Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-10-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1A-733-319/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52611-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
R. S.
Nuteistasis
A. R.
Civilinis atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-319/2018Proceso Nr. 1-01-1-52611-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; (S) 2.4.6.4.1; 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. R., jos atstovui advokatui A. S.,nukentėjusiajam R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. S. ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, A. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vieneriems metams; paskirta 5 MGL (250,00 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui nuspręsta: automobilį ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas V. K., palikti R. S.; automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas A. R., palikti jai.

Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl 91,34 Eur turtinės žalos ir 2250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atmestas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y., 2017 m. spalio 10 d. apie 16. 35 val. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, neatsargiai vairuodama E. R. vardu registruotą lengvąjį automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama, Kelių eismo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 8 punkto (toliau p.) reikalavimus, pagal kuriuos eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, pagal kurį vairuotojas priartėjęs prie iš trikampių sudarytos linijos rodančios vietą, kur vairuotojas privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, 9 p. reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai, 101 p. reikalavimus, pagal kuriuos prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 154 p. reikalavimus, pagal kuriuos nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, važiuodama iš šalutinio kelio (duomenys neskelbtini) gatve į pagrindinį kelią - (duomenys neskelbtini) gatvę, prie iš trikampių sudarytos linijos rodančios vietą, kur vairuotojas privalo sustoti, sustojo, tačiau nebuvo pakankamai atidi, kad pamatytų artėjančią transporto priemonę, nepraleido pagrindine gatve atvažiuojančio automobilio ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta šio automobilio vairuotojo R. S. sveikata.

2. Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog yra įstatyminis pagrindas atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, tačiau įvertinęs A. R. nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas taip pat sprendė, kad siekiant, jog ji ateityje nebenusikalstų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. R. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atimta teisė vairuoti transporto priemones.

3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nevertino to, kad buvo padaryta neatsargi nusi­kalstama veika, kad A. ji buvo blaivi, niekada anksčiau nebuvo padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad tai buvo vienintelis atsitiktinis įvykis, dėl kurio ji labai galisi ir nuoširdžiai išgyvena. Neatsižvelgė į tai, kad po eismo įvykio ji administra­cinių ir jokių kitų teisės pažeidimų nėra padariusi, o taip pat, jog ji savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiojo, kad apeliantė turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos nuolat turi vežioti į ugdymo įstaigas bei įvairius būrelius. Todėl, atsižvelgiant į tai, A. R. mano, kad ši jai paskirta poveikio priemonė, nors ir minimaliam įstatymo numatytam laikui, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jos padarytai nusikalstamai veikai, ir yra nebūtina BK 41 straipsnyje numatytai baus­mės paskirčiai įgyvendinti.

3.2. Skunde ji nurodo, kad pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straips­nio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaro­mas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis spe­cialia teise skyrimo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžia­mojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Todėl, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka A. R. ir jos gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

5. A. R. apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliaciniame skunde A. R. sutinka su jai taikytomis BK 38 straipsnio nuostatomis, tačiau ginčija paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Išanalizavęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl skunde išdėstytų prieštaravimų jo teisėtumui bei skundo argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį pirmosios instancijos teismas A. R. nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones.

6.1. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, teismo skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek ir atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

6.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo A. R. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo iš principo nemotyvavo, tik nurodė, jog ši poveikio priemonė skiriama, nes nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis šia specialia teise. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad A. R. ši įstatyme numatyta priemonė buvo paskirta nesilaikant proporcingumo principo, kuris reikalauja, kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės ir kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones, taip pat suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, negali būti per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus pačios apeliantės asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise.

6.3. Kaip minėta, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir bausmės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad A. R. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, ji apskritai nėra bausta už administracinius pažeidimus, neteista, nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji nėra sisteminga įstatymų pažeidėja, o šis jos padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Apeliantė turi šeimą, su vyru augina keturis mažamečius vaikus. Ji savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6.4. Sprendžiant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo svarbu įvertinti ir patį nusikalstamų veiksmų pobūdį. A. R. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad ji prieš išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nors ir sustojo, tačiau nebuvo pakankamai atidi, nepraleido pagrindine gatve atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Apygardos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, daro išvadą, jog A. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nulėmę eismo įvykį, nėra šiurkštūs. Dėl tokių jos veiksmų atsiradę pasekmės nėra sunkios, nukentėjusiajam padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. R. yra daugiavaikė motina, rūpinasi 4 mažamečiais savo vaikais, kurių poreikiams tenkinti reikalinga lankytis ugdymo, gydymo įstaigose. Uždraudus jai vairuoti transporto priemones, ji prarastų galimybę tinkamai pasirūpinti šių mažamečių interesais.

7. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtis – sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo naujų veikų padarymo ateityje, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, bus įgyvendinta A. R. ir neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieniems metams šešiems mėnesiams, naikintina (BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. apeliacinį skundą tenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas