Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-818-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
1S-818-383/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52951-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nukentėjusysis
G. A.
Kaltinamasis
I. Š.
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-818-383/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52951-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Blum, nukentėjusiųjų G. A. ir B. R. atstovės advokatės G. S. skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje I. Š. ir M. P. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei naujam kaltinamajam aktui surašyti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. I. Š. kaltinama tuo, kad 2018 m. lapkričio 1 d. apie 01.40 val., viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims, veikdama kartu su nepilnamečiu M. P. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), be priežasties prikibo prie G. A. ir B. R., tyčia spjovė G. A. į veidą ir vieną kartą tyčia smogė jai kumščiu į galvą, o pastarajai suklupus ant grindinio, tąsė ją už plaukų, toliau, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, kartu su M. P. sekė iš paskos nukentėjusiuosius (duomenys neskelbtini), kur pribėgusi prie B. R., tyčia vieną kartą smogė jam kumščiu į galvą, toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, sekė nukentėjusiuosius kartu su M. P., ir (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu G. A. į nosį, šiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai G. A. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam B. R. - nosies sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairėje šlaunyje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. šiuo įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasi vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

1.2. M. P. kaltinamas tuo, kad būdamas nepilnametis, 2018 m. lapkričio 1 d. apie 01.40 val., viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su I. Š., ir dar dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini), be priežasties prikibo prie G. A. ir B. R., ir elgdamasis ypatingai įžūliai, ne mažiau trijų kartų smogė kumščiu B. R. į veidą, kol du tyrimo nenustatyti asmenys bendrais veiksmais tyčia ne mažiau penkių kartų spyrė B. R. į įvairias kūno vietas, po ko pastarasis nukrito ant grindinio, toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su I. Š. sekė iš paskos nukentėjusiuosius (duomenys neskelbtini), kur pribėgęs prie B. R., tyčia ne mažiau dviejų kartų sudavė jam kumščiu į galvą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sekė nukentėjusiuosius kartu su I. Š., ir (duomenys neskelbtini), jis ne mažiau trijų kartų smogė kumščiu B. R. į veidą ir kitas kūno vietas, po ko pastarasis nukrito ant grindinio, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam B. R. nosies sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairėje šlaunyje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. šiuo įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 16 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą Nr. N1-2200-993/2019 prokurorui, ikiteisminiam tyrimui papildyti bei naujam kaltinamajam aktui surašyti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad dėl to paties įvykio vyksta kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti B. R., įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji yra I. Š.. Abi bylos – nagrinėjamoje byloje B. R. yra nukentėjusysis, o kitoje ikiteisminio tyrimo byloje – kaltinamasis – yra pradėtos dėl vieno ir to paties įvykio, todėl įprastu atveju dėl šio įvykio turėjo būti atliekamas vienas tyrimas. Teismo vertinimu, esminiai kaltinamojo akto trūkumai yra tai, kad vienas ir tas pats įvykis suskaidytas į atskiras bylas, pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą bei neužtikrina galimų nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisių realizavimo bei teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Šalies argumentai

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Sigita Blum skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį bei palikti ją nagrinėjimui Kauno apylinkės teismui.

3.1. Skunde nurodė, jog teismas priėmė nutartį grąžinti bylą prokurorui, nesusipažinęs su kito ikiteisminio tyrimo byla ir savo sprendimą grindė tik vieninteliu dokumentu iš ikiteisminio tyrimo bylos, kurį pateikė kaltinamųjų gynėjas advokatas E. Sergaitis – pranešimu apie įtarimą B. R.. Šioje byloje kaltinamųjų veiksmai prasidėjo dvejose vietose (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikdymai padaryti nukentėjusiesiems G. A., B. R., o iš E. Sergaičio pateikto pranešimo apie įtarimą B. R. matyti, kad įvyko vieta buvo (duomenys neskelbtini), šalia naktinių klubų ,,A. M.“ ir ,,N.“, o fizinis skausmas galimai sukeltas kaltinamajai I. Š.. Šiose bylose nagrinėjami du skirtingi įvykiai sukėlę skirtingas pasekmes. Ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00152-19 iki šiol nėra baigtas, kas sąlygoja, jog atlikus tyrimą galutiniame įtarime gali būti tikslinamas ir nusikaltimo laikas, ir vieta, ir kitos aplinkybės. Pagal pateiktą pradinį įtarimą B. R. nėra galimybės nuspręsti, ar tiriamas tas pats įvykis.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminiai tyrimai ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo išskirti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. N1-2200-993/2019 buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo B. R. pareiškimą, iškart po įvykio, o ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00152-19 buvo pradėtas tik 2019 m. kovo 27 d., nustačius įtariamųjų I. Š. ir M. P. asmenybes, po to, kai buvo pranešta apie įtarimą I. Š. pagal BK 284 straipsnį pastarosios versijai, jog ji taip pat galimai buvo sužalota 2019 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini), aplinkybėms ištirti. Būtent atsižvelgus į tai, kad tiriami du skirtingi įvykiai, ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-2-00152-19 vadovauti ir kontroliuoti pavesta kitam prokurorui. Pažymėtina, kad teismas turėtų vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo tikslingumo. Įstatymas numato tik principus, kuriais vadovaudamasis teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, sprendžia šį klausimą, todėl aplinkybės, kurios gali nulemti bylų sujungimą, gali būti įvairios, svarbu nustatyti, kad jos yra objektyvi kliūtis, neleidžianti baigti bylos nagrinėjimo, nesujungus bylų.

3.3. Prokurorės manymu, būtent šių bylų sujungimas sudarytų visiškai neteisingą ir teisiškai nepagrįstą koliziją, kai galbūt įtariamieji (jeigu taptų nukentėjusiaisiais), būtų verčiami pagal įstatymą duoti parodymus prieš save. Teismo išvada, kad esminiai kaltinamojo akto trūkumai tame, kad vienas ir tas pats įvykis suskaidytas į atskiras bylas, pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą bei neužtikrina galimų nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisių realizavimo bei teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, yra visiškai nepagrįsta jokiais duomenimis.

3.4. Prokurorė pažymi, jog kaltinamajame akte nurodyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio požymiai - ir laikas, ir vieta, ir būdas, ir padariniai, t. y., kad įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiojantis ir demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sužalojant nukentėjusiųjų sveikatą, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

4. Nukentėjusiųjų G. A. ir B. R. atstovė advokatė G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad kaltinamajame akte yra pateiktas I. Š. ir M. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 284 straipsnio) aprašymas, nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą, motyvą, padarinius, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. I. Š. ir M. P. pateiktas kaltinimas yra konkretus ir nepažeidžia kaltinamųjų teisių į gynybą. Perduodant šią baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu teismui, kaltinamajame akte išdėstytas tiek I. Š., tiek M. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas. Kaltinamajame akte aiškiai ir detaliai nurodoma nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, ir aplinkybės pagrindžiančios baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį ši veika buvo kvalifikuota, turinį. Kaltinamasis aktas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytų reikalavimų, todėl pirmos instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą: netinkamai pritaikė BPK 254 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas ir bylą perdavė prokurorui. Šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4.2. Atstovės manymu, šiuo atveju buvo du ikiteisminiai tyrimai, vienas prokurorės Sigitos Blum baigtas ir perduotas į teismą, o kitas ikiteisminis tyrimas nebaigtas, todėl neaišku, kiek kita prokurorė tęs tyrimą. Kaltinamieji baigus ikiteisminį tyrimą jokių skundų, prašymų dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo prokurorei Sigitai Blum neteikė, šio ikiteisminio tyrimo prokuroro Sigitos Blum nutarimo neskundė, nors atstovavo tas pats kaltinamųjų gynėjas Edvinas Sergaitis.

Atsiliepimas

5. Kaltinamųjų I. Š. ir M. P. gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis atsiliepimu į prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovės skundus, prašo juos atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Blum ir nukentėjusiųjų G. A., B. R. atstovės skundas tenkinamas.

7. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

8. Kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto turinio sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

9. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

10. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2019 m. birželio 27 d. Nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, 2019 m. liepos 26 d. nutartimi ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadinasi, apylinkės teismas, susipažinęs su gauta teisme baudžiamąją byla, pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nenustatė jokių kliūčių nagrinėti bylą ar, kad buvo surašytas BPK 219 straipsnio nuostatas pažeidžiantis kaltinamasis aktas. 2019 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamųjų gynėjo prašyme nurodytus argumentus, skundžiama nutartimi nutarė grąžinti bylą prokurorui. Esminis argumentas – kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00152-19 nagrinėjamas tas pats įvykis, kaip ir šioje byloje.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kitame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti B. R., įtariant jį tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 1 d. apie 01.40 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia naktinių klubų „A. M.“ ir „N.“, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, buvusių prie šių klubų, akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiąją I. Š. metu, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas jai į veidą, ko pasekoje I. Š. buvo nuskelti 11, 12, 31, 41 dantų kandamieji kraštai dentinio emalio ribose, pažeista gleivinė, kas sukėlė jai fizinį skausmą bei kraujavimą iš burnos, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

12. Iš aukščiau išdėstyto įtarimo, pareikšto nukentėjusiajam B. R., matyti, kad, kaip teisingai pažymėjo prokurorė, šioje byloje kaltinamųjų veiksmai prasidėjo dvejose vietose (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikdymai padaryti nukentėjusiesiems G. A., B. R., o kitame ikiteisminiame tyrime, įvyko vieta buvo (duomenys neskelbtini), šalia naktinių klubų ,,A. M.“ ir ,,N.“, o fizinis skausmas galimai sukeltas kaltinamajai I. Š.. Pritartina prokurorės pozicijai, kad šioje byloje ir kitame ikiteisminiame tyrime nagrinėjami du skirtingi įvykiai, įvykę skirtingose vietose, skirtingomis aplinkybėmis ir tai yra ne tų pačių kaltinamųjų galimai įvykdyta kitą nusikalstama veika, todėl apylinkės teismo argumentas, kad šioje baudžiamojoje byloje ir kitame ikiteisminiame tyrime nagrinėjamas tas pats įvykis, atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Apeliacinis teismas įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaip teisingai pažymima prokurorės skunde, iš kaltinamiesiems I. Š. ir M. P. suformuluoto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, matyti, kad kaltinime nurodyta - ir laikas, ir vieta, ir būdas, ir padariniai, t. y. kad įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiojantis ir demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sužalojant nukentėjusiųjų sveikatą, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

14. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje išvardinti kaltinimo trūkumai, jog tas pats įvykis suskaidytas į atskiras bylas, pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą bei neužtikrina galimų nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisių realizavimo bei teisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, yra nepagrįsti dėl jau minėtų priežasčių. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo remiantis, teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų, tačiau nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją.

16. Minėta, kad teismas grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Vis dėlto, tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas argumentuotai nenurodė, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamųjų teisę, kad jų byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl kaltinamojo akto neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimams, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui, o tai, kad kitame ikiteisminiame tyrime nagrinėjamos su inkriminuojama nusikalstama veika susijusios aplinkybės, netrukdo bylos nagrinėti iš esmės. Tuo remiantis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartis pripažintina kaip nepagrįsta, todėl yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei naujam kaltinamajam aktui surašyti, o baudžiamąją bylą perduoti toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas