Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. B. atstovei advokatei Indrei Selvestravičiūtei (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui A. P. (A. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovės advokatės Indrės Selvestravičiūtės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-729-2021 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2021 m. kovo 8 d. B. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad asmuo už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Neringoje, šiaurinės ribos, pastatė tvorą. Savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje įrengtas daržas. Pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21.7. 21.11, 21.12 straipsniai ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo B. B. pasiūlyta iki 2021 m. balandžio 8 d. sumokėti 150,00 eurų baudą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėja 2021 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-729-2021, kuriuo nenustačius B. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jį pripažino kaltu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 430,00 eurų dydžio baudą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens B. B. atstovės advokatės Indrės Selvestravičiūtės skundas dėl Institucijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad B. B. nesutinka su tuo, jog atliko neteisėtus veiksmus. Pažymima, kad B. B. nebuvo informuotas nei apie jo atžvilgiu surašytą pažeidimo nustatymo aktą (2020 m. spalio 7 d.), nei apie administracinio nusižengimo protokolą, nei apie administracinio nusižengimo nutarimą. Skundžiamo administracinio nusižengimo nutarimo turinys ir galimos administracinio pažeidimo padarymo aplinkybės B. B. tapo žinomos tik 2021 m. liepos 15 d., gavus iš Nacionalinės žemės tarnybos dokumentus, susijusius su galimu administraciniu nusižengimu. Remiantis ANK 608 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, B. B. privalėjo būti protokolą surašančios Nacionalinės žemės tarnybos informuotas apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, B. B. atžvilgiu taikytas administracines nuobaudas, tačiau Institucija to nepadarė. Nutarimas B. B. buvo įteiktas tik 2021 m. liepos 15 d., po to, kai B. B., gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie mokėtiną baudą, 2021 m. liepos 1 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti dokumentus, kurių pagrindu jam skirta bauda. Kadangi nebuvo laikytasi administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo procedūrų, negali būti laikomas teisėtai surašytas ir pats nutarimas. Skunde taip pat nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Neringa, išnuomotas 3 asmenims: D. A. A. išnuomota 0,1597 ha žemės sklypo, B. B. – 0,0597 ha žemės sklypo, A. L. – 0,1579 ha žemės sklypo. Tarp visų žemės sklypo naudotojų nėra sudaryta naudojimosi tvarkos sutartis, todėl negali būti išskirti ir baudžiami tik 2 žemės sklypo naudotojai – B. B. ir A. L.. Kita žemės sklypo naudotoja D. A. A. gretimame valstybinės žemės sklype įrengusi rūkyklą, naujų konstrukcijų šiltnamį ir už tai jai jokia atsakomybė nėra taikoma. D. A. A. teigia, kad šiltnamis valstybiniame sklype pastatytas neva prieš 50 metų, tačiau akivaizdžiai matyti, kad jis yra naujų konstrukcijų ir negalėjo būti pastatytas prieš 50 metų. Šiltnamis yra už sklypo ribų, kaip ir rūkykla, įrengta D. A. A.. Nepriklausomai nuo to, kada šie statiniai įrengti, jie privalo būti pašalinti iš valstybinio žemės sklypo ir tą privalo padaryti šiais statiniais besinaudojanti D. A. A.. Kiek B. B. žinoma, vielinė tvorelė, esanti už žemės sklypo ribų šiaurinėje sklypo dalyje, įrengta labai seniai, galimai miško darbininkų, gyvenusių name (duomenys neskelbtini) , iki butų, esančių šiame name, privatizavimo. Ši tvorelė buvo pažymėta dar 2013 m. parengtame ir 2013 m. spalio 8 d. su ta pačia Nacionaline žemės tarnyba suderintame plane, todėl apie jos egzistavimą Nacionalinei žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui buvo žinoma. Daržas šiaurinėje žemės sklypo dalyje įrengtas žemės sklypo ribose, jokio savavališko valstybinio žemės sklypo užėmimo nėra. O teismui pridedama žemės sklypo fotonuotrauka atspindinti esamą situaciją sklype. Prašo panaikinti nutarimą.

Pareiškėjo B. B. atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad už tą patį pažeidimą administracinę atsakomybę buvo bandoma taikyti ir B. B. sutuoktinei A. L., tačiau jai nutarimas buvo įteiktas, o B. B. nežinojo apie administracinės bylos nagrinėjimą. Apie paskirtą nuobaudą sužinojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo. 2020 m. spalio 7 d. patikrinimo akte buvo nurodytas pareiškėjo telefono numeris. Be to, NŽT buvo žinomi pareiškėjo sutuoktinės duomenys, tačiau B. B. nebuvo tinkamai informuotas. Neaišku, kodėl atsakomybėn traukiami du asmenys, nors žemės sklypo naudotojai yra trys asmenys. A. L. taip pat buvo taikyta administracinė nuobauda, tačiau jos skundas 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimu buvo tenkintas. Be to, tvorelė toje vietoje buvo pastatyta seniai, ką patvirtina 2013 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo planas, kuris buvo patvirtintas Neringos savivaldybės administracijos ir suderintas su NŽT vedėja. Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2014 m. balandžio 8 d., byloje I-563-583/2014 pripažino, kad planas yra teisėtas ir pagrįstas. B. B. ir jo sutuoktinė A. L. neturėjo tikslo naudotis valstybine žeme. Jie kreipėsi į NŽT prašydami, kad trečioji žemės sklypo naudotoja pašalintų iš valstybinės žemės sklypo rūkyklą, šiltnamį ir kitus statinius, kurie matyti pateiktose nuotraukose, tačiau patys buvo nubausti. B. B. sveikatos būklė sunki, jam 79 metai, tačiau NŽT neprašė pateikti jokių paaiškinimų. NŽT akcentuoja, kad ten yra daržas, bet ten buvo pasėtos tik prieskoninės žolelės. Sklypas skirtas tik poilsiui, todėl jokių daržų ten nėra. Patikrinimo metu B. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota Neringoje. Nežino, ar jis pranešė, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra kitur. Tačiau abejoja, kad dokumentai jam apskritai buvo siųsti. Be to, pareiškėjo sutuoktinė yra nurodžiusi savo faktinę gyvenamąją vietą. B. B. nepasirašė patikrinimo akto, nes nesutiko su Danos A. A. nurodytomis aplinkybėmis, kad šiltnamis yra pastatytas dar prieš 50 metų, nes akivaizdžiai matėsi, kad jo konstrukcijos yra naujos. Be to, pareiškėjo sutuoktinė yra pateikusi paaiškinimą dėl patikrinimo akto, tačiau byloje jo nėra. Institucija negalėjo remtis vien D. A. A. paaiškinimais, nes ji yra suinteresuotas asmuo, ir jų santykiai yra įtempti. Pagal 2013 m. plano duomenis tvorelė buvo pastatyta anksčiau. Šiuo metu tvorelė yra pašalinta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atstovės advokatės Indrės Selvestravičiūtės skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė yra nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie rodo, kad B. B. būdamas nekilnojamojo turto savininkas ir žemės sklypo naudotojas adresu (duomenys neskelbtini) , Neringoje, valstybinėje žemėje savavališkai įsirengė daržą, aptverdamas jį tvora. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, taip pat ir fotonuotraukų bei www.geoportal.lt duomenų, kurie patvirtina, kad B. B. be teisėto pagrindo užėmė valstybinę žemę. Pažymi, kad, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju B. B. 2020-10-08 raštu Nr. 13SD-2711-(14.13.104.) buvo kviečiamas atvykti į teritorinį skyrių iki 2020 m. spalio 30 d. aplinkybių nustatymui ir galimam protokolo surašymui. Tačiau nei iki nurodytos datos, nei vėliau neatvyko ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl nustatyto žemės naudojimo pažeidimo. Vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į bylos nagrinėjimą administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų. Vykdant valstybinę žemės kontrolę, 2020 m. spalio 7 d. buvo atliktas teritorijos patikrinimas, kurio metu nustatytas pažeidimas, t. y. savavališkai užimta valstybinė žemė – aptverta tvora, įrengtas daržas. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnyje, yra trunkamojo pobūdžio, todėl pagrįstai nubaustas asmuo, kuris nuo 2009 metų, būdamas nekilnojamojo turto savininkas ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudotojas, be jokio pagrindo įrengė daržą valstybinėje žemėje bei aptvėrė jį tvora. Institucija prašo palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti.

Institucijos atstovas A. P. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad dokumentai buvo siunčiami į asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, tai patvirtina jo pateikiami vokai. Siunta grįžo neįteikta. B. B. turėjo žinoti apie administracinės bylos teiseną, nes dalyvavo patikrinime ir atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą. B. B. žadėjo pateikti paaiškinimą raštu, tačiau nepateikė. Pagal ANK procesiniai dokumentai siunčiami asmeniui į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ir nenustato pareigos stabdyti procesinių veiksmų, jeigu kažkoks dokumentas nėra įteikiamas. Taip pat nėra kliūčių priimti nutarimą, jeigu nepateikiamas paaiškinimas. Mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. B. B. ir jo sutuoktinei buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, nes patikrinimo metu ir pagal trečiojo asmens pateiktą paaiškinimą bei advokatės paaiškinimą nustatyta, kad darželiu naudojosi B. B. ir jo sutuoktinė A. L.. Registrų centro duomenys patvirtina, kad asmenys įgijo turtą kaip bendraturčiai, o 2014 m. jie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , pasidalijo. Žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) , būtent jo 2015 m. planas yra pateiktas ir patvirtintas. O už šito žemės sklypo, nesuformuotoje valstybinėje žemėje tvora atitvertas sklypas, kurį B. B. ir A. L. naudojo kaip daržą. Tvora 2013 m. plane nebuvo tvirtinta. Matininkai nubraižė planą pagal faktinius duomenis, bet jis nėra patvirtintas. Planas yra nuomojamam žemės sklypui, o ne už jo ribų. „Geoportal“ duomenys patvirtina, kad veikla buvo pradėta 2010-2015 metais, kai žemę pradėjo naudoti B. B. ir jo sutuoktinė A. L.. Kiek žino, B. B. jau patikrinimo metu žadėjo pašalinti tvorelę. Šiuo metu ji pašalinta. Visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad žeme naudojosi šie asmenys.

Iš 2021 m. liepos 1 d. prašymo nustatyta, kad B. B. atstovė kreipėsi į NŽT, prašydama išduoti dokumentus, kurių pagrindu B. B. skirta bauda.

Iš elektroninio laiško matyti, kad NŽT B. B. atstovei prašomus dokumentus išsiuntė 2021 m. liepos 15 d.

Iš 2020 m. rugsėjo 2 d. B. B. ir A. L. atstovo advokato Sauliaus Avižos pranešimo NŽT matyti, kad pranešama apie galimą valstybinės žemės naudojimą (užėmimą) asmeninių poreikių tenkinimui, kuriuo pranešama, kad D. A. A. galimai yra užėmusi ir naudoja greta žemės sklypo esančią valstybinę žemę. Pateiktose nuotraukose užfiksuotas šiltnamis, metalinė rūkykla ir vagonėliai. Prašoma atlikti patikrinimą.

Iš 2020 m. spalio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad buvo atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) , Neringoje, naudojimo patikrinimas, ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-155-(14.13.78). Atliekant patikrinimą, dalyvavo B. B.. Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, jog už žemės sklypo, šiaurinėje pusėje, valstybinėje žemėje, yra įrengtas daržas, kuris aptvertas tvora, taip pat pastatytas šiltnamis, metalinė rūkykla. Nurodoma, kad pagal patikrinime dalyvavusių asmenų, daržą ir tvorą įrengė B. B., šiltnamį, metalinę rūkyklą pastatė D. A. A.. Prie patikrinimo akto pridėtos 5 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti pažeidimai. Sudaryta užimtos valstybinės žemės schema.

D. A. A. 2020 m. spalio 14 d. paaiškinime reiškiamas pasipiktinimas, kad B. B. ir A. L. kaltinami užėmę tik žemės sklypą.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutartį yra išnuomota D. A. A., B. B. ir A. L..

2020 m. spalio 8 d. B. B. (duomenys neskelbtini), Neringa, išsiųstas pranešimas kviečiant jį atvykti 2020 m. spalio 30 d. į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl aplinkybių nustatymo ir galimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.

2021 m kovo 8 d. B. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris jam išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2021 m. kovo 8 d. jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Neringoje, nurodant iki 2021 m. kovo 31 d. atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant tvorą ir daržą.

2021 m. gegužės 3 d. priimtas nutarimas Nr. NZT-ANR_N-729-2021 B. B. išsiųstas 2021 m. gegužės 3 d. adresu (duomenys neskelbtini) -1, Neringoje. Vokų kopijos patvirtina, kad B. B. NŽT adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, siųstos siuntos, grįžo neįteiktos, su pašto žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

IĮ „Geometrica“ 2012 m. gruodžio 28 d. parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Neringoje, planą, kuris 2013 m. spalio 8 d. suderintas su NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja. Plane pažymėtos sklypo koordinatės.

Iš Elektroninės svetainės www.geoportal.lt gautų duomenų, kuriuos pateikė Institucija, matyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Neringoje, pokyčiai: 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m., 2015-2017 m. 2018-2020 m.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo B. B. atstovės advokatės Indrės Selvestravičiūtės skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. B. atstovės skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą, motyvuojamas tuo, kad Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, pažeidė procesines normas, nepranešė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl jis nežinojo apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir negalėjo pateikti paaiškinimo.

Pažymėtina, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. <...>. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taigi, esant prašymui administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jos nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuoja ANK 632 straipsnis, kuris aiškiai ir detaliai nusako administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarką ir eigą (procesą). ANK 571 straipsnyje įtvirtinta viena iš fundamentalių administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių – teisė būti išklausytam, numatanti, jog kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka.

Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Savo teise prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą asmuo gali pasinaudoti tokį prašymą išreikšdamas administracinio nusižengimo protokole arba ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam – B. B., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole administraciniu nurodymu B. B. iki 2021 m. balandžio 8 d. pasiūlyta susimokėti 150 eurų dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokole nurodomos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ir pareigos (ANK 577 straipsnis). Administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, kokiu laiku ir vietoje bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-148-2021, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 8 d. raštu registruotu paštu išsiųsti B. B. jo tuo metu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Neringa. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. rašto, adresuoto B. B., matyti, jog jis per ANK 610 straipsnyje nurodytą terminą nesumokėjo administraciniu nurodymu paskirtos baudos, todėl Institucija negavusi informacijos apie sumokėtą baudą, vadovaudamasi ANK 615 ir 620 straipsniais, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priėmė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-729-2021, kuriuo B. B., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 430 eurų dydžio bauda.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. raštas ir nutarimas išsiųsti B. B. registruotu paštu jo tuo metu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Neringa. Taigi nagrinėjamu atveju apie tai, kada bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, B. B. nebuvo žinoma, kadangi administracinio nusižengimo protokole laikas nenurodytas, apie bylos nagrinėjimą asmuo pranešimu neinformuotas nebuvo. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad priimant nutarimą nebuvo užtikrinta reali galimybė traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis, yra pagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. 2AT-14-139/2016 yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ATPK nustatytos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos ir užtikrinti atitinkamas asmenų teises. Be kita ko, tai sudaro prielaidas visiškai įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylos proceso tikslus (ATPK 248 straipsnis) jau ikiteisminėje stadijoje, tad ir greičiau galutinai išspręsti bylą. Kita vertus, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas buvo ištaisytas teismo proceso metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog už smulkų (pavyzdžiui, administracinį) baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimą iš pradžių nubaudžia administracinė institucija ar pareigūnas, kurie neužtikrina kaltinamajam visų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, nėra nesuderinama su proceso teisingumu, su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Julius Kloiber Schlachthof GmbH ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07 ir 21580/07, § 28–29; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A. Menarini Diagnostics S.R.L. prieš Italiją, peticijos Nr. 43509/08; 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Suhadolc prieš Slovėniją, peticijos Nr. 57655/08). Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu (EŽTT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Ibrahim ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 50541/08, 50571/08, 50573/08 ir 40351/09).

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Administracinis procesas yra vieningas, organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūno padarytą minėtą pažeidimą ir jį ištaisė. B. B. buvo išsiųstas ir įteiktas šaukimas į 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdį. B. B. turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį, išsakyti savo paaiškinimus, pateikti savo įrodymus, t. y. pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis ir jomis pasinaudojo, t.y. nors teismo posėdyje pats nedalyvavo, tačiau jo interesus teisme atstovavo jo įgaliota atstovė.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog B. B. dalyvavo atliekant žemės naudojimo patikrinimą. Akte buvo nurodyta, kad nustatytas galimai ANK 110 straipsnį atitinkantis pažeidimas. B. B. atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą. Be to, patikrinimas atliktas pagal jo paties atstovo 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimą NŽT apie valstybinės žemės galimą naudojimą (užėmimą) asmeninių poreikių tenkinimui, kuriuo prašoma atlikti patikrinimą. Taigi, iš esmės B. B. turėjo galimybę žinoti apie jam pradedamą administracinio nusižengimo teiseną. ANK 573 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą. Būtent tokiu būdu B. B. buvo išsiųstas 2020 m. spalio 8 d. pranešimas kviečiant jį atvykti 2020 m. spalio 30 d. į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl aplinkybių nustatymo ir galimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.

Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytos ANK 577 straipsnyje nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos (dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, duoti paaiškinimus, teikti raštu ar el. paštu paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir kt.). Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta ir byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalavo jo atžvilgiu pradėtą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nepateikė tokio prašymo Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Be to, B. B. nuo proceso pradžios naudojosi profesionalia teisininko pagalba, taigi turėjo galimybę išsiaiškinti savo teises bei ginti interesus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog B. B. iš esmės buvo tinkamai informuotas apie tai, jog jis galimai padarė administracinį nusižengimą ir, kad dėl to Institucijoje, o vėliau ir teisme, bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Tačiau, jis nesidomėjo tolesne šios bylos eiga Institucijoje ir jos baigtimi. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina jo nepakankamą suinteresuotumą administracinio nusižengimo bylos baigtimi.

Kita vertus, B. B. atstovės prašymu Institucija pakartotinai išsiuntė visus dokumentus dėl B. B. skirtos administracinės baudos, o teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti. Taigi B. B. teisė ginčyti priimtą jam nepalankų procesinį sprendimą buvo užtikrinta.

Nepaisant to, teismas pažymi ir tai, kad ateityje Institucija turėtų kreipti didesnį dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų bylos teisena būtų vykdoma tiksliai vadovaujantis teisės normomis, kurios ją reguliuoja.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

Taigi, bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šioje byloje jie yra pakankami B. B. kaltei įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nustatyti.

Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažintini ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytoje vietoje pastatyta tvora. Tai fiksuota 2020 m. spalio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte, fotonuotraukose. Tačiau skunde ginčijama, kad tvorą statė ne B. B., nes ji, pareiškėjo teigimu, ten stovėjo seniai ir ji pastatyta ne valstybinėje žemėje.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutartimi yra išnuomotas D. A. A., B. B. ir A. L.. Iš 2020 m. spalio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) , Neringoje, naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad už žemės sklypo, šiaurinėje pusėje, valstybinėje žemėje, įrengtu daržu, kuris aptvertas tvora, naudojasi B. B.. Tai nurodė kita žemės sklypo nuomininkė D. A. A., to neginčijo ir pats patikrinime dalyvavęs B. B.. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas nesirašė patikrinimo akto tik dėl to, kad nesutiko su D. A. A. paaiškinimu, jog šiltnamis yra pastatytas prieš 50 metų, bet ne dėl to, kad nurodyta, jog jis naudojasi įrengtu daržu, kuris aptvertas tvora. 2020 m. rugsėjo 2 d. B. B. ir A. L. atstovo pranešime NŽT taip pat nurodoma, kad D. A. A. galimai yra užėmusi ir naudojasi greta žemės sklypo esančia valstybine žeme, ten pastatydama šiltnamį, metalinę rūkyklą ir vagonėlius. Apie tai, kad šis asmuo būtų pastatęs tvorą ir įsirengęs daržą, nenurodoma. Taigi, darytina išvada, kad daržu naudojasi būtent B. B.. Iš IĮ „Geometrica“ 2012 m. gruodžio 28 d. parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Neringa, plano, matyti, kad plane pažymėtos šio sklypo koordinatės, o administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytas valstybinės žemės sklypas aiškiai pažymėtas už plane nurodomų sklypo ribų. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos 2013 m. spalio 8 d. rezoliucija suderintos tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, ribos, kurias apibrėžė sklypo koordinatės, tačiau tai nesuteikė teisės naudotis neišnuomotu valstybinės žemės sklypu, esančiu už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa, ribos. Domenų, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis valstybine žeme, esančia už išnuomoto žemės sklypo, ribos, nepateikta. Taigi, neabejotina, jog daržas buvo įrengtas ir tvora pastatyta valstybinėje žemėje už išnuomoto žemės sklypo ribos.

Skunde ginčijama, kad tvorą pastatė pareiškėjas B. B., tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad sudarant žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, jame būtų įregistruoti kitos paskirties inžineriniai statiniai – tvora. Be to, ji nefiksuota ir 2004 m. lapkričio 22 d. plane. Kaip matyti iš Institucijos pateiktų elektroninės svetainės www.geoportal.lt duomenų, ginčo valstybinės žemės dalimi pradėta naudotis 2010-2015 metais. Aptverta valstybinės žemės dalis pažymėta IĮ „Geometrica“ 2012 m. gruodžio 28 d. parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa, plane, vaizduojant faktinę sklypo padėtį. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad valstybine žeme buvo pradėta naudotis būtent tada, kai žemę (duomenys neskelbtini), Neringa, pradėjo valdyti B. B. ir jo sutuoktinė A. L..

Kita vertus, pagal teismų praktiką savavališkas žemės užėmimas konstatuojamas ne tik tada, kai žemė užtveriama tvora ar kitu būdu ir į ją nebegali patekti sklypo savininkas ir kiti asmenys, bet ir tada, kai tokia žemė yra užimama kitokiu būdu, pvz., ji apariama, užsėjama ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-1330/2010, N575-362/2012). Vadinasi, užėmimo faktui patvirtinti pakanka, kad žemė būtų užsėta ne savininko, o kito asmens. Pareiškėjo atstovė teisme tvirtino, kad valstybinėje žemėje nėra įrengtas daržas, ten sėjamos tik prieskoninės žolelės, tačiau tokie teiginiai tik patvirtina, kad daržas valstybinės žemės dalyje, kuri pareiškėjui neišnuomota, yra, ir jį užėmęs bei juo naudojasi būtent pareiškėjas. Be to, aplinkybę, jo pareiškėjas savavališkai buvo užėmęs valstybinę žemę ir ja naudojosi be teisėto pagrindo sustiprina ir tai, kad įrengtą tvorą iš užimto sklypo pašalino pats pareiškėjas (ar jo pasitelkti asmenys).

Įvertinęs aptartus bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas B. B. valstybinėje žemėje užtvėrė tvorą ir įrengė daržą, nors ir suvokė, jog žemė jam nepriklauso. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, šie veiksmai laikytini savavališku žemės užėmimu, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo tinkamai nustatyti visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties elementai, taip pat ir nusižengimą padariusio B. B. kaltė bei tyčia. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad B. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Institucija pareiškėjui B. B. paskyrė nusižengimo padarymo metu galiojusios ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, konstatavusi, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Tačiau Institucija neįvertino, kad B. B. nusižengimo fiksavimo metu buvo vyresnis nei 65 metų (jam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo 79 metai), ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog B. B. nuo 2021-08-24 neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, atitinkantis vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Nors ši aplinkybė atsirado jau po nusižengimo fiksavimo, tačiau teismas taip pat į šią aplinkybę atsižvelgia, svarstydamas pareiškėjui paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą. Byloje B. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kad asmuo anksčiau baustas už teisės pažeidimus. Institucijos atstovas posėdžio metu patvirtino, kad tvora išardyta, tai yra, savavališkai užimta žemė atlaisvinta, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti nuotrauka. Negrįžtamų padarinių valstybei savo veiksmais pareiškėjas nesukėlė. Pareiškėją B. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusios ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje numatytos dvi administracinių nuobaudų rūšys – įspėjimas bei bauda nuo 300 iki 560 eurų. B. B. padaryto administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcija administracinės nuobaudos – įspėjimo - nenumatė. ANK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Įspėjimas yra švelnesnė administracinė nuobauda negu bauda, todėl naujos redakcijos ANK 110 straipsnio 1 dalis lengvina B. B. teisinę padėtį. Skundžiamas Institucijos nutarimas yra neįsiteisėjęs, juo paskirta nuobauda nėra įvykdyta.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padaryto nusižengimo pobūdį, B. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai B. B. bus pasiekti pritaikius ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatą ir paskyrus nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusios ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje numatytą švelniausią administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo B. B. atstovės skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-729-2021 pakeičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo B. B. atstovės advokatės Indrės Selvestravičiūtės skundą tenkinti iš dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-729-2021 pakeisti ir B. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.