Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos, UAB „Albektus“, IĮ „Geometrica“ atstovai ir tretieji suinteresuoti asmenys A. L. ir B. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant nurodytiems proceso dalyviams (jų atstovams).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V13-620, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V13-620 patvirtino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b.l. 17) (toliau – ir Planas). Plano tikslas - suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) yra suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai (b.l. 19). Pareiškėja D. A. A. yra vieno buto savininkė, kuris yra minėtame gyvenamajame name, kiti du butai priklauso bendraturčiams UAB „Albektus“, B. B. ir A. L. (b.l. 16). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ir tame pačiame žemės sklype esantys ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2009 m. birželio 9 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1133 nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas kultūros vertybių registre – 16012, o nekilnojamojo turto objektai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), unikalus kodas kultūros vertybių registre – 16012 (b.l. 19-21).

1996 m. spalio 4 d. Kultūros vertybės teritorijos ribų plane, patvirtintame Kultūros paveldo centro direktoriaus įsakymu, buvo nustatytas 0,408 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plotas (b.l. 10). Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo turto kultūros paveldo vertinimo taryba 2009 m. birželio 9 d. aktu Nr. KPD-RM-1133 patikslino nekilnojamosios kultūros vertybės duomenis, apibrėždama teritorijos ribas (plotas 4012 kv. m.). 2012 m. spalio 30 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba aktu Nr. KPD-RM-1133/1 (b.l.122 – 125) apibrėžė kultūros vertybės teritorijos ribas ir plotą (3773 kv. m.) pagal koordinačių sistemą (b.l.125). 2013 m. gruodžio 13 d. Neringos savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 0.3773 ha žemės sklypo plotas prie pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių statinių. Pareiškėja nesutinka ginčijamu įsakymu patvirtintu žemės sklypo planu, teigdama, kad nepagrįstai žemės sklypo plotas sumažintas nuo 0,408 ha iki 0,3773 ha bei nepagrįstai į sklypo plotą nebuvo įtrauktas vakarinėje sklypo dalyje esantis privažiavimo kelias, kuriuo naudojasi UAB „Albektus“, A. L. ir B. B. Teigia, jog pasirašydama žemės sklypo plano sprendinių brėžinyje manė, kad žemės sklypas yra formuojamos tokio dydžio, koks buvo nustatytas minėtu 1996 m. spalio 4 d. Kultūros paveldo centro direktoriaus įsakymu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. 132-6677 redakcija), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. 76-3833 redakcija), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (2013 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. 36-1726 redakcija), 2010 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojęs iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 41 punktas nurodo, kad teritorijų planavimas atliekamas nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalis teigia, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentai yra miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintame Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad šis Aprašas nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį, teritorijose, kai Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Minėto Aprašo 2 punkte numatyta, kad žemės sklypo planas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Žemės įstatymu, kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina Aprašo 6 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kai žemės sklypai formuojami ar pertvarkomi kultūros paveldo objektų teritorijose, vadovaujamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra žemės sklypo, kuriame registruota nekilnojamoji kultūros vertybė ir jos teritorija, Planas, todėl aktualu yra apibrėžti kultūros paveldo objekto sampratą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 25 punkte numatyta, jog paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas, o to paties straipsnio 32 punktas nustato, jog saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 12 d. Neringos savivaldybėje gautas UAB „Albektus“ generalinės direktorės A. L. ir B. B. prašymai leisti pradėti rengti valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V13-6 leido pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir pavedė Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui (toliau – ir Architektūros skyrius) parengti preliminarią minėto žemės sklypo schemą ir nustatyti Plano rengimo reikalavimus (b.l. 74). Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2011 m. sausio 5 d. raštu Nr. (4.16)V15-29 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį siekdamas gauti tarnybinės pagalbos nustatant kultūros paveldo apsaugos apribojimus minėto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimui (b.l. 47). Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2011 m. vasario 9 d. raštu Nr. (102-12)SKI-13 informavo Architektūros skyrių, kad planuojamame žemės sklype yra registruota nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė (unikalus vertybės kodas 16012), kuri yra pripažinta saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui (b.l. 44). 2011 m. balandžio 29 d. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius nustatė Plano rengimo reikalavimus Nr. AS5-2, kurių 11.1 punkte pažymėta, kad sklypo riba formuojama atsižvelgiant į valstybės saugomo kultūros objekto teritorijos ribas bei valstybinio miško plotą; 11.3 teigia, jog žemės sklypo planas turi būti derinamas su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu bei visais gyvenamo namo bendraturčiais, o tikslus apsaugos zonų plotas turi būti nustatytas rengiant sprendinių brėžinį (b.l. 55).

Kaip jau minėta, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei ir šio sklypo plano tikslas buvo suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti. Aprašo 28 punktas numatė, kad, kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.1 punkte nurodytu atveju (t.y. suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti), plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus ir (ar) naudotojus ir gretimų žemės sklypų savininkus ir (ar) naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Jeigu statinių savininkų ir (ar) naudotojų ir gretimų žemės sklypų savininkų ir (ar) naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ir naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį galima susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai. Aprašo 31 punktas nustato, „asmenys supažindinti su žemės sklypo planu, jeigu žemės sklypo plane yra šių asmenų parašai“. Toliau Aprašo 32 punktas teigia, kol susipažįstama su parengtu žemės sklypo planu, savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl jo, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus arba išsiųsti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po to, kai baigiasi susipažinimo laikas.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog planavimo organizatorius Neringos savivaldybės administracija savo internetinėje svetainėje 2012 m. balandžio 25 d. informavo apie parengtą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad pasiūlymus dėl plano sprendinių galima teikti raštu iki 2012 m. gegužės 15 d. (b.l. 83). Pareiškėja skunde nurodo, kad ji 2013 m. spalio 14 d. kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę prašydama laikyti negaliojančiu jos 2013 m. birželio 9 d. raštišką derinimą Plano sprendinių brėžinyje ir mano, jog šį prašymą pagal jo prasmę ir tikslą galima laikyti planavimo pasiūlymu, nes jį pareiškėja pateikė prieš du mėnesius iki Plano oficialaus patvirtinimo. Aprašo 28 punkte numatyta, jog pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį galima susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus. Neringos savivaldybė savo internetinėje svetainėje nurodė, kad susipažinti su Planu ir pateikti dėl jo pasiūlymus galima nuo 2012-04-25 iki 2012-05-15, t.y. 15 darbo dienų. Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjos argumentus, rašytinius bylos įrodymus ir teisinį reglamentavimą konstatuoja, jog atmestini D. A. A. teiginiai, kad jos 2013 m. spalio 14 d. prašymą galima laikyti planavimo pasiūlymu.

Vertinant šią situaciją būtina pažymėti, kad pareiškėja kelia klausimą dėl viešojo svarstymo procedūrų, keliamų visuomenės informavimui, pažeidimų, kad nebuvo tinkamai informuota apie parengtus teritorijų planavimo sprendinius. Žemės sklype, kuriam rengiamas planas, pareiškėja nuosavybės teise valdo statinius ir jų dalis, todėl ji apie parengtą planą turėjo būti informuota ne pagal Aprašo 26 punkto, o pagal 28 punkto nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, rengiamu žemės sklypo planu siekta suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (Aprašo 4.1 punktas). Tokiu atveju pagal Aprašo 28 punktą plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus ir (ar) naudotojus ir gretimų žemės sklypų savininkus ir (ar) naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios ar buveinės adresais, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Pagal Aprašo 31 puntą asmenys supažindinti su žemės sklypo planu, jeigu sklypo plane yra šių asmenų parašai. Iš žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui sprendinių brėžinio nustatyta, kad pareiškėja su planu supažindinta 2013 m. birželio 9 d. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie parengtą planą yra nepagrįsti.

Aprašo 33 punktas taip pat numato, kad žemės sklypo plano rengėjas planą ir dokumentus, įrodančius, kad Aprašo 28–30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms. Kadangi nagrinėjamu atveju, minėtame žemės sklype esantys nekilnojamojo turto objektai yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą/nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), todėl šiuo atveju aktualus yra ir Aprašo 34 punktas, kuris teigia, jeigu žemės sklypas formuojamas ar pertvarkomas kultūros paveldo objektų ar vietovių, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga arba kurie paskelbti saugomais valstybės, teritorijose ir jų apsaugos zonose, tada žemės sklypo planas derinamas su savivaldybės vyriausiuoju architektu, valstybinės žemės patikėtiniu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, o 34.6 nustato, jeigu žemės sklypas formuojamas saugomose teritorijose (valstybinių ir biosferos rezervatų, nacionalinių ar regioninių parkų ribose) – žemės sklypo planas derinamas su saugomos teritorijos direkcija (Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, kai nėra saugomos teritorijos direkcijos). 36 punktas nurodo, jog žemės sklypo planas laikomas suderintu, kai yra derinimo įrašas sprendinių brėžinyje arba teigiamas rašytinis atsakymas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis 1 punktas reglamentuoja, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas. To paties įstatymo 22 straipsnio 9 dalis nustato, jeigu planuojamoje teritorijoje yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus turi būti konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu. Pagal minėtas nuostatas akivaizdu, kad siekiant, jog saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos – sutikimas.

Minėta, jog planuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra registruota nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė, kuri yra pripažinta saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Kaip matyti iš bylos duomenų Plano rengėjas IĮ „Geometrica“ 2011 m. rugsėjo 14 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai pateikė žemės sklypo planą, kurio bendras plotas buvo 0,6222 ha (b.l. 56, 105-106). Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. SI-(6.12-765) nepritarė rengiamam Planui, nes rengiamo sklypo ribos nesutapo su nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos riba (b.l. 57). IĮ „Geometrica“ 2012 m. vasario 7 d. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai pakartotinai pateikė derinti žemės sklypo planą, kurio bendras plotas buvo 0,3773 ha (b.l. 108-109). 2012 m. kovo 2 d. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija Planui pritarė, tačiau atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo brėžinys turi būti suderintas su visais žemės naudotojais (b.l. 60). Svarbu pažymėti, kad IĮ „Geometrica“ prašymą suderinti Planą pateikė ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tačiau institucija 2012 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (12.53)241-46 Plano nederino, ir kaip vieną iš nederinimo argumentų nurodė, jog planuojamos žemės sklypo ribos nesutampa su kultūros vertybės ribomis bei pažymėjo, kad sprendinių brėžinyje nėra nė vieno iš savininkų parašo (b.l. 58). Plano rengėja atsižvelgusi į Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio argumentus parengė naują Planą. Byloje esančiame žemės sklypo plano sprendinių brėžinyje matyti, kad Planas 2013 m. sausio 10 d. buvo suderintas su UAB „Albektus“, B. B. ir A. L., o 2013 m. birželio 9 d. ir su pareiškėja D. A. A. (b.l. 16). Plano sprendinių brėžinyje yra visų bendraturčių parašai, kaip tai numato Aprašo 31 punkto reikalavimus. Plano sprendinių brėžinyje esant visų bendraturčių parašams, IĮ „Geometrica“ 2013 m. liepos 9 d. dar kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, kuris 2013 m. liepos 17 d. raštu Nr. (12.53KL)2KL-1611 Planą suderino (b.l. 46).

Pareiškėja skunde nurodo, jog žemės sklypo sprendinių brėžinyje pasirašė, nes manė, kad žemės sklypas formuojamas tokio dydžio, koks buvo nustatytas minėtame 1996 m. spalio 4 d. Kultūros paveldo centro direktoriaus įsakymu, patvirtintame kultūros vertybės teritorijų plane, t.y. 0,408 ha. D. A. A. pažymi, jog susipažinusi su Planu nesuprato ir jai nebuvo išaiškinta, kad žemės sklypo plotas bus sumažintas dar labiau, t.y. iki 0,3773 ha. Teigia, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas, o taip pat dėl sveikatos problemų pareiškėja aiškiai nesuprato, kas buvo nustatyta žemės sklypo sprendinių brėžinyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja pasirašydama žemės sklypo plano sprendinių brėžinyje išreiškė savo laisvą valią. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, jog ji buvo verčiama pasirašyti Plano sprendinių brėžinyje, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai buvo daromas psichologinis spaudimas ar būtų siekiama ją suklaidinti. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos skundo argumentus, kuriais ji teigia, kad žemės sklypo sprendinių brėžinyje pasirašė dėl suklydimo, nesuprasdama, jog savo parašu patvirtina, kad sutinka su Plane numatytomis žemės sklypo ribomis.

Pareiškėja D. A. A. taip pat nurodo, jog nesutinka su tuo, kad Plano sprendinių brėžinyje rytinėje sklypo pusėje per visą sklypą nutiestas keliukas yra įtrauktas į žemės sklypo plotą, o kitas – vakarinėje pusėje esantis kelias, kuriuo naudojasi bendraturčiai, liko už teritorijos ribų. Sprendžiant šį pareiškėjos argumentą svarbu išanalizuoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme reglamentuotas aktualias sąvokas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, kas yra kultūros paveldo objektai – tai pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose ar jų dalyse esantys statiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. To paties straipsnio 15 dalis nustato, kas yra kultūros paveldo objekto teritorija – tai kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Vadinasi, nekilnojamoji kultūros vertybė turi ir jai naudoti priskirtą teritoriją – žemės sklypą, kuriai taip pat taikomi įstatymų nustatyti apsaugos reikalavimai. Kaip jau minėta, nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas ir jo teritorija adresu (duomenys neskelbtini) yra kultūros vertybė, 1996 m. įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kodas 16012, S177. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. (7.12.-KL)2KL-304 (b.l. 121) atsakė į pareiškėjos atstovės advokatės Vidos Šeikienės 2014 m. vasario 6 d. prašymą Nr. 8 (b.l. 119), kuriuo nurodyta, jog apie teritorijos ribų pakeitimą, adresu (duomenys neskelbtini), D. A. A. nebuvo informuota, kadangi tai nėra privatus žemės sklypas, nes minėtos žemės valdytojas yra Neringos miesto savivaldybė. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri pagal Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį turi teisę apibrėžti kultūros paveldo teritorijos ribas, 2012 m. spalio 30 d. aktu Nr. KPD-RM-1133/1 (toliau – ir Aktas) patikslino kultūros paveldo objekto duomenis, apibrėždama naujas teritorijos ribas, t.y. 0,3773 ha. Minėtame akte detaliai apibrėžtos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos, nurodytos jos koordinatės ir nustatytas bendras 3773 kv. m. plotas. Toks nekilnojamojo turto objekto teritorijos ribų pakeitimas buvo reikalingas siekiant koreguoti kultūros paveldo objekto teritorijos ribas pietrytinėje pusėje sutapatinant jas su įvažiavimo į Preilą kelio apsaugos zona (b.l. 122-125).