Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku, faktinė gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę (2017 m. lapkričio 17 d. paleistas atlikus bausmę); 2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 28 parų arešto bausme ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (2018 m. birželio 1 d. paleistas atlikus bausmę, 2018 m. lapkričio 14 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro);

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 34 parų arešto bausme (2021 m. rugpjūčio 2 d. paleistas atlikus bausmę), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui.

Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gruodžio 7 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu pargriovė J. A., ko pasekoje ji griūdama dešine ranka trenkėsi į krėslą, tuomet atsisėdo nukentėjusiajai ant krūtinės, kojomis spaudė jos kaklą, ranka sugriebęs jai už veido spaudė burną taip padarydamas nukentėjusiajai linijinį odos įdrėskimą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje ir taip nežymiai sutrikdė J. A. sveikatą.

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kadangi nukentėjusioji buvo agresyviai nusiteikusi. Teigia, kad jis jai buvo užstojęs televizorių, o ji paprašė, kad jis išeitų. Jis norėjo užkąsti, todėl pasiėmė valgyti konservus, bet ji norėjo paruošti kitą valgį, taip žodis po žodžio ir įvyko konfliktas. Parodė, kad nukentėjusioji jį koridoriuje pastūmė, jis trenkėsi su galva į sienos kampą, jį pradėjo pykinti, todėl paprašė išvežti į ligoninę. Kadangi norėjo normaliai su ja pakalbėti, jam reikėjo kažkaip nukentėjusiąją paguldyti, užsėsti, užspausti rankas su keliu, todėl koridoriuje ją laikydamas paguldė, todėl ji susitrenkti negalėjo. Tačiau ji kažkaip išsilaisvino ir nubrozdino jam akį iš vienos pusės. Ji bandė priešintis, todėl jam reikėjo panaudoti jėgą, nes norėjo ją sutramdyti, kitaip būtų likęs be akių. Mano, kad jo jėga galėjo sukelti jai skausmą. Tuomet jis vėl sugavo jos ranką, tačiau paleido kairę ranką, kuria gavo smūgį. Tada nukentėjusioji norėjo susitarti geruoju ir jis nuėjo į virtuvę, galvojo parūkys, pašnekės, tačiau ji tuo pasinaudojo, išbėgo ir iškvietė policiją. Kadangi jis manė, kad nieko blogo nepadarė, nebėgo nuo policijos, galvojo viską paaiškins. Konflikto metu nukentėjusioji pagalbos nesišaukė. Teigia jai burnos nedengęs ir netrenkęs 5 kartus. Šoko būsenoje ji galėjo pasakyti viską. Jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą apžiūrai. Pasakė, kad jam buvo trenkta mėsai mušti plaktuku, nes jam atrodė, kad ji norėjo tai padaryti, bet taip nebuvo. Konfliktas kilo dėl konservų, dėl to, kad jis buvo per daug išgėręs ir, kad užstojo jai televizoriaus ekraną. Teigia, kad konflikto metu keliais buvo prispaudęs jos rankas, tačiau kaklo nespaudė ir jos nedusino. Nurodytus veiksmus jis atliko tik dėl to, kad pati mama jį užsipuolė, o jis gynėsi.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad Denisas baigė KTU ir pradėjo dirbti nuo 16 metų geroje brigadoje. Su bendradarbiais pradėjo gerti, kai atsirado S., jis atiminėjo jo darbo užmokestį, D. pradėjo vartoti narkotikus ir nuo to viskas prasidėjo. Ką kaltinamasis dabar kalba apie tą plaktuką, tai jis jai su juo buvo trenkęs anksčiau. Kai jai gražino tą plaktuką, ji jį išmetė, kad neprimintų blogų įvykių. Dėl tų gėrimų kaltinamasis tapo alkoholiku. Kai kaltinamasis gulėjo Bangų gatvėje 2,5 mėn., jam tada tas S. parūpindavo narkotikų ir atimdavo pinigus iš jo. D. jau buvo pradėjęs vaikščioti nuogas po gatvę. Jai šis įvykis priminė tuos laikus, kai jis taip blūdijo. Teigė, kad ji jaunystėje buvo išprievartauta, todėl, kai D. atsisėdo ant jos kūno ir keliais spaudė jai kaklą, jai tai priminė tą įvykį ir ji išsigando, jai buvo šokas, pagalvojo, kad jis ją išprievartaus oraliniu būdu, todėl prašė, kad jis su ja pasikalbėtų. Teigė jį subraižiusi tada, kai jis puolė atimti iš jos telefoną, nes bijojo, kad ji iškvies policiją. Konfliktas kilo ne dėl konservų, tie įvykiai buvo savaitę anksčiau. Ji jam pasakė, kad jis eitų į virtuvę ir ten kalbėtųsi su savimi, tuomet jis trenkė durimis ir išėjo. Kadangi jo niekas nesiklausė, jis atėjo pas ją, atsistojo prie lovos priešais ją ir liepė eiti su juo į virtuvę. Ji atsisakė, bet jis neatstojo. Tada atsistojusi pasakė, kad kvies policiją, jei negali su juo susitarti. Pasiėmė nuo stalo telefoną skambinti policijai, o jis pamatęs, kad paėmė telefoną, ar pakišo jai koją, ar pastūmė, tiksliai nežino, ir ji nukrito. Tuomet jis suėmė rankas ir atsisėdo ant jos. Jis su viena ranka griebė telefoną, o su kita ranka griebė už veido. Ji norėdama apsiginti perbrėžė jam kaktą. Krisdama ji užsigavo dešinę ranką į krėslą. Sugalvojusi, kad reikia su juo pakalbėti geruoju, pasiūlė eiti į virtuvę parūkyti. Tada einant į virtuvę, ji išspruko pro duris tik su maikute ir iškvietė policiją.

Iš 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. A. pranešė, kad 2021 m. gruodžio 7 d., apie 15.00 val. jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas su jos sūnumi D. A., gim. (duomenys neskelbtini) Konfliktas kilo dėl to, kad sūnus už jos pinigus perka alkoholį, jį vartoja, nuolat būna išgėręs. Konflikto metu pasakė, kad iškvies policiją. Kuomet į rankas paėmė savo mobilųjį telefoną, sūnus bandė iš rankų atimti telefoną. Kadangi išsigando, jog sūnus gali prieš ją smurtauti, bėgo prie buto durų, norėdama išeiti iš kambario. Jai nespėjus išeiti iš buto, sūnus čiupo ją ir pargriovė ant žemės. Jai nukritus ant žemės, sūnus kojomis suspaudė jos kaklą ir taip ją smaugė. Jai trūko oro, jautė fizinį skausmą, buvo stipriai išsigandusi. Jos sūnus ją smaugdamas tuo pat metu abiejų rankų kumščiais trenkė jai į galva nenustatytą kiekį kartų. Ji norėdama apsiginti, pradėjo mosikuoti rankomis, todėl savo rankų nagais subraižė sūnui veidą. Kuomet sūnus atlaisvino kojas ir nustojo ją smaugti, bandė jį nuraminti sakydama "einam į virtuvę, pakalbėsim, parūkysim". Tuomet sūnus dar apie 5 min. buvo užsisėdęs ant jos. Kuomet sūnus nuo jos nulipo, ji išbėgo iš buto pro duris ir užrakino buto duris, iškvietė policiją. Tokiais savo veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Jos sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Konfliktai kyla nuolat, nes sūnus geria, ją įžeidinėja. Mano, kad sūnus prieš ją smurtauja, nes įtaria, kad jos sūnus turi rimtų psichologinių sutrikimų (b. l. 1-9).

Iš 2021 m. gruodžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1564/2021 (03) matyti, jog J. A. konstatuoti sužalojimai: linijinis odos įdrėskimas kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 59).

Iš 2021 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas įvykio vietoje policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kuris tyrimui pateiktas keturiuose failuose. Fiksuota kaip 2021 m. gruodžio 7 d. 16:06 val. pareigūnai atvyksta į iškvietimą. Juos laiptinėje, prie buto Nr. 17 durų, pasitinka moteris, pagal bylos duomenis - J. A., kuri aiškina pareigūnams, kad ją smaugė sūnus buto viduje ir ji jį užrakino buto viduje. Ant moters kaktos matosi įdrėskimas bei dėmė, panaši į kraują, ant dešinio žando. J. A. vilki tamsiais marškinėliais, trumpomis rankovėmis, tamsiomis kelnėmis. Ji rakina duris ir aiškina, kad sūnus geria 4 dieną, yra agresyvus, smaugė ją paguldęs ant grindų. Ji įleidžia pareigūnus į vidų. Kambaryje yra asmuo, pagal bylos duomenis - D. A., kurio veidas yra subraižytas. Pareigūnų paklaustas, kaip vyko konfliktas, jis nurodė, kad vyko paimti mamai priklausantį maisto davinį ir pas mamą grįžo nusipirkęs alaus ir cigarečių. Teigė, kad mama jį subraižė ir jis nori medikų ir pasidaryti abdukciją bei pasodinti mamą į kalėjimą. Jis mamos nemušė, nesmaugė, bandė ją raminti. Aiškino, kad mama jį užpuolė. Jis jau sėdėjo kalėjime, jam buvo taikyti apribojimai dėl bendravimo su mama. D. A. yra akivaizdžiai neblaivus. Jis aiškina, kad nori pasodinti savo motiną į kalėjimą. J. A. teigia, kad jis čia nėra registruotas. D. A. nemandagiai bendrauja su pareigūne, neatsako į klausimus, aiškina, kad jis gali nusileisti 75 metrus į vandenį, pasakoja apie turimus diplomus. Teigia, kad parvežė mamai nemokamą davinį ir už jį nusipirko du alaus ir cigarečių ir pyksta, kad jis neria į 75 m gylį. Nurodo, kad gulėjo Bangų g. 6, kalba apie buvusius teistumus. D. A. kalba nerišli, mėtosi nuo vienos temos prie kitos, klausia kada uždarys ir kiek laiko uždarys jo mamą. Reikalauja mamai duoti cigarečių, vadina ją "elniu". D. A. su pareigūnais bendrauja lietuvių ir rusų kalbomis (t. 1, b. l. 81-82).

Iš 2021 m. gruodžio 13 d. etanolio koncentracijos kraujo serume tyrimo protokolo matyti, kad 2021 m. gruodžio 7 d., 19.25 val. D. A. buvo nustatytas 3.09 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 93).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba jį nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis D. A. savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos teisme pripažino iš dalies, teigdamas, jog nukentėjusiąją laikydamas paguldė, todėl ji susitrenkti negalėjo, keliais užspaudė rankas, tačiau kaklo nespaudė ir jos nedusino, burnos ranka nedengė ir nesmūgiavo jai kumščiais į galvą. Jis norėjo nukentėjusiąją sutramdyti, kad ji jam neišdraskytų akių. Taigi matyti, kad kaltinamasis D. A. iš esmės neneigia, kad buvo parvertęs nukentėjusiąją ant žemės ir keliais spaudė ne gerklę, o rankas, tačiau parodė, kad tai padarė gindamasis. Tokius kaltinamojo D. A. parodymus teismas vertina kaip pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tokius kaltinamojo parodymus paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų.

Nukentėjusioji J. A. viso ikiteisminio tyrimo metu – į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams duotų paaiškinimų, vėlesnių apklausų, taip pat akistatos metu - nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog jai buvo sutrikdyta sveikata smurtiniais D. A. veiksmais. Viso proceso metu nukentėjusiosios J. A. nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju D. A. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakoti nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusioji J. A. nurodė, kad kaltinamajam pakišus jai koją, ar jam ją pastūmus ji parvirto, kaltinamasis atsisėdo jai ant krūtinės ir bei kojomis spaudė jai kaklą, taip pat bandydamas atimti iš jo telefoną, viena ranka spaudė burną, o kita siekė telefono. Abejoti tokiais iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios J. A. parodymais teismas neturi pagrindo. Nors nukentėjusioji J. A. savo parodymus pakeitė dalyje dėl suduotų smūgių į galvą, tačiau iš paaiškinimų matyti, kad parodymai keitėsi dėl patirto streso ir išgąsčio, tačiau nuo pat pradžių esminės aplinkybės buvo išsamios ir nuoseklios. Nukentėjusiosios J. A. patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą, visus trauminius poveikius, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1564/2021 (03) (b. l. 59). Įvertinus nustatytas aplinkybes matyti, kad specialisto išvadoje Nr. G 1564/2021 (03) nustatyti sužalojimai ir jų pobūdis patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus dėl sužalojimo aplinkybių.

Kaltinamasis D. A. viso tyrimo metu pasakodamas apie įvykį buvo nenuoseklus. 2021 m. gruodžio 15 d. įtariamojo apklausos metu D. A. parodė, kad nukentėjusioji jį pastūmė ir jis pakaušiu trenkėsi į spintelę (b. l. 179-181). 2021 m. gruodžio 16 d. akistatos su nukentėjusiąja metu kaltinamasis jau teigė, kad galva trenkėsi į sienos kampą (b. l. 73-76). Teisme kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusioji jį pastūmė koridoriuje, kur jis susitrenkė galvą į sienos kampą. Iš 2021 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo, kuriame aprašytas įvykio vietoje policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, matyti, kad D. A. atvykus policijos pareigūnams buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis aiškino, kad nori pasodinti savo motiną į kalėjimą. D. A. nemandagiai bendravo su pareigūne, neatsakė į jos klausimus, aiškino, kad jis gali nusileisti 75 metrus į vandenį, taip pat pasakojo apie turimus diplomus. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo D. A. parodymai nėra patikimi, jis tokiais parodymais arba siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba dėl savo neblaivumo įvykio metu tiksliai neprisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybių, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis D. A. parodė, kad jo mama, t. y. nukentėjusioji sunkiai vaikšto pasiremdama lazdomis, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę nelogiškais vertinti kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusioji pakėlusi abi rankas ėjo link jo ir jį pastūmė bei tai, kad, kaip teigė kaltinamasis, buvus konfliktui ir besistumdant jam pavyko gražiai paguldyti nukentėjusiąją ant žemės nesukeliant jai skausmo.

Įvertinęs tai, kad nukentėjusiosios J. A. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie kartu su specialisto išvada apie jos patirtų sužalojimų mastą, lokalizaciją ir padarymo laiką, taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog D. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gruodžio 7 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu pargriovė J. A., ko pasekoje ji griūdama dešine ranka trenkėsi į krėslą, tuomet atsisėdo nukentėjusiajai ant krūtinės, kojomis spaudė jos kaklą, ranka sugriebęs jai už veido spaudė burną taip padarydamas nukentėjusiajai linijinį odos įdrėskimą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje ir taip nežymiai sutrikdė J. A. sveikatą.

Nukentėjusioji J. A. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis jai smūgių į galvą kumščiais nesudavė, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina iš esmės nekeičiant kaltinimo esmės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Duodamas parodymus, kaltinamasis D. A. nurodė, kad pati nukentėjusioji J. A. jį išprovokavo, užsipuolė jį, grasino iškviesti policiją, būtent dėl to, jis gindamasis nuo nukentėjusiosios, siekdamas ją sutramdyti, paguldė nukentėjusiąją ant žemės. Tokiu būdu, kaltinamasis bando nurodyti, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismo vertinimu, pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio D. A. būtų turėjęs teisę gintis, šioje byloje nenustatytas. Nukentėjusiosios veiksmai (telefono paėmimas į rankas ir pasakymas, kad iškvies policijos pareigūnus) nebuvo tiesiogiai nukreipti į D. A., todėl kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad dėl tokių nukentėjusiosios veiksmų jo sveikatai (ar gyvybei) kilo reali ir akivaizdi grėsmė, ir nuo jų gintis. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji savo veiksmais (telefono paėmimu į rankas ir pasakymu, kad iškvies policijos pareigūnus). Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis nuolat girtauja, dėl to jo santykiai su nukentėjusiąja yra konfliktiški. Kaltinamojo nuolatinio alkoholio vartojimą patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis jau tris kartus teistas už analogišką nusikaltimą, daug kartų buvo kviesti policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusioji, dėl neblaivaus kaltinamojo agresyvaus elgesio, todėl kaltinamojo gynėjos teiginys, kad kaltinamojo elgesys nebuvo toks, kurio sutramdymui ar konflikto išvengimui, būtų reikėję kviesti policijos pareigūnus, laikytinas nepagrįstu ir nelaikytina, kad nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai, priešingai, bandė sustabdyti kaltinamąjį nuo smurto prieš ją panuadojimo.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299- 648/2015). Atsižvelgiant į tai, kad toks kaltinamojo elgesys yra pasikartojantis, kadangi kaltinamasis už analogišką nusikalstamą veiką teistas jau tris kartus, kaltinamojo veika buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, į tai, kad nukentėjusioji nesielgė provokuojančiai, kaltinamasis atliko ne vieną spontanišką, o kelis vienas po kito sekančius veiksmus, t. y. nukentėjusiąją pargriovė ant žemės, tuomet atsisėdo nukentėjusiajai ant krūtinės, kojomis spaudė jos kaklą, ranka sugriebęs jai už veido spaudė burną, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę.

D. A. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl asmeninių priežasčių, anksčiau teistas tris kartus už analogiškus nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus bei neblaivaus pasirodymą viešose vietose, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 121-137). Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamasis yra pasirinkęs visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą, nors ir baustas daug kartų, tačiau išvadų dėl savo elgesio nedaro. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl minėtų kaltinamojo veiksmų negrįžtamos pasekmės nekilo, tačiau kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertina.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką D. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaip minėta ankščiau, kaltinamasis D. A. tris kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo paskirta laisvė apribojimo bausmė įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei areštas. Kaip matyti, kaltinamajam teismo paskirtas įpareigojimas teigiamos naudos nedavė, kadangi kaltinamasis ir toliau smurtavo. Konstatuotina, kad D. A. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti kaltinamajam D. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 50 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajam D. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. A. (D. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamojo D. A. bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.