoje, stebimas didelis susijaudinimas, sužalojimo vietą nurodė kairę ausį ir paaiškino. Taip pat 2025-07-09 apžiūros protokole, kuriame aprašyti į įvykį reagavusio pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai, užfiksuota, jog atvykusiems pareigūnams J. Š. nurodė, jog norės vykti į ligoninę, kadangi sukasi galva, ūžia ausyje. Nurodė, kad A. A. jai neatsakė telefonu, ji pradėjo pergyventi, ar viskas su juo yra tvarkoje, todėl su juo susitiko, pakilo iki kambario, paskui jis pradėjo ją varyti iš kambario, stumdyti ir trenkė su dešine ranka. 2025-07-23 apžiūros protokole, kuriame aprašytas Bendrajame pagalbos centre registruotas, moters, prisistačiusios J. Š., garso pranešimas, užfiksuota, jog moteris verkdama prašė pagalbos, nurodė, jog jai ranka trenkė į galvą, į ausį buvęs sugyventinis, pas kurį ji atėjo, dėl smūgio jai labai skauda, ūžia ausyje. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2025-06-03 asmens apžiūros protokole, kuriame fiksuota J. Š. apžiūra, kurios metu buvo matyti paraudusi kairė ausis, bei VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, kad 2025-06-03 13.34 val. J. Š. suteikta būtinoji pagalba. Anamnezėje nurodyta, kad šiandien, apie 12.30 val. namuose sugyventinis sudavė smūgį ranka į kairę galvos pusę, skauda kairę ausį, ji užgulusi, ūžia galvoje. Objektyviai vertinant ausies kaušelis kairėje paraudęs, kiek patinęs kremzlinėje dalyje. Kairėje būgnelio apatinėje pusėje matoma centrinio tipo perforacija, jos krašte būgnelis injekuotas, matoma kraujosruva. Visame šiame įrodymų kontekste taip pat įvertinus ir specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog J. Š. nustatytas kairės ausies sumušimas su kairės ausies būgnelio centrinio tipo plyšimu, kuris gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairės ausies sritį, kas neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms, bei teismo posėdžio metu specialisto pateiktus paaiškinimus, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiąją sužalojo kaltinamasis A. A.. Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, ir teismui jokių abejonių nekyla dėl specialisto išvadą surašiusio specialisto kompetencijos. Teismo medicinos ekspertas G. P. teismo posėdyje nurodė, kad sužalojimas– ausies kaušelio plyšimas, nukentėjusiajai buvo padarytas trauminio poveikio pasekoje ( ne uždegiminio proceso, ne ligos pasekoje).

Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką, tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Kaip minėta, nukentėjusioji J. Š. policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodė, jog kaltinamasis pradėjo ją varyti iš kambario, stumdyti ir trenkė jai vieną kartą dešine ranka, su delnu, dabar jai skauda, ūžia ausyje, galva svaigsta (1 t., b.l. 123-125). Iš vaizdo įrašo, daryto pareigūnų kūno kamera, girdisi, kad pats pareigūnas nurodo, kad paraudusi nukentėjusiosios ausis. Šią aplinkybę patvirtina ir 2025-06-03 12.35 val. asmens apžiūros protokole užfiksuota J. Š. paraudusi kairė ausis (1 t., b. l. 40-46). Teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais, logiškais ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tokiais pat prisiekusios sakyti tiesą ir įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada, o kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, jog nagrinėjamo įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė teisingai, o kaltinamasis kaltę neigia siekdamas sušvelninti teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės apie nukentėjusiosios polinkį žalotis, pateikti garso rašai ir nuotraukos, visų šių aplinkybių nepašalina.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. Š., ir kad tokiais veiksmais žaloja jos sveikatą, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kad įvykio metu buvo šeimos nariai- sugyventiniai, neneigė ir kaltinamasis. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dažnai kildavo konfliktai, jie pykdavosi, gyvendavo kartu ir atskirai, savaime nepaneigia jų partnerystės, minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o jų gyvenimo būdą. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. 2025-06-03, apie 12.20 val., gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)F, kambaryje, kilus konfliktui su šeimos nariu – sugyventine J. Š., jai ranka vieną kartą sudavė į galvos kairės pusės sritį ties ausimi, taip padarydamas kairės ausies sumušimą su kairės ausies būgnelio centrinio tipo plyšimu, kas sukėlė J. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nukentėjusiąją J. Š. ir kaltinamąjį A. A. nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), siejo iš dalies pastovūs sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką sunkina tai, jog šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusi teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. A. šioje byloje teisiamas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis A. A. buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, o naują nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus teistumui, todėl pripažintinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). A. A. pastaruosius 3 metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis A. A. yra darbingo amžiaus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiosios poziciją ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei esminę paskirtį – taisomai paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, o gyventų priimtiną socialinį gyvenimą, kaltinamajam už šį jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės minimalus dydis, bei įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, galinčius tinkamai paveikti kaltinamojo elgesį ateityje. Kaltinamasis bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei jam uždraudžiama bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa (buv. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa) pareiškė 260,39 Eur dydžio civilinį ieškinį A. A. dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo (1 t. b. l. 107-110, 117-119). Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jai suteiktų gydymo paslaugų kaina – 260,39 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis A. A., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 260,39 Eur Valstybinei ligonių kasai.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 3 (DVD-R) skaitmeninės laikmenos ir USB laikmena, esančios bylos 2-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. A. (A. A.) recidyvistu ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant jam visą bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja J. Š..

A. A. (A. A.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 260,39 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo A. A. (A. A.) 260,39 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – 3 (DVD-R) skaitmeninės laikmenas ir USB laikmeną, esančias bylos 2-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė