Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės atstovėms D. I., advokatei Onai Gailiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Steel Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos autoremonto įmonė“ dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovės – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog UAB „Baltic Steel Group“ 2015-01-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui tikrinant įmonės sandorius nustatyta, kad 2014 m. spalio 21 d. ir 2015 m. sausio 15 d. UAB „Baltic Steel Group“ sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktus su atsakove UAB „Kretingos autoremonto įmonė“, kuriais užskaitė 56 087,14 Eur (193 657,68 Lt) ir 1 211,40 Eur UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ įsiskolinimą UAB „Baltic Steel Group“.

Sandoris ginčijamas CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2012).

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

2014 m. spalio 21 d. ir 2015 m. sausio 15 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktus ginčija bankroto administratorius. Jis, gindamas BUAB „Baltic Steel Group“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus, teikė ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme, nurodydamas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia visų kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. birželio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-262/2008). Bankrutuojančios įmonės administratorė ĮBĮ nustatyta tvarka atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesams ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu turi teisę prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, jog pirmoji iš actio Pauliana taikymo sąlygų (kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė) nagrinėjamu atveju egzistuoja. Nenustatyta, kad bankroto administratorius būtų pažeidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškovės nuomone, įmonei esant nemokiai, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui. Atsakovė nesutikdama nurodo priešingai, kad šiais sandoriais ieškovei buvo sudarytos sąlygos neatlygintinai naudotis turtu, kuris nuosavybės teise jau priklausė jai, ir vykdyti savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Iš byloje esančio 2013-12-31 balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 2 036 682 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 2 023 466 Lt (t. 1, b. l. 39). Iš 2014-09-30 balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 2 030 235 Lt, mokėtinos sumos sudarė 3 655 002 Lt (t. 1, b. l. 36). Iš 2014-12-31 balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 1 377 753 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 3 544 253 Lt (t. 1, b. l. 49). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2014 m. įmonė patyrė 2 179 716 Lt nuostolį. Nors atsakovė ir teigia, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu vykdė įprastą ūkinę veiklą, ši veikla netgi buvo suaktyvėjusi, tačiau duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį ginčo sandorių sudarymo metu, visuma paneigia atsakovės argumentus ir rodo, kad ieškovė faktiškai buvo nemoki. Pažymėtina, kad ieškinys iškelti bankroto bylą įmonei pateiktas teismui tuoj po pirmojo sandorio sudarymo (ginčijamas sandoris sudarytas 2014 m. spalio 21 d., įmonės vadovas ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teismui pateikė 2014-12-19), o antrasis ginčijamas sandoris sudarytas jau prasidėjus pasirengimui nagrinėti bankroto bylą teisme. Atsakovė nurodė aplinkybę, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Baltic Steel Group“ iš dalies atsiskaitinėjo tiek su ja, tiek su kitais kreditoriais, tačiau teismui sprendžiant klausimą dėl įmonės kreditorių teisių pažeidimo svarbu įvertinti ne tai, ar įmonė ginčo sandorių sudarymo metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, bet ar po ginčo sandorių sudarymo įmonės turtas tiek sumažėja, jog nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-517/2013). Byloje esantis ieškovės sąskaitos išrašas (t. 2, b. l. 59–63) įrodo, jog įmonė ginčo sandorių sudarymo metu vykdė atsiskaitymus, tačiau tik šie duomenys, nevertinant jų kartu su įmonės turimo turto verte ir visų įsipareigojimų kreditoriams mastu, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė ginčo sandorių sudarymo metu buvo moki, kadangi faktinis įmonės nemokumas nustatomas įvertinus jos atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodyto turto ir įsipareigojimų santykį. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad sudarius ginčijamus sandorius, įmonė neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, tokiu būdu buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių, kuriems mokėjimo terminai jau buvo suėję (darbuotojų, VMI ir kt.), teisės. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-20/2013).

Atsakovės argumentai, kad sudarytais sandoriais buvo sumažintos ieškovės skolos, atsiradusios iš 2013 m. sudarytos patalpų nuomos sutarties, todėl buvo ekonomiškai naudingas ieškovei, vertintini kritiškai. Vertinant sandorio ekonominį naudingumą būtina atsižvelgti į tai, kad pagal ginčo sandorius atsakovė gavo įrengimus, kuriais iki šiol disponuoja, tokiu būdu sumažindama savo skolas, tai taip pat patvirtina pirmumo suteikimą vienam iš kreditorių, nesilaikant proporcingumo principo kitų kreditorių atžvilgiu.

Dėl sandorių šalių (ne)sąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2012 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2012).

Byloje esantys duomenys – balansai, akcininkų susirinkimų protokolai, pranešimai (t. 1, b. l. 17, 19, 36–37, 39–40, 67, 68) – patvirtina, kad įmonės akcininkai ir vadovas ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojo apie prastą UAB „Baltic Steel Group“ finansinę padėtį, negalimumą vykdyti sutartinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Ieškovė atsakovės nesąžiningumą kildina iš aplinkybės, kad abi šalys tarpusavyje yra susijusios per akcininkus, darbuotojus ir vadovus.

Atsakovė atsikirsdama nurodo, jog byloje nėra sąlygų, numatytų CK 6.67 straipsnio 7 punkte. Todėl negali būti preziumuojamas šalies nesąžiningumas.

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad byloje nėra CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatytų sąlygų, nes ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Baltic Steel Group“ komercijos direktorius K. M. nebebuvo atsakovės 77,93 proc. akcijų savininkas, o UAB „Baltic Steel Group“ akcininkė D. I. nebebuvo atsakovės darbuotoja. Tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad jis, būdamas UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ akcininkas, kartu su kitais asmenimis 2013 m. dalyvavo įsteigiant UAB „Baltic Steel Group“, nuo šios įmonės įsteigimo tapo jos komercijos direktoriumi ir joje dirbo, iki buvo iškelta bankroto byla. Liudytojas S. I., būdamas atsakovės vadovės sutuoktinis, nuo 2014-09-02 tapęs UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ pagrindiniu akcininku ir pagal įgaliojimą turėjęs teisę atstovauti savo dukrai D. I. ieškovės akcininkų susirinkime, teismo posėdyje detaliai paaiškino, kad jis irgi yra buvęs atsakovės vadovas, nuolat bendravo su ieškovės vadovu, jo iniciatyva ieškovė buvo įspėta dėl skolos dengimo, tačiau patalpų nuomos sutartis nebuvo nutraukta tikint ieškovo vadovo pažadais, kad skola bus grąžinta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-94/2010). Todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus, ypač liudytojo S. I. kaip verslininko nurodytą jo 20 metų verslo praktiką bei byloje esančioje 2014-10-15 ieškovės Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje šio asmens parašą (pasirašė kaip UAB „Baltic Steel Group“ turto savininkas) (t. 2, b. l. 70–77), daro išvadą, kad ginčijamų sandorių sudaryme dalyvavusių asmenų sąžiningumas, kaip actio Pauliana tenkinimo sąlyga, yra paneigtas.

Dėl sandorių privalomumo

Sprendžiant klausimą dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi ir pan. Byloje atsakovė teigia, jog ginčijamus sandorius buvo privaloma sudaryti, ši pareiga kilo iš sutartinių santykių.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Sutartis). Joje šalys susitarė, jog atsakovė iki 2016-05-02 išnuomoja ieškovei patalpas ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovė patalpų pritaikymui ieškovei taip pat suteikė 85 000 Lt kreditą, kurį ieškovė privalėjo grąžinti iki 2013-12-31. Sutarties 8.4 punkte numatyta, jeigu nuomininko įsiskolinimas tris mėnesius iš eilės bus didesnis negu 150 000 Lt, tai nuomininkas perduoda (parduoda) nuomotojui įrenginius už skolos sumą pagal suderinimo aktą. Suderinus perimamų įrenginių vertę, nuomininkas išrašo sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 29–32). Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė nuo pat Sutarties pasirašymo tik iš dalies vykdė savo prievoles, t. y. nustatytu terminu negrąžino suteiktos 85 000 Lt paskolos, vėlavo mokėti nuompinigius ir kitus mokėjimus. Tačiau atsakovė nepasinaudojo galimybe kitu būdu spręsti skolų, kylančių iš Sutarties, išieškojimo klausimo. Todėl yra pagrindas teigti, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamų tarpusavio skolų užskaitymo aktų sudaryti neprivalėjo.

Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu yra būtinas visų actio Pauliana sąlygų egzistavimas, o išdėstytos aplinkybės ginčijamų sandorių, kuriais, kaip nustatyta, užskaitytas 56 087,14 Eur (193 657,68 Lt) ir 1 211,40 Eur UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ įsiskolinimas UAB „Baltic Steel Group“, esant nustatytoms kitoms sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygoms, pripažįstami negaliojančiais.

Dėl restitucijos taikymo

Sandorį pripažinus negaliojančiu, sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas. Ieškovės teigimu, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais taikytina restitucija ir jai iš atsakovės priteistina 57 298,54 Eur suma. Atsakovės teigimu, toks reikalavimas yra nesąžiningas ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad iš jos galėtų reikalauti grąžinti turtą tik natūra, o ne piniginę kompensaciją, bet teismo posėdžio metu nurodė, kad restitucija visai negalima.

Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009).

Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.4 punkte numatyta, jeigu nuomininko įsiskolinimas tris mėnesius iš eilės bus didesnis negu 150 000 Lt, tai nuomininkas perduoda (parduoda) nuomotojui įrenginius už skolos sumą pagal suderinimo aktą. Suderinus perimamų įrenginių vertę, nuomininkas išrašo sąskaitą faktūrą. Byloje esatys dokumentai – ieškovės Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita (t. 2, b. l. 70–77), PVM sąskaita faktūra Nr. 1300171 (t. 1, b. l. 17a–18) – patvirtina, kad atsakovei įrenginiai buvo parduoti, tačiau pastaroji už juos nesumokėjo, todėl nepagrįsti yra atsakovės argumentai, kad restitucija gali būti nukreipta į įrenginius, o ne į pinigus. Todėl iš atsakovės, taikant restituciją, priteistina 57 298,54 Eur suma, t. y. ginčo sandoriais užskaitytų reikalavimų į ieškovę piniginė išraiška.

Dėl procesinių palūkanų

LR CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-03-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši byla nagrinėjama BUAB „Baltic Steel Group“ ieškinio pagrindu, tačiau tai nedaro įtakos atsakovės pareigai sumokėti už ieškinio padavimą žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovės mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 1 435 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovės taip pat priteistinos pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) ir ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 936 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 91–93).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis 3K-3-533/2008). Nustatyta, kad ieškovės atstovas ruošė ieškinį, už kurį gali būti priteista 3 MMA (Rekomendacijų redakcijos, galiojusios iki 2015-03-20, 8.2 p.) ir dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, (kurių bendra trukmė yra 3 val. 40 min), už tai galima maksimaliai priteisti 250 Eur (Rekomendacijų redakcijos, galiuojančios nuo 2015-03-20, 7 p., 8.19 p.). Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų mastą ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei priteisti prašomas advokato atstovavimo teisme išlaidas, todėl jos mažintinos iki 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2014 m. spalio 21 d. ir 2015 m. sausio 15 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktus, sudarytus tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Steel Group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“, negaliojančiais.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Steel Group“, įmonės kodas 302309913, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“, įmonės kodas 164111459, 57 298,54 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 54 centus) skolą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 57 298,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-03-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Steel Group“, įmonės kodas 302309913, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“, įmonės kodas 164111459, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“, įmonės kodas 164111459, 1 435 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 9,06 Eur (devynis eurus 6 centus) pašto išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“ turto areštą, taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-18 nutartimi palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.