Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-450-714/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
1-450-714/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Lukšiėnė
Kaltinamasis
N. G.
Nukentėjusysis
L. R., M. Š.
Civilinis ieškovas
R. G.
Civilinis atsakovas
ERGO Insurance Lietuvos filialo
Advokatai
Donatas Ramanauskas, Osvaldas Radimonas
Kategorijos
  • 1.2.25.4.2.2Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-450-714/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36083-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2., (S) 1.1.6.6., 2.1.15.1.1, 2.1.15.1.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Jurbarkas

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšiėnė,

sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Valentinui Jakščiui,

kaltinamajai N. G., kaltinamosios gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,

nukentėjusiesiems L. R. ir M. Š.,

nukentėjusių asmenų atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

nukentėjusio asmens L. R. atstovei ir civilinei ieškovei R. G., jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

nukentėjusio asmens M. Š. atstovei G. Š.,

civilinio atsakovo ERGO Insurance Lietuvos filialo atstovei I. S.,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

N. G. 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 07.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose, vairuodama jai priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 127, 128, 101, 126, 137 punktų reikalavimus, t. y. artėdama prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio mopedo "Yamaha TZR50" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. Š., kuris sankryžoje suko į kairę, nesumažino jos vairuojamos transporto priemonės „Mitsubishi Colt", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greičio, nusuko vairuojamą automobilį į priešingos krypties eismo juostą, ir atsitrenkė į mopedą, kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu mopedo "Yamaha TZR50" vairuotojui M. Š. buvo padaryta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, dešinio klubo srityje, kairio blauzdikaulio distalinio galo skeveldrinis lūžimas, t. y. M. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o mopedo "Yamaha TZR50" keleiviui L. R. buvo padaryta odos nubrozdinimai kairės čiurnos sąnaryje, odos nubrozdinimai visame kūne, kraujosruva dešinės ausies būgnelyje, viršutinio žandikaulio kandžio defektas, kaukolės pamato kaulų, dešinio momenkaulio, smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimai, koma, t. y. L. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji N. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu ji yra kaltinama, ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. ji važiavo į darbą per (duomenys neskelbtini). Kai ji pasuko per miestą, jai į akis švietė saulė. Ji norėjo pasiimti savo akinius, bet pastebėjo, kad jų nebėra. Kai ji išvažiavo į kelią, (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad priekyje važiuoja mašina, kuri aplenkė motociklą. Ji suprato, kad jis važiuoja lėtai, ruošėsi jį aplenkti. Gero matomumo nebuvo, bet ji matė, kad priešais nėra mašinų. Ji šiek tiek padidino greitį, kad aplenkti motociklą. Ji nematė ženklo, kad yra posūkis į gyvenvietę. Kai įvyko avarija, ji nebuvo praradusi sąmonės, ji iš karto išlipo iš mašinos, ir pribėgo prie M. Š.. Jis gulėjo ant kito mašinos galo. Ji paklausė, ar jam viskas gerai, jis pasakė, kad gerai. Tada ji jo paklausė, kur antras vaikinas. Jis jai parodė kur, ir ji pribėgo prie kito vaikino. Jis buvo be sąmonės, jam bėgo kraujas ir jis sunkiai kvėpavo. Ji nubėgo prie mašinos, pasiėmė telefoną. Ji norėjo paskambinti greitajai medicinos pagalbai, bet jai taip drebėjo rankos, kad ji negalėjo nuspausti nei vieno mygtuko. Ji pamatė, kad sustojo mašina, ir ji pradėjau šaukti, kad kviestų greitąją. Ji pamatė, kad vairuotojas kalba telefonu, ir suprato, kad jis jau skambina greitajai. Ji vėl nubėgo pas L. R.. Ji žinojo, kaip reikia elgtis, jei žmogus sunkiai kvėpuoja, kad reikia guldyti jį ant šono. Kadangi jis jau gulėjo ant šono, ji jam po galva padėjo ranką, kad stuburas būtų ištiesintas į vieną liniją. Ji laikė jo galvą, kol neatvažiavo greitoji. Pirmiau atvažiavo policija, paskui greitoji medicinos pagalba. Medicinos darbuotojai ją norėjo vežtis kartu, kad ji ir toliau laikytų jam galvą, bet ji pasakė, kad negali, kad turiu likti įvykio vietoje. Greitoji medicinos pagalba išsivežė berniukus, o ji važiavo kartu su policijos pareigūnais į policijos komisariatą. Ji iš pat pradžių pripažino savo kaltę. Ji buvau blaivi, prisisegusi saugos diržą. Ji vairuoja daug metų, niekada nėra turėjusi jokių pažeidimų. Ji bendravo su M. Š. tik keletą dienų, kai jis buvo ligoninėje. Ji nenorėjo jo trukdyti namuose. Pas L. R. ji važiavo keletą kartų, ji padėjo kiek galėjo. Ji klausdavo jo mamos, ko reikia. Ji jam pirko vandenį, maistą. Viskas vyko tarpusavio sutarimu. Ji parodė, kad ji turi du vaikus, kurie yra trejų ir keturių metų amžiaus. Ji su vyru ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), būstą nusipirko pasiėmę paskolą. Ji yra (duomenys neskelbtini), jos išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini). Ji turės atsisakyti darbo, nes reikės prižiūrėti vaikus. Kol šitas objektas šalia, ji gali dirbti. Kai įvyko avarija, jos psichologinė būsena buvo sunki, ji negali pamiršti tos situacijos. Ji apie tai daug kalba su vyru. Jos gyvenimas visiškai pasikeitė po to įvykio. Po šio įvykio ji važiuoja ypač atsargiai, nelenkia jokių mašinų, nebent traktorių. Jos turtinė padėtis yra sunki, ir bus dar sunkesnė, nes ji negalės važiuoti dirbti pagal specialybę į (duomenys neskelbtini). Ji sutinka atlyginti visas išlaidas.

Nukentėjusysis M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis vairavo motorolerį. Jis važiavo su L. R.. Jis vežė L. R. namo pavalgyti. Jis matė, kad atvažiuoja automobilis, bet jis buvo toli. Jam reikėjo sukti į (duomenys neskelbtini), ir pasuko. Jam atsimušė į šoną. Jis persivertė per mašiną. Jam buvo nubrozdinimų ir sužalota koja. Jis negalėjo atsistoti. Jis nebuvo praradęs sąmonės. Jam viskas buvo gerai, jis pagulėjo Kauno klinikose apie savaitę laiko. N. G. jo atsiprašė, jie bendravo, padarytą žalą atlygino. Jis patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai, tačiau jis nusprendė neprašyti jas atlyginti. Papildomai duodamas parodymus M. Š. prašo, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokato paslaugas, būtų priteistos, nes jis neturi savo pajamų.

Nukentėjusysis L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo keleivis ir nukentėjo per eismo įvykį. Kaip viskas įvyko, jis neatsimena. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 24 – 2), kuriuos jis patvirtino. Jis pateikė civilinį ieškinį šioje byloje, kurį palaiko. Jam yra per sunku jį pagrįsti. Jo sveikatos būklė yra neigiama. Jis patiria epilepsijos priepuolius. Rugpjūčio mėnesio pradžioje jis norėjo pasidaryti sau galą, bet jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį su vaistais nuramino. Per mėnesį jam būna apie tris priepuolius. Jam nuolat svaigsta galva, skauda stuburą, lūžių vietas. Jam yra nustatytas 80 procentų nedarbingumas. Kai tai jam nustatė, jis gulėjo lovoje. Jis mano, kad jam mažės pajamos su laiku. Jis moka 160,00 Eur įsiskolinimą už vaiką. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), užsiiminėjo (duomenys neskelbtini). Jis dirbo vaistinių preparatų firmoje, uždirbo 450,00 Eur per savaitę, jis dirbo apie du mėnesius. Iki įvykio jis mėnesį laiko buvo Lietuvoje, jis norėjo pabūti su seneliu. Jis rašė muziką, tekstus, įgarsindavo. Jis norėjo iš to gyventi, nes tai buvo jo mėgstama veikla. Dabar jis nebegali to daryti. Po avarijos jis sudaužė vieną kompiuterį, telefoną. Jis nuolat pykstasi su šeimos nariais, gadina baldus. Naktimis jam reikia sauskelnių. Jis buvo gavęs baudą, nes kavinėje prie jo prikibo vaikai, ir jis iš pykčio sugadino jų dviratį. Jis savaitę laiko gulėjo Kaune psichikos surikimų centre. Vaistams jis išleidžia virš 100,00 Eur, kurie yra paskirti gydytojo. Anksčiau jis nesirgo epilepsija, pykčio protrūkių nebūdavo, kad jis kažką laužytų. Jis neturėjo neįgalumo iki eismo įvykio. Po eismo įvykio juo rūpinosi mama ir seneliai. Iš pradžių kaltinamoji jį lankė, paskui nebeatvažiavo. Jei ne šis įvykis, jis būtų išvažiavęs atgal dirbti į (duomenys neskelbtini).

Civilinė ieškovė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo L. R. atstovė pagal įstatymą. Ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Jos dukra socialiniame tinkle pamatė nuotrauką su M. motociklu. Jai niekas nieko nepranešė. Tada ji pradėjo skambinėti ir ieškoti informacijos. Jis buvo išvežtas į Kauno klinikas. Jai pasakė, kad jį yra ištikusi yra klinikinė mirtis. Gydytojai nedavė nė vieno procento, kad jis išgyvens. Ji buvo šalia jo dieną ir naktį. Po 10 dienų jį perkėlė į skyrių. Jie mokėsi iš naujo vaikščioti, ji jį maitino, kviesdavo slaugytojas, kad padėtų pakeisti sauskelnes. Grįžus iš Kauno, jai buvo labai sunku. Jam viską skaudėjo, nuolat raitydavosi. Medikai jam nedarė jokios echoskopijos. Jį įkėlė į slaugą, kur slaugomi senukai. N. pas juos buvo keturis kartus. Ji atnešė du pakus sauskelnių, vandens, maisto. Keturis mėnesius L. visiškai nevaikščiojo. Paskui po truputį jis pradėjo vaikščioti. Jis buvo pabėgęs iš ligoninės. Jį rado kapuose, be jokios nuovokos. Prieš avariją L. buvo visiškai sveikas. Keletą metų jis dirbo Anglijoje, paskui jis pervažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Apie metus laiko ji nedirba, nes nuolat turiu būti su savo sūnumi. Jis visur su juo turi būti kartu. Jis turi daug bėdų. Jis turi 4 metų sūnų, kuriam moka po 150,00 Eur išlaikymą, 80,00 Eur įsiskolinimą. Turtinę žalą sudaro išlaidos – sauskelnės, kelionės. Anksčiau ji uždirbdavo 2 500,00 Eur per mėnesį, o dabar slaugo savo sūnų. Ji turi dar vieną neįgalų vaiką. Neturtinę žalą sudaro tai, kad ji patyrė išgyvenimus, jos emocinė būklė yra labai sunki, senelis numirė po dviejų mėnesių. Šiuo metu jam yra sveikatos pablogėjimas. Jis nelaiko šlapimo, išmatų, nenori gyventi, jis yra gilioje depresijoje. Jis nuolat vartoja vaistus. Jo pykčio protrūkiai yra labai dideli, sugadino kompiuterį, sudaužė du telefonus, nuolat reikia valyti lovas, nes jis neužsideda sauskelnių. Šios pasekmės visam gyvenimui. Papildomai duodama parodymus liudytoja R. G. parodė, kad neseniai jie buvo Marių ligoninėje, nes labai stipriai pablogėjo jos sūnaus sveikata, prasidėjo nerviniai priepuoliai. Jis viską daužo namuose, nes jam labai užspaudžia smegenis. Ligoninėje jis taip pat išdaužė baldus. Jam buvo labai stiprūs priepuoliai. Tas negerėja. Būna, kad ji važiuoja parsivežti jį iš ligoninės, kuomet jį nuveža greitoji. Taip būna 5 - 6 kartus per mėnesį. Rankos, kojos atrodo sveikos, bet labiausiai yra pažeisti smegenys, ir jie neatsistato. Dabar jo būklė yra kritiška. Visa laiką vyksta epilepsijos priepuoliai. Liepos mėnesį buvo stipriausias priepuolis, kuomet jis ėjo pasitikti atvykusios mergaitės, žmonės rado jį iškritusį be sąmonės. Jį gaivino apie 20 minučių. Priepuolio metu jis pasituština, kadangi yra pažeistas stuburas. Jis nuolat tuštinasi nevalingai. Jis naudoja labai stiprius vaistus, raminamuosius, migdomuosius, nuo depresijos. Jam yra pažeistas ketvirtas slankstelis. Šitie reiškiniai niekada neišnyks. Vakar buvo iškviesti apsauginiai ir jį tramdė. Jo priepuoliai būna mažesni, bet būna labai stiprūs, būna, kad jis praranda sąmonę. Jo sveikatos būklė yra negerėjanti, nes yra galvos pamato lūžis, viršugalvio lūžis, jo smegenys pažeisti labai stipriai. Po avarijos jis 10 dienų buvo komoje. Po to jis 10 dienų gulėjo galvos smegenų traumų skyriuje. Jis visą laiką buvo fiksuotas, t. y. rankos, kojos ir per pilvą. Jai reikėjo važiuoti kiekvieną dieną jį užkloti, pamaitinti. Ji važiavo ir su N., ir ji pati matė, kad jo ten neužklodavo, nepamaitindavo. Juo reikėjo rūpintis nuo ryto iki vakaro. Jis buvo visiškai nesąmoningas. Jis nevaikščiojo apie 4 mėnesius. Jis visą laiką būdavo rišamas, fiksuojamas. Kai jis buvo parvežtas į Jurbarką, ji nuolat jį slaugė, nes tame skyriuje yra viena slaugytoja ir 24 slaugomi žmonės. Po keturių mėnesių, ji mokino jį vaikščioti, nes buvo atrofavęsi visi raumenys, mokinosi kalbėti, skaičiuoti. Slauga buvo reikalinga nuo ryto iki vakaro. Po to jie buvo kartu sanatorijoje, nes jį reikėjo slaugyti. Ji yra viena ir viena juo rūpinasi. Po sanatorijos buvo blogai. Jį reikėjo vežioti nuo ryto iki vakaro arba jis turi pirkti. Jis kitaip nesuvokia gyvenimo. Ji negalėjo dirbti metus laiko. Dabar jį reikia visur palydėti, nuvežti. Jis viską pamiršta per 5 minutes. Jis negali pasidaryti valgyti, nežino, kaip tą padaryti. Jis kasdien turi būti kartu. Ji yra įkalinta prie jo kaip prie mažo vaiko. Ji liko be pajamų. Šiuo metu jam yra užvesta byla dėl pripažinimo neveiksniu, nes jis yra neprognozuojamas, jis negali vienas gyventi dėl psichinės būklės. Dabar jam yra nustatytas 30 procentų darbingumo lygis metams. Jis gauna 240,00 Eur. Iš jų perka vaistus, kurie kainuoja virš 100,00 Eur, 150,00 Eur alimentai vaikui ir 83,00 Eur įsiskolinimas. Jam yra reikalingi raminantys, vaistai nuo depresijos vaistai, miego, kadangi yra sutrikęs jo miegas, kartais jis kokias 3 – 4 dienas visiškai nemiega. Jo būklė negerėjanti. Gydytojas psichiatras jai sakė, kad liekamieji reiškiniai yra visam gyvenimui, nes jo smegenys buvo labai pažeistos. Gavus draudimo išmoką, ji nupirko butą Jurbarke, nes jam yra reikalinga tyla, jis nori būti vienas. Kadangi butas neremontuotas, ji norėtų jį suremontuoti, pinigai būtų panaudoti vaiko gerovei. Jis reikalauja ramybės, bet ji turi jį apskalbti, padaryti valgyti. Dažniausiai jis gyvena pas ją. Kartais jis nori pabūti pas močiutę. Jis nuolat nori pirkti. Ji neturi lėšų pirkti papildomas sveikatinimo paslaugų. Metus laiko jie gyvena žemiau skurdo ribos. Ji buvo išvykusi dvi savaites užsidirbti, nes reikėjo daug pinigų. Ji buvo pasiskolinusi 11 000 Eur sumą. Ji gyvena viena nuosavame name. Prieš įvykį ji dirbo Anglijoje metus laikus ir mėnesį laiko (duomenys neskelbtini), tačiau susirgo senelis ir reikėjo jį vežioti chemijos terapijai. Tada grįžo L. į Lietuvą, ir jis vežiojo senelį į Vilnių. Po eismo įvykio ji prižiūrėjo ir L., ir savo tėtį, nes abu visiškai nevaikščiojo. L. dirbo (duomenys neskelbtini) tik mėnesį laiko. Ji turi daug algalapių, bet neturi galimybės jų visų išversti. Darbo sutartis yra pasibaigusi, nes jis išėjo iš darbo dėl senelio slaugos.

G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo M. Š. atstovė pagal įstatymą. Avarijos metu jos sūnus buvo nepilnametis. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jai pranešė apie sužalotus vaikus. Apie tai, kas įvyko, ji sužinojo iš policijos. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jie nereikš. Po įvykio kaltinamoji buvo atvykusi pas juos kelis kartus. Ji labai gailėjosi, kad taip įvyko. Ji mokėjo advokatui už teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos turėtų būti priteistos.

Atsiliepimas

Civilinės atsakovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ atstovė I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos 30 d. atsiliepime į civilinį ieškinį ji paminėjo, kad nukentėjusiajam L. R. yra išmokėta 14 286,65 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro žala dėl sugadintų daiktų, draudimo suma ir išlaidos medikamentams, kurui. Taip pat, buvo išmokėta 13 320,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant civilinį ieškinį, vadovaujamasi rungtyniškumo principu, todėl nukentėjęs asmuo privalo įrodyti savo patirtą žalą. Draudikas apmokėjo tas išlaidas, kurios buvo pagrįstos dokumentais, t. y. tas išlaidas, kurias draudikas galėjo įsitikinti jų realumu. Nukentėjęs asmuo buvo informuotas, kokios išlaidos neatlyginamos dėl nepateiktų dokumentų. Neapmokėta 160,00 Eur išlaidų sauskelnėms. Draudimo bendrovė nurodė, kad ji negali apmokėti išlaidų, kurios neįrodytos dokumentais. Taip pat, ir teismas negali tenkinti šio reikalavimo. Kitas reikalavimas buvo dėl negautų pajamų. Draudimo bendrovė yra pateikę argumentus atsiliepime į civilinį ieškinį. Dokumentai, kuriais ieškovas siekia pagrįsti ieškinį, yra pateikti užsienio kalba, procesas vyksta lietuvių kalba, ir visi dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba. Olandų kalbos nemoka niekas iš proceso dalyvių, negalima su tais dokumentais susipažinti. Nesant šių dokumentų vertimo, jie negali būti vertinti, tačiau net jei ir atsižvelgiant į tai, ką numanomai pateikė ieškovas, turi būti patikimas įrodymas, kad asmuo tikrai dirbo pagal darbo sutartį, kad darbas buvo nuolatinio pobūdžio, kad buvo garantuojamos ateities pajamos, nes daug kas važiuoja trumpam laikotarpiui dirbti. Civilinis ieškovas prašo priteisti negautas pajamas už metus į priekį nuo eismo įvykio. „Revolut“ banko išrašai, taip pat, yra ne lietuvių kalba, ir negali būti vertinami, įrodomi ir pagrindžiantys civilinio ieškinio reikalavimus. Išrašas „2019 December 28“, galima suprasti, kad tai gruodžio mėnesio informacija apie kažkokias įplaukas iki eismo įvykio. Nors ieškinyje teigiama, kad du mėnesiai iki eismo įvykio, tai pagal šį dokumentą gruodžio mėnuo yra gerokai atitolintas laikotarpis ir negali būti vertinamas. Taip pat, jeigu asmuo yra oficialiai dirbantis, buvo mokantis mokesčius asmuo, jei turi netektą darbingumą, turi įrodyti, kad negauna socialinės išmokos toje šalyje. Dokumentai, kurie yra pateikti, neįrodo negautų pajamų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovė pateikė paaiškinimus ir teismų praktiką. Draudikas išmoka žalą pagal rekomendacijas. 13 212,00 Eur suma, kuri buvo išmokėta, yra maksimali suma. Vertinant priteisiamos neturtinės žalos dydį, draudimo bendrovė pateikė teismų praktiką, šiandien yra reikalavimas 35 000,00 Eur sumai Tai neatitinka teismų pratikos. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai dėl įvairių lūžių nustatytas 35 darbingumo lygis, asmuo negali dirbti, yra priteista 12 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė mano, kad draudikas yra įvykdęs savo įsipareigojimus. Pastebėtina, kad asmens darbingumo lygis buvo nustatinėjamas prieš metus, esant tik po patirtų sužalojimų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad sveikata gerėja, atsistato raumenų funkcijos. Kitas vertinimas bus spalio mėnesį ir tik tada bus aišku dėl darbingumo lygio šiuo metu. R. G. reikalavimą turėjo mažinti, nes buvo išmokėta 72,00 Eur. Kas pateikta, tas apmokėta. Draudėjas turi įrodyti patirtą žalą dokumentais. Šiandien draudimo bendrovė turi dokumentus, kad nukentėjęs asmuo yra pilnametis, tapęs tėvu. Tėvams mokama žala, jei nukentėjusieji yra nepilnamečiai vaikai. Klaipėdos apygardos nuosprendžiu tėvams buvo priteista

Žemesnės instancijos teismas

1 500,00 Eur, esant nukentėjusiam nepilnamečiui vaikui. Šioje byloje yra kalbama apie suaugusį asmenį, todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Reikia vadovautis teismų praktika. Turtinės žalos draudimo bendrovė neatmeta, tik tai turi būti įrodyta. Dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovė vadovaujasi teismų praktika, tas galioja ir teismams. Neturtinius išgyvenimus patiria platus asmenų ratas, bet ar tai turi būti priteisiama, paliekama spręsti teismui. Atstovei nežinoma byla, kur pasisakoma, kad gali būti priteista neturtinė žala artimajam asmeniui, kurio pilnametis vaikas buvo sužalotas. Tokie tiesioginiai teismų pasisakymai draudimo bendrovės atstovei yra nežinomi. Neturtinės žalos priteisimas ar nepriteisimas yra kiekvienos bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Teismų praktika yra tas kelrodis, pagal kurį draudikas tiek ikiteisminiu keliu, tiek teisminiu keliu siekia atlyginti žalą. Kito nukentėjusiojo M. Š. reikalavimai buvo pareikšti, dėl jų buvo susitarta, ir šiandien nėra civilinio ieškinio. Kiekvieno sunkiai sužaloto asmens artimieji patiria didelius išgyvenimus, tačiau draudimo bendrovės atstovė to nemato teismų praktikoje. Dėl L. R. negautų pajamų – jos yra apskaičiuojamos už 3 mėnesių darbo užmokestį, numanomo uždarbio negalime apmokėti. Kreipėmės informacijos į darbdavį, tačiau draudimo bendrovė negavo atsakymo. Maksimali suma nurodyta atsiliepimo į ieškinį 5 punkte. Tai nereiškia, kad draudimo suma tokia ir privaloma išmokėti, tai yra ribos iki kokios draudikas yra atsakingas. Tokių bylų dar neturėjome, nes tai nauja praktika. Draudikas turi pagrįsti savo sprendimus. Civilinio proceso reikalavimai tokie, kad ieškovas turi įrodyti patirtą žalą. Situacija yra tokia, kad už medikamentus, rūbus, kurių įsigijimo dokumentų nepateikė, yra atlyginta. Liko nesumokėta tik 160, 00 Eur. 2020 m. birželio 1 d. atlyginta 240,58 Eur turtinė žala už medikamentus.

Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaltinamosios N. G. sutuoktinis. Šioje situacijoje vyko tragedija, nelaimė, jis tai vertina kaip netyčinį įvykį. Jo žmona gailisi kiekvieną dieną. Ji yra atsakinga vairuotoja. Jam yra nesuprantama, kaip taip galėjo įvykti. Jų santykiai šeimoje yra labai geri, jis yra atsakingas už šeimą, dirbantis. Šiuo metu jų šeimoje yra labai sunki materialinė padėtis Jie turi paskolą namui, kad galėtų gyventi. Už laidavimą jis negali nieko sumokėti. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis dirba (duomenys neskelbtini), objektai yra visoje Lietuvoje. Dabar N. bijo lenkti. Jis yra pareigingas, atsakingas, neturi jokių nuobaudų, neteistas. Jis garantuoja, kad rūpinsis savo sutuoktine, ir tikrai nieko nusikalstamo ji nedarys.

Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nepažįsta teismo posėdyje šalia esančių asmenų. Ankstų rytą jis vyko iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tuo metu švietė saulė, ir ties (duomenys neskelbtini) kaimu jis pamatė dulkių debesį. Tai buvo avarija. Įvykio vietoje jis sustojo. Jis paskambino į bendrą pagalbos centrą. Jis pamatė, kad mergina laiko pakėlusi galvą nukentėjusiajam. Kitas nukentėjęs asmuo gulėjo šalikelėje. Jis bendravo telefonu, atsakinėjo į klausimus, todėl negalėjo suteikti pagalbos. Moteris visą laiką buvo prie nukentėjusio asmens. Jis viską darė, ką jam sakė operatorius. Paties avarijos įvykio jis nematė, tik dulkių debesį. Moteris buvo labai susijaudinusi, stengėsi padėti nukentėjusiajam.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų pavasarį ar vasarą, labai anksti ryte, jis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jis sustojo autobusų stotelėje ties (duomenys neskelbtini), ir kalbėjo telefonu. Staiga jis išgirdo dundesį, ir pamatė dulkių kamuolį. Jis suprato, kad įvyko avarija. Tada jis paskambino į bendrą pagalbos centrą. Jis ilgai aiškino operatorei kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas. Paties įvykio jis nematė. Nuo įvykio vietos jis buvo apie 200 metrų. Po kiek laiko pradėjo rinktis žmonės.

2019 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. B. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 07.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. G., gimusi (duomenys neskelbtini), lenkė sankryžoje ta pačia kryptimi važiuojantį motociklą „Yamaha TZR50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, kuris sankryžoje suko į kairę pusę. Transporto priemonės susidūrė, įvyko eismo įvykis. Motociklą vairavo M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Motociklu taip pat važiavo keleivis L. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio buvo apgadintos abi transporto priemonės, motociklo vairuotojas ir keleivis pristatyti į VšĮ „Jurbarko ligoninę“. Motociklo keleivis L. R. komos būsenoje vėliau buvo pervežtas į LSMU Kauno klinikas. Pirminiais duomenimis, M. Š. susižalojo koją, automobilio vairuotoja nenukentėjo. Iš vairuotojų ir keleivio paimti kraujo mėginiai girtumo nustatymui. N. G. alkotesteriu buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas. Automobilis gražintas vairuotojai, motociklas su technine pagalba išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Tauragėje, Paberžių g. 7 (1 t., b. l. 8).

2019 m. rugpjūčio 23 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos – šviesus paros metas, saulėta; eismo reguliavimo būdas – kelio ženklais ir kelio ženklinimu; kelio dangos būklė – sausas asfaltas; duomenys apie kelią – važiuojamosios dalies kelio plotis – 7.5 metrų, skiriamosios juostos plotis – 0,12 metrų, stabdymo žymės be pertrūkių. Kelių eismo įvykio apžiūros metu paimti objektai: juodos spalvos šalmas "Hoonigan", kuris supakuotas į pakuotę Nr. 1, pilkos spalvos šalmas "Caberg", kuris supakuotas į pakuotę Nr. 2, valstybinio numerio ženklas „15ACS“, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 3. (1 t., b. l. 9 – 26).

2019 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje tarp (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje pievoje yra motociklas ,,Yamaha", kurio VIN: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu motociklas paimtas ir nuvežtas į IĮ ,,Jomamotors" saugojimo aikštelę, esančią Tauragėje, Paberžių g. 7 (1 t., b. l. 27 – 29).

2019 m. rugpjūčio 23 d./rugpjūčio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas ir įvertintas automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninis stovis (1 t., b. l. 30 – 41).

2019 m. rugsėjo 26 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Mitsubishi Colt", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso N. G.. Automobilis stovi privačioje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ant automobilio priekio matyti žymūs apgadinimai: sulankstytas variklio dangtis, įlaužtas radiatorius, metalinė konstrukcija aplink radiatorių deformuota į automobilio vidų, išdužęs kairės pusės priekinis žibintas, automobilis be buferio. Variklio dangtis pakilęs, ant jo matyti du stambūs įlenkimai. Įlenkimų vietose matyti pilkos spalvos įbrėžimai, nusilupę automobilio dažai. Matyti išdužęs priekinis stiklas, sudužę stiklo grūdeliai išsidėstę apvaliu ratu, centre stiklas įskilęs kiaurai. Įdauža stikle yra priešais automobilio vairuotojo sėdynę. Kita žymiai mažesnė įdauža yra dešinėje stiklo pusėje. Virš įdaužos kairėje stiklo pusėje ant automobilio stogo matosi įlenkimas. Ant kairio sparno matyti įbrėžimai. Apžiūrint automobilio vidų, matyti iššovusios priekinės vairo ir keleivio oro pagalvės, pribirę stiklo grūdelių į salono vidų, nulūžęs galinio vaizdo veidrodėlis. Salono viduje randamas buferis. Buferis yra deformuotas, dešiniame krašte, virš priešrūkinių žibintų anga, matyti pilkos spalvos įbrėžimai. Ties dešiniu valstybinio numerio ženklo kraštu matyti buferio lūžiai. Ant buferio pritvirtintas valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini), yra deformuotas. Matyti viršutinių buferio grotelių lūžis. Matyti apatinių buferio grotelių lūžis (1 t., b. l. 44 – 56).

2019 m. rugpjūčio 23 d./rugpjūčio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas ir įvertintas motociklo ,,Yamaha TZR50’’ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninis stovis (1 t., b. l. 57 – 64, 153)

2019 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mopedas ,,Yamaha TZR50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Mopedo degalų bakas ir galinė dalis po juoda sėdyne yra tamsiai žalios spalvos. Mopedo sėdynė yra juodos spalvos. Mopedo kairės pusės rankena ir veidrodėlis nulūžę. Mopedo priekyje yra juodos spalvos apsauginis stiklas. Mopedo priekyje priekinių žibintų ir posūkių nebėra, jų vietoje matyti tik laidai. Mopedo dešinėje pusėje matyti sulūžusi apdaila žemiau mopedo sėdynės. Ant mopedo šono įvairiose vietose yra smulkių pabraižymų. Mopedo dešinėje pusėje matyti išmetimo sistema, kurios vamzdis yra paveiktas korozijos, aplankstytas. Mopedo gale matyti išdužęs galinis žibintas, taip pat, nulūžęs kairysis motociklo posūkis, o dešinės pusės posūkis išdužęs. Šalia mopedo maiše laikomos nuo mopedo įvykio metu nukritusios žalios ir juodos spalvos apdailos, pilkos spalvos apatinė šalmo dalis, mopedo kairės pusės stabdžių paspaudimo rankenėlė, vienas priekinis mopedo posūkio žibintas (1 t., b. l. 73 – 82).

2019 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas valstybinio numerio ženklas „(duomenys neskelbtini)“, paimtas iš eismo įvykio vietos. Valstybinio numerio ženklas yra pritvirtintas prie plastikinio laikiklio, kuris yra nulūžęs nuo motorolerio. Ženklas yra pritvirtintas su vienu varžtu. Ženklo kairės pusės šonas yra įlinkęs į vidų, nubrėžti kairės pusės šono dažai. Numeris ir laikiklis yra nešvarūs, ant ženklo matyti žolės likučiai (1 t., b. l. 83 – 88).

2019 m. rugsėjo 27 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas motociklininko šalmas, paimtas iš eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Šalmas yra juodos spalvos, ant dešinio šono matyti sidabrinis užrašas „Hoonigan“. Šalmas yra su skaidriu plastikiniu pakeliamu gaubtu. Ant šalmo kairės pusės yra lipdukas su motociklo emblema ir užrašu „Šilalė – Tauragė SCOOTERS". Šalmas yra apibraižytas, pakaušio srityje matyti žalsvos spalvos dažų likučiai, didelis nubrozdinimas šalmo dešinėje pusėje viršugalvyje. Šalmas užsisega su rantytu fiksatoriumi, fiksatorius veikia. Šalmo užsegimo dirželiai nenutrūkę. Viduje šalmo yra paminkštinimai (1 t. b. l. 89 – 97).

2019 m. rugsėjo 27 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas motociklininko šalmas, paimtas iš eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Šalmas yra pilkos spalvos, priekyje matyti lipdukas su užrašu „Caber Helmets“, ant šalmo galo yra lipdukas su užrašais "Caberg Helmets Justissimo gt". Šalmo priekyje yra skaidrus plastikinis gaubtas (akių apsauga), kurio centre yra vertikalus plastikinio gaubto lūžis. Kairiame šalmo šone ausies srityje yra įrengtas slinkties mygtukas, kurį paslinkus aukštyn, šalme nusileidžia akiniai nuo saulės. Skaidrus plastikinis gaubtas užstrigęs, nesikilnoja. Šalmo viršugalvyje yra įrengta ertmė su plastikiniu dangteliu, dangtelis pasilinkęs į šoną. Ant šalmo šonų ir galo matyti nedideli pilkos spalvos įbrėžimai. Šalmas užsisega su specialiu rantytu fiksatoriumi, užraktas veikia gerai, užsegimo dirželiai nenutrūkę. Viduje šalmo yra paminkštinimai (1 t., b. l. 98 – 105).

2020 m. vasario 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1973(19), iš kurios matyti, kad motociklo vairuotojo M. Š. veiksmai – sankryžoje suko į kairę – techniniu požiūriu buvo priimtini ir neturėjo priežastinio ryšio su šiuo eismo įvykiu. Automobilio "Mitsubishi Colt" vairuotoja N. G. prieš stabdymą važiavo nemažesniu kaip 103 km/h greičiu. Automobilio "Mitsubishi Colt" vairuotoja N. G. privalėjo važiuoti neviršydama maksimalaus leistino greičio, o kelio ruože, kur priešingus transporto priemonių srautus skiria siaura ištisinė linija (Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 1.1 punktas), artėdama prie ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio motociklo, privalėjo lėtinti važiavimo greitį, o prireikus ir stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę savo judėjimo eismo juostoje. Šiuo atveju, automobilio "Mitsubishi Colt" vairuotojos N. G. veiksmai – artėdama prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio motociklo, nesumažino vairuojamos transporto priemonės greičio, nusuko vairuojamą automobilį į priešingos krypties eismo juostą ir ten atsitrenkė į motociklą – techninių požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 110 – 115).

2019 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 08.23 val. N. G. nustatytos 0,00 promilės (1 t., b. l. 131, 132).

2019 m. rugpjūčio 28 d./2019 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6073/2019(01), iš kurios matyti, kad N. G. kraujyje, paimto 2019 m. rugpjūčio 23 d. 08.40 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 137).

2019 m. rugpjūčio 28 d./2019 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6072/2019(01), iš kurios matyti, kad M. Š. kraujyje, paimto 2019 m. rugpjūčio 23 d. 08.05 val., etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 142).

2019 m. rugpjūčio 28 d./2019 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6071/2019(01), iš kurios matyti, kad L. R. kraujyje, paimto 2019 m. rugpjūčio 23 d. 07.55 val., etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 147).

2019 rugpjūčio 29 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad mopedo „Yamaha TZR 50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. Š. (1 t., b. l. 148)

2019 rugpjūčio 29 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. G. (1 t., b. l. 150).

2019 m. rugpjūčio 29 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad 219 m. rugpjūčio 23 d. 07.01 val. gauta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis kliudė motociklą, 2 nukentėję asmenys (1 t., b. l. 159 – 164).

2019 m. spalio 8 d./spalio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 404/2019 (10), iš kurios matyti, kad L. R. gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta odos nubrozdinimai kairės čiurnos sąnaryje, odos nubrozdinimai visame kūne, kraujosruva dešinės ausies būgnelyje, viršutinio žandikaulio kandžio defektas, kaukolės pamato kaulų, dešinio momenkaulio, smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimai, koma. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai transporto priemonės dalys, kelio danga ir panašiai, galimai nurodomo įvykio metu. Kaukolės pamato kaulų, dešinio momenkaulio, smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimai, koma, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl daugybinio sužalojimų pobūdžio, kontaktų, smūgių skaičius negali būti nurodomas (2 t., b. l. 41 – 43).

2019 m. spalio 8 d./spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 403/2019 (10), iš kurios matyti, kad M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, dešinio klubo srityje, kairio blauzdikaulio distalionio galo skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kas galėjo būti automobilio atsikišusios dalys, kietas pagrindas, pavyzdžiui kelio danga ir panašiai. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio distalionio galo skeveldrinio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje (2 t., b. l. 61 – 62).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) pažeidimą (pažeidimus), ir, kad, būtent, dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Prie išvados apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, prieinama nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, kurio eismo dalyvio veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtinas priežastinis ryšys su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtina baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje, šis eismo dalyvis laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kad eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimoji N. G. pažeidė KET pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 127, 128, 101, 126, 137 punktų reikalavimus, t. y. artėdama prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio mopedo "Yamaha TZR50" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. Š., kuris sankryžoje suko į kairę, nesumažino jos vairuojamos transporto priemonės „Mitsubishi Colt", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greičio, nusuko vairuojamą automobilį į priešingos krypties eismo juostą, ir atsitrenkė į mopedą, kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu mopedo "Yamaha TZR50" vairuotojui M. Š. buvo padaryta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, dešinio klubo srityje, kairio blauzdikaulio distalinio galo skeveldrinis lūžimas, t. y. M. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o mopedo "Yamaha TZR50" keleiviui L. R. buvo padaryta odos nubrozdinimai kairės čiurnos sąnaryje, odos nubrozdinimai visame kūne, kraujosruva dešinės ausies būgnelyje, viršutinio žandikaulio kandžio defektas, kaukolės pamato kaulų, dešinio momenkaulio, smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimai, koma, t. y. L. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, teismas konstatuoja, kad N. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad ji vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu vieno asmens (L. R.) sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, kitam asmeniui (M. Š.) padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme N. G. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusių ir jų artimųjų, tai patvirtina jos elgesys iš karto po įvykio ir po to, kai nukentėjusieji buvo gydomi ligoninėje, ji juos aplankė, atsiprašė, pagal galimybes teikė paramą. Ši aplinkybė laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos elgesys po eismo įvykio, duodant paaiškinimus tyrimo metu, savo veiksmų vertinimas rodo, kad N. G. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, netgi padėjo išaiškinti šią veiką, ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios N. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamosios N. G. prašymas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kuriame ji nurodė, kad ji visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, anksčiau ji nebuvo teista, jos laiduotoju prašo skirti jos sutuoktinį M. V., kuris jai daro teigiamą įtaką jos elgesiui, yra vertas teismo pasitikėjimo. M. V. taip pat išreiškė, kad jis sutinka laiduoti už savo sutuoktinę N. G..

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Jakštys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys dėl N. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės neprieštaravo.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant kaltinamosios N. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas įvertina BK 40 straipsnyje įtvirtinų salygų egzistavimą. Teismas pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad N. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pripažino visiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti N. G. prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos gailėjimosi dėl savo elgesio nuoširdumu. Kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs asmenys patvirtino, kad N. G. jų atsiprašė, lankė ligoninėje, pagal galimybes prisidėjo pagalba, jos civilinė atsakomybė apdrausta draudimo kompanijoje, kuri jau yra atlyginusi žalą nukentėjusiam asmeniui M. Š. (II tomas, b. l. 173). N. G. sutiko atlyginti nukentėjusių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. G. sutuoktinis M. V. gali daryti teigiamą įtaką N. G., nes tarp jų yra glaudus ryšys, paremtas bendru gyvenimu, rūpinimusi vienas kitu ir vaikais, tarpusavio pagarba ir autoritetu, M. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (III tomas, 68-70 b. l.). Darytina išvada, kad M. V. yra tinkamas laiduotojas bei vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į M. V. šeimos turtinę padėtį, užstatas laidavimui užtikrinti neskirtinas.

Teismas, įgyvendindamas teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, įžvelgia pagrindą pripažinti, jog N. G. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek jos padarytą veiką, tiek jos asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jos atžvilgiu galima užtikrinti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant ją nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl teismas sprendžia, kad N. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, jos laiduotoja skiriant jos mamą J. L. be užstato.

Baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 235 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas pažymi, kad N. G. anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka nebuvo bausta, todėl yra pakankamas pagrindas N. G. vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad N. G. veikoje nėra tiesioginės tyčios, padarytas neatsargus nusikaltimas, teisė vairuoti transporto priemonę N. G. yra reikalinga vykti į darbą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. inkriminuotas nusikaltimas padarytas vairuojant jai priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė registruota kaltinamosios D. D. vardu. Bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys asmenys dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo. Teisės teorijoje yra reiškiama nuomonė, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone galėtų būti pripažįstamas toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Mažesnio pavojingumo atvejai, sukelti mažiau smerktinų kaltininkų, kai efektyvi prevencija nereikalauja labai griežtų priemonių, manytina, rodo, kad konfiskavimas neturėtų būti imperatyvas, o tik galimybė. Kai nusikaltimo padarymo priemonės kofiskavimo prevencinės būtinybės nėra, šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas, įvertinant visų kaltininkui pritaikytų poveikio priemonių visumą (bausmę, kitas pritaikytas baudžiamojo poveikio priemones), o tam tikrais atvejais ir itin didelę nusikaltimo padarymo priemonės vertę, gali prasilenkti su proporcingumo principu, išplaukiančiu iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) pirmojo protokolo 1 straipsnio. Tokios nuostatos nesant Lietuvos baudžiamajame įstatyme, o tik Konvencijoje, nėra visiškai svetimos ir Lietuvos teismų praktikoje. Teismų praktikoje jau yra bylų dėl neatsargių nusikaltimų nusikaltimo padarymo priemonės nėra konfiskuojamos (remiantis ne proporcingumo principu, bet doktrinoje ir teismų praktikoje pateikta specifine nusikaltimo padarymo priemonės samprata). Jau keliose kasacinėse nutartyse bylose dėl vairavimo apsvaigus buvo pasisakyta už galimybę, atsižvelgiant į proporcingumo principą, išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Įvertinus tai, kad N. G. pripažintina kalta del neatsargaus nusikatimo padarymo, teismas pasinaudoja savo diskrecijos teise spręsti, kad tokios poveikio priemonės, kad turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) taikymas šioje byloje būtų netikslinga (prevencijos požiūriu) ir neproporcinga priemonė. Ši priemonė netaikytina taip pat ir dėl tos pačios priežasties kaip teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes automobilis reikalingas naudoti pagal paskirtį, susisiekimui, nuvykti į darbą. Be to taikius šią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nebuvo aptariama teisiamojo posėdžio metu, būtų pabloginta kaltinamosios padėtis, nes jai nebuvo sudarytos galimybės gintis, pareiškiant savo argumentus nurodytu klausymu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis L. R. byloje yra pareiškęs ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (III tomas, 7-13 b. l.). L. R. prašo priteisti jam 6 620,81 eur turtinės žalos, kurią sudaro 160,00 Eur išlaidos suaugusių sauskelnėms, 517,81 Eur išlaidos automobilio kurui, vykstant pas šeimos gydytoją, psichiatrą, psichologą, ir 5 943,00 negautos pajamos, atlyginimui ir 21 680,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teisiamajame posėdyje ieškinio reikalavimas buvo patikslintas, atstovas advokatas D. Ramanauskas nurodė, kad civilinė atsakovė draudimo kompanija dalį žalos atlygino, kelionės išlaidas 517,81 Eur L. R., todėl reiškia reikalavimą 6 103,00 dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusio asmens atstovė R. G. byloje yra pareiškusi ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, 175-179 b. l.). R. G. prašė priteisti jai 594,00 Eur turtinės žalos, kuria sudaro 450,00 Eur automobilio kuro išlaidos, vykstant į Kauno mieste esančias sveikatos priežiūros įstaigas slaugyti ir prižiūrėti sūnaus, 144,00 Eur automobilio pasaugos stovėjimo aikštelėje prie Kauno klinikų, 5 000,00 Eur neturtinės žalos.

Transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įprastinė transpoorto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-5570773 buvo sudaryta su ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, kuri į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta dalyvauti civiliniu atsakovu. Civilinė atsakovė atsiliepime į L. R. ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti pilna apimtimi dėl turtinės žalos kaip neįrodytą, dalyje dėl neturtinės žalos kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į tai, kad L. R. jau yra išmokėta 14 286,65 Eur draudimo išmoka, tame tarpe 13 320,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (III t., b. l. 71-76). Atsiliepime į R. G. ieškinį nurodoma, kad reikalavimas nėra pagrįstas dokumentais, tuo tarpu dalis išlaidų, susijusių su transporto priemonės naudojimu (už kurą ir parkavimąsi) 72,61 Eur atlyginta pagal pateiktus dokumentus, tuo tarpu reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašoma netenkinti, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs asmuo L. R. nėra miręs, įvykio metu jis buvo pilnametis, savarankiškai gyvenantis asmuo (III t. b. l. 89-92).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

L. R. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tenkintina ieškinio reikalavimo dalis dėl 160,00 Eur atlygimo įsigyjant 8 pakuotes suaugusiems skirtų sauskelnių iš privataus asmens (III tomas, b. l. 16). Teismas sutinka su civilinės atsakovės draudimo kompanijos atstovės teiginiu, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles su išlygomis, taikytinomis baudžiamajam procesui, taip pat sutinka su tuo, kad ieškinio reikalavimai turi būti pagrįsti įrodymais. Tačiau įrodymais laikytini ne tik rašytiniai dokumentai, bet ir šalių paaiškinimai bei kiti duomenys. Teismas įrodymus vertina, vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, darydamas išvadas, kad tam tikros aplinkybės egzistuoja. Atsižvelgiant į L. R. sužalojimo pobūdį, jo sveikatos būklę, gydymosi laikotarpį, suaugusio sauskelnių poreikį (III tomas, 22- 30 b. l., 137-153 b. l.) visuomenėje egzistuojančius rinkos santykius, kai asmenys vieni kitiems parduoda prekes, aplinkybė, kad L. R. pagal skelbimą įsigijo pigiau sauskelnių, aštuonias pakuotes, laikytina pagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis, 177 straipsnis, 186 straipsnis). Paprastai tokias aplinkybes sunku įrodyti, tačiau tai neturi būti pagrindu ieškiniui šioje dalyje atmesti.

Tačiau negalima to paties pasakyti dėl reikalavimo priteisti 5 943,00 Eur negautų pajamų. Darbo santykiai yra tokia civiliniai santykiai, kurie grindžiami rašytiniais dokumentais (sutartimis, pranešimais, išmokomis, įmokomis į socialinio draudimo fondus). Pateiktų teismui dokumentų nepakanka daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad eismo įvykio dieną 2019 m. rugpjūčio 23 d. L. R. buvo dirbantis pagal sutartį asmuo, gavo darbo užmokestį ar panašiai. Darbo sutartis sudaryta tik 2019 m. liepos 9 d. laikinam įdarbinimui (sutarties 1.1 punktas) per darbdavio vykdomą veiklą, susijusią su darbuotojų nuoma tretiesiems asmenis, tačiau byloje nėra duomenų apie kokius nors konkrečius terminus (III tomas, b. l. 154-162). Pateikta tik darbo užmokesčio specifikacija, apdorota 2019 m. liepos 12 d (III tomas, b. l. 163). Vėliau bylos duomenimis L. R. grįžo į Lietuvą, nes sirgo jo senelis, jokių duomenų apie tai, kad L. R. būtų suteiktos atostogos, ar jis būtų turėjęs grįžti į darbą ir kada nėra, ar už nurodytą dieną buvo gavęs kokias nors išmokas pagal darbo sutartį, nėra. Svarstytina, jeigu eismo įvykio dieną L. R. buvo Lietuvoje, tai, koks jo darbins statusas buvo darbdavio įmonėje ar įmonėje, kuri nuomoja darbuotojus tretiesiems asmenims. Dalis dokumentų pateikta ne valstybine kalba (III tomas, b. l. 35-46), todėl jie nevertintini, tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinis dokumentas išduotas 2019 m. rugpjūčio 9 d. (III tomas, b.l. 45). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis. Paprastai už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 20 000 – 24 000 (suapvalinus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis L. R. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų kentė didelį skausmą, išgyvenimus, stresą. Tačiau teismas vertina ir kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad N. G. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį sukėlė N. G. veiksmai, yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. L. R. iki eismo įvykio buvo sveikas, darbingas asmuo, o šiuo metu jo galimybė dirbti, grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo yra tik minimali, iki 2021 m. rugsėjo 20 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (per metus laiko darbingumas atsistatė tik 10 procentų (III tomas, b.l. 26, 138), jis yra priklausomas nuo kitų, turi nuolat vartoti vaistus, jį bet kada gali ištikti priepuoliai, jis turi nešioti sauskelnes, supranta savo padėties sunkumą ir trapumą, ir visa tai, atsitiko jam esant labai jauno amžiaus, L. R. nebegali gyventi taip, kaip gyvena panašaus išsilavinimo, socialinės padėties jo bendraamžiai. Patirti sužalojimai (patirta galvos smegenų trauma, išsivysčiusi epilepsija, potrauminiai galvos skausmai, galvos svaigimo epizodai, ryški nuotaikų kaita, padidėjęs nervinis dirglumas) žymiai pablogino L. R. tiek socialinio, tiek psichologinio gyvenimo kokybę. Vertinant visų šių aplinkybių visumą pagal sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, darytina išvada, kad 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinės atsakovės 10 680,00 Eur L. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

R. G. ieškinys netenkintinas.

R. G. prašė priteisti jai iš civilinio atsakovo 594,00 Eur turinės žalos atlyginimo kuro ir automobilio stovėjimo aikštelėje kaštams kompensuoti. Civilinis atsakovas pateikė įrodymus, kad atlyginta 72,61 tų kaštų, likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. R. G. pateikė kuro įsigijimo kvitus 27,39 Eur ir 41,02 Eur bei 1,80 Eur ir 2,40 Eur už automobilio stovėjimo paslaugas 2019 m. rugsėjo 4-11 dienomis, bendrai 72,61 Eur sumai. Daugiau įrodymų, pagrindžiančių civilinės ieškovės reikalavimus nėra. Būtent tokia 72,61 Eur buvo išmokėta R. G. dar 2020 liepos 20 d., jau pateikus ieškinį. Dėl kitos ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalies įrodymų nepateikta, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Įstatymas nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais, o kasacinis teismas yra pasisakęs, jog asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Galima sutikti, kad sūnaus sužalojimas sukėlė R. G. neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti jos išgyvenimus kaip išimtinio pobūdžio. R. G. reikalavimai priteisti jai neturtinę žalą, iš esmės grindžiami tik jos paaiškinimais, ir nurodyto išimtinumo kriterijaus neatitinka. Eismo įvykio dieną L. R. jau buvo pilnametis, gyveno savarankiškai, turi nepilnametį vaiką, todėl darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės R. G. reikalavimo jos naudai priteisti neturtinę žalą.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik esant išskirtinėms aplinkybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nagrinėjamoje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, neišvengiamai patiria neigiamų emocijų ir nepatogumų, pakeitusių jų gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių L. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, jo motina R. G. patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl sūnaus sveikatos, be to, dėl jo nuolatinės priežiūros ir slaugymo buvo sutrikdytas įprastas jos gyvenimo būdas, ji turėjo koncentruotis į sūnaus priežiūrą, jo vežiojimą pas gydytojus, o tai stipriai, ne jos paties noru, pakeitė ir jos gyvenimo kokybę. Tačiau atsižvelgiant į atskirą sūnaus ir motinos vienas nuo kito savarankišką gyvenimo būdą iki eismo įvykio, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad R. G. ir jos sūnaus ryšys iki įvykio buvo itin artimas ir glaudus. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl sūnaus sužalojimo R. G. patyrė itin didelį neigiamą išskirtinį, skirtingą nuo kitų tėvų, poveikį, kurį galima būti vertinti kaip neturtinę žalą ir įvertinti ją pinigine išraiška.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiųjų M. Š. ir L. R. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašymas tenkintinas. Iš kaltinamosios N. G. priteistina M. Š. ir L. R. po 700,00 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su atstovavimu, nagrinėjant bylą (III tomas, 172-173). L. R. priteistinas jo turėtų išlaidų, susijusių su vertimų darymu 173,03 Eur (III tomas, b. l. 170 – 171).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant N. G. laiduotojo M. V. atsakomybėn.

N. G. laiduotoja paskirti M. V., gimusį (duomenys neskelbtini).

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

L. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinės atsakovės ERGO Insurance Lietuvos filialo L. R. naudai 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui 10 680,00 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusią L. R. civilinio ieškinio dalį atmesti.

R. G. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš N. G. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) M. Š. naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš N. G. 873,03 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus 3 ct) L. R. naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti N. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti laiduotojui M. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus

Teisėja Jūratė Lukšiėnė