Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Special Transport“ ieškinį atsakovams P. A. (P. A.), M. S. ir M. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:

2.1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1550-794/2024 ieškovei buvo iškelta bankroto byla, paskirtas nemokumo administratorius ir įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Tačiau dokumentai ir turtas nebuvo perduoti.

2.2. Nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. sausio 25 d. ieškovės vadovu buvo atsakovas P. A., nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. liepos 3 d. – M. S., o nuo 2023 m. liepos 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo – M. M.. Pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovė disponavo 9 965 Eur vertės trumpalaikiu turtu – piniginėmis lėšomis. Šių lėšų neperdavė nei paskutinis įmonės vadovas M. M., nei prieš jį įmonei vadovę P. A. ir M. S.. Šie asmenys nevykdė ir pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus.

2.3. Kadangi ieškovė turėjo 9 965 Eur dydžio pinigines lėšas, kurios nėra išsaugotos ir perduotos nemokumo administratorei buvusių įmonės vadovų, o būtent – atsakovų, ši suma laikytina ieškovei ir jos kreditoriams jos vadovų padaryta žala, kurią atlyginti turi solidariai atsakovai.

3. Ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas atsakovui M. S. įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalį, t. y. asmeniškai, 2024 m. rugpjūčio 3 d. P. A. procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį (seneliui) 2024 m. rugsėjo 5 d. M. M. procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį – buvo siunčiami deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir laikyti įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo, t. y. 2024 m. lapkričio 14 d. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai teismo šaukimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla ir paskirtas nemokumo administratorius. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 8 d.

6. Ieškovė likviduojama dėl bankroto įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti civilinę atsakomybę buvusiems ieškovės vadovams, kurie neperdavė bankroto administratoriui turto ir dokumentų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų.

7. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

8. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Įmonės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.

9. Iš Juridinių asmenų registro išrašo apie ieškovę matyti, kad ieškovės vadovu teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną buvo atsakovas M. M., šis atsakovas įmonės vadovu buvo nuo 2023 m. liepos 3 d. Nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. sausio 25 d. ieškovės vadovu buvo P. A., o nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. liepos 3 d. – M. S..

10. Ieškovės balanse už 2021 m., kuris buvo sudarytas 2022 m. balandžio 30 d., be kita ko, yra užfiksuota, kad ieškovė turi 9 965 Eur piniginių lėšų. Tačiau paskutinis įmonės vadovas M. M. nėra perdavęs ieškovės bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nors tokia jo pareiga numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje . Toks įpareigojimas atsakovui M. M. buvo suformuluotas ir teismo nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskutinis įmonės vadovas M. M. (taip pat ir kiti atsakovai) iki 2025 m. sausio 16 d. nėra perdavęs įmonės turto ir dokumentų, jam už šios pareigos nevykdymą bankroto bylą nagrinėjantis teismas yra paskyręs baudą. Dokumentų ir turto neperdavimu pažeidžiamos ne tik imperatyvios įstatyme įtvirtintos vadovo pareigos, numatytos JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, tačiau toks elgesys neatitinka ir pareigos elgtis rūpestingai su įmonės turtu ir dokumentais, numatytos CK 2.87 straipsnyje.

11. Ieškovė ieškinio reikalavimus nukreipia ne tik paskutiniam ieškovės vadovui, tačiau ir nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. liepos 3 d. ieškovei vadovavusiems vadovams atsakovams M. S. ir P. A.. Nors pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 34 punktą).

12. Atsakovai P. A. ir M. S. neteikė įmonės finansinės atskaitomybės, tą pagrindžia Juridinio asmenų registro išraše apie ieškovę esantys duomenys. Aplinkybę, kad šie asmenys neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos, pagrindžia ir šių atsakovų procesinis elgesys byloje. Nors atsakovui M. S. procesiniai dokumentai byloje buvo įteikti asmeniškai, o P. A. – per artimą asmenį (senelį), tačiau atsakovai byloje buvo pasyvūs, neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasibaigus jų kaip vadovų įgaliojimų laikui jie dokumentus ir įmonės turtą perdavė po jų paskirtam vadovui ar kad balansinis turtas negali būti pripažintas turtu, kurį perduoti jie turėjo pareigą. Atsakovai taip pat neteikė įrodymų, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus buvo parengti, tačiau neišviešinti. Pareiga pateikti įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, ar nurodyti įrodymus, kurių atsakovai negali pateikti ir to priežastis, atsakovams buvo išaiškinta ir Vilniaus miesto 2024 m. lapkričio 29 d. nutartyje, kuria byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.

13. Apibendrinant, visi atsakovai buvo ieškovės vadovai, t. y. asmenys, atsakingi už bendrovės turto įtraukimą į apskaitą ir išsaugojimą, finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymą ir teikimą. Atsistatydindami iš pareigų (ar netekę įgaliojimų dėl to, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla) kiekvienas jų turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą ir parengti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos perduoti Juridinių asmenų registrui (ar nemokumo administratoriui). Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad šių savo pareigų atsakovai neįvykdė. Atsakovų neteisėti veiksmai – pareigos užtikrinti privalomą įmonės turto ir dokumentų apsaugą ir finansinės atskaitomybės teikimą neįvykdymas – nulėmė tai, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti įmonės faktinio turto vadovų pasikeitimo momentu. Atsakovai nepaneigė kaltės prezumpcijos, įrodant, kad turto įmonė neturėjo ar kad jis faktiškai buvo perduotas.

14. Prieš tai nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai lėmė tai, kad ieškovės į 2021 m. balansą įrašytas turtas – 9 965 Eur piniginės lėšos – nebuvo išsaugotas ir perduotas, dėl ko ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 9 965 Eur žalą. Ieškovei padaryta žala kyla iš atsakovų neteisėtų veiksmų. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Taigi, situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie nekalti dėl žalos atsiradimo. Todėl šių atsakovų solidarioji atsakomybė išlieka kaip nepaneigta prievolės solidarumo prezumpcija, įtvirtinta skirtingais laikotarpiais ieškovei vadovavusių asmenų atžvilgiu, kai neaišku, dėl kurio iš jų neteisėtų veiksmų atsirado žala.

15. Taigi, byloje nustačius sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, ieškovės ieškinys laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiamas 9 965 Eur nuostolių atlyginimas.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

17. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėjo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Už ieškinį, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, turėtų būti mokamas 224 Eur žyminis mokestis. Teismas byloje turėjo 62,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, 286,52 Eur (224 + 62,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma priteisiama valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Special Transport“ solidariai iš atsakovų P. A. (P. A.), M. S. ir M. M. 9 965 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 965 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovų P. A. (P. A.), M. S. ir M. M. 286,52 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 52 ct), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 95,50 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 50 ct), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.