Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, įsiteisėjus nuosprendžiui, dienos.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 8 d. 23.25 val. iki 2023 m. balandžio 9 d. 12.35 val., t. y. 1 (vieną) dieną.

Procesas, pradėtas pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 181,01 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, nutrauktas.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 7 d., nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. K. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 181,01 Eur sumai, esančias banko AS „Luminor bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuspręsta daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Ineta Žilinskienė prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. K., jo gynėja advokatė Rita Roščenkovienė ir nukentėjusioji E. K. (buvusi pavardė V.) prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. K. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo skirti jam minimalią laisvės atėmimo bausmę arba arešto bausmę.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K- 390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). D. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas aštuonis kartus, ne kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (paleistas 2022 m. liepos 22 d.), atlikus bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 147- 161). Šie duomenys patvirtina, kad D. K. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. D. K. sistemingai daro administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat ir nesumokėtų baudų (1 t., 187-197). Nuteistasis dažnai vartoja alkoholį, pripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui, kas įtakoja jo neteisėtus veiksmus, todėl kreipėsi į savo šeimos gydytoją su prašymu išduoti siuntimą į (duomenys neskelbtini), nes jo sveikatos istorijoje yra nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu nurodo, jog nuteistasis turi siekį pakeisti netinkamus savo gyvenimo įpročius ir nebepriklausyti nuo alkoholio bei daugiau nebenusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis turėjo galimybę anksčiau kreiptis dėl gydymo, imtis veiksmų keičiant savo netinkamą ir aplinkiniams pavojų keliantį elgesį teigiama linkme, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo, gydymą pradėjo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis (2 t., b. l. 130). Kadangi D. K. prisipažino kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

12. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja ir su ja susituokė, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Todėl tai, kad D. K. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir laisvės apribojimo bausmė, taip pat buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. K. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, nuteistajam paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. teisiamas jau devintą kartą, išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, už nusikaltimą žmogaus sveikatai teisiamas nebe pirmą kartą, paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra laikomas per didelis. Priešingai, švelnesnės – prašomos laisvės atėmimo bausmės minimaliam terminui – paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo D. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

13. Nepagrįstas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog lengvinančių D. K. atsakomybę aplinkybių byloje yra nustatyta daugiau nei jo atsakomybę sunkinančių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir anksčiau aptartų aplinkybių, buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmę nuteistajam D. K..

14. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimo, D. K. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatų ir tinkamai argumentavo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo negalimumą.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.