- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-116-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42518-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- D. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (D. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-29 nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021-12-07 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. A. nuteistas už tai, kad mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021-12-07, apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu pargriovė J. A., dėl ko ji griūdama dešine ranka trenkėsi į krėslą, tuomet atsisėdo nukentėjusiajai ant krūtinės, kojomis spaudė jos kaklą, ranka sugriebęs jai už veido spaudė burną taip padarydamas nukentėjusiajai linijinį odos įdrėskimą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje ir taip nežymiai sutrikdė J. A. sveikatą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis D. A. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti bausmės vykdymą. Teigia, kad teismas paskyrė pačią griežčiausią bausmę, nesvarstydamas galimybės paskirti kitos rūšies bausmę, nors nuosprendyje ir nurodo, jog kaltė iš dalies pripažinta, nukentėjusiajai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs negrįžtamų pasekmių.
2.1. Nurodo, kad neįvertintas pačios nukentėjusiosios elgesys. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusiajai žiūrint televizorių, jis atėjo į kambarį pasikalbėti, tačiau nukentėjusioji pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, todėl jis norėjo atimti telefoną, dėl ko ir įvyko susistumdymas. Nukentėjusioji pripažino, kad nagais perbrėžė jam veidą, todėl konfliktas buvo abipusis. Atkreipiamas dėmesys į BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
2.2. Apeliantas taip pat teigia, kad jam galėtų būti taikomas BK 75 straipsnis, nes yra visos sąlygos. Nuosprendyje teismas nurodo, kad nuteistasis nukentėjusiosios neatsiprašė, tačiau kartu su bausmės vykdymo atidėjimu teismas gali paskirti ir papildomus įpareigojimus, vienas iš kurių yra atsiprašyti nukentėjusiojo asmens. Jis būtų atsiprašęs nukentėjusiosios, kad sukėlė jai skausmą. Teismas net nepaklausė, ar jis sutiktų gydytis priklausomybės ligas, nors, esant sutikimui, taip pat galėjo spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą su papildomu įpareigojimu - gydytis priklausomybės ligas. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pačios nukentėjusiosios duotus paaiškinimus, kad jis, D. A., kai būna neišgėręs, yra geras žmogus ir nukentėjusiajai (savo mamai) reikalingas kaip pagalbininkas. Ji sunkiai vaikšto, tad jis nueina ir į parduotuvę, ir į vaistinę. Dabar, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jai bus tikrai daug nepatogumų dėl maisto produktų, vaistų bei kitų būtinų produktų įsigijimo.
2.3. Apeliantas pažymi, jog nepaisant to, kad yra ne kartą teistas, padarė išvadas, pažada nebenusikalsti. Nukentėjusiosios savo mamos jau atsiprašė ir pažadėjo jai daugiau niekada prieš ją nesmurtauti, pažadėjo pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir keisti savo gyvenimo būdą. Bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmę ir leidus atlikti tik jos dalį. Sutinka su bet kokiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir atsakingai pasižada jas vykdyti.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, tik nesutinka su paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas D. A. yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad D. A. tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus už analogiškus nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus bei neblaivaus pasirodymą viešose vietose, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Be to, atsižvelgta į tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nukentėjusiosios neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertina, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog D. A. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. A. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir, pagrįstai parinkęs jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšį, nustatė vidurkį atitinkantį jos terminą.
7. Bylos duomenimis D. A. turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką tyčinį nusikaltimą, skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, jog tokiu elgesiu apeliantas rodo, jog išvadų nedaro, nesitaiso, todėl jo apeliacinio skundo teiginiai apie gyvenimo būdo pakeitimą, padarytas išvadas deklaratyvūs. Ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos švelnesnės bausmės rūšys, tačiau jos nuo naujų nusikaltimų apelianto nesulaikė.
8. Tai, kad apeliantas nėra kritiškas dėl savo nusikalstamų veiksmų, pagrindžia ir apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie neva pačios nukentėjusiosios provokuojantį ar rizikingą elgesį, kas apelianto vertinimu galėtų būti pripažinta netgi atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokie apelianto argumentai neatitinka buvusios situacijos. J. A. jau yra buvusi nukentėjusi nuo nuteistojo smurtinių veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju suprantamas jos elgesys, kuomet kilus konfliktui, baimindamasi neblaivaus sūnaus smurto, kad atgrasytų jį, pasakė, jog kvies policiją, dėl ko D. A. pradėjo prieš ją vėl smurtauti, padarydamas sužalojimus. Dėl tokių apelianto veiksmų nukentėjusioji gindamasi drėskė D. A. į veidą. Tad nėra jokio objektyvaus pagrindo nukentėjusiosios veiksmus vertinti kaip provokuojančius ir pateisinančius kaltininko smurtą. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad padeda mamai, nes ji sunkiai vaikšto, tačiau tokie teiginiai tik atskleidžia nuteistojo elgesio įžūlumą, kadangi nors jo mama sunkiai vaikšto, tačiau tokia jos būklė netrukdo apeliantui prieš ją smurtauti. Apygardos teismui buvo pateiktas ir nukentėjusiosios prašymas skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, tačiau, įvertinus bylos duomenų visumą, nukentėjusiosios prašymas neduoda pagrindo bausmės individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.
9. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau toks prašymas atmestinas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, be kita ko, tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kolegija neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai apeliantui dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. A. nedrausmino ankstesniais teismų sprendimais už analogiškas nusikalstamas veikas skirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjamu atveju jis nėra kritiškas dėl nusikalstamų veiksmų, todėl taikyti BK 75 straipsnį nėra pagrindo.
10. Taigi, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas D. A. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.